Išskirtinis interviu su svarbiausiu finansų pareigūnu Seime: Kur saugu laikyti pinigus, kai nuolat uždaromi bankai

Per mažiau nei pusantrų metų kelios kredito unijos sulaukė nurodymų apriboti savo veiklą, kai kurios turėjo nemalonumų net su teisėsauga, uždaryti du komerciniai bankai. Žmonės jau nebežino, kur saugiai laikyti pinigus, jei tik jų turi. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas turi receptą, kaip pasielgti, kad nedingtų viso gyvenimo santaupos: investuoti į valstybės vertybinius popierius. Duodamas interviu „Respublikai“ jis sakė, kad šiuo metu tai bene vienintelis saugus variantas.

- Kone 20 metų kredito unijos, komerciniai bankai dirbo ramiai, be jokių bankrotų, veiklos apribojimų. Ir staiga ėmė lįsti įvairios problemos. Ar žmonės unijose, bankuose labiau ėmė vogti, ar kontrolė tapo stipresnė, ar kas kita tai nulėmė?

- Įtarimų gali būti visokių. Jei tikėtume tuo, ką sako buvęs „Snoro“ akcininkas Raimondas Baranauskas, tai jo bankas galėjo kuo laisviausiai funkcionuoti ir išsikapstyti iš savo bėdų, jei rankų nebūtų prikišusios priežiūros institucijos. Ką čia gali žinoti. Norint teisingai įvertinti, reikia nuo A iki Z žinoti visą padėtį. Bankininkystėje, kredito unijose, kaip bet kurioje kitoje bendrovėje, yra momentų, kai būna sunku. Aš pats turiu nedidelę firmelę, tai tikrai būdavo momentų, kai mums mokestiniai reikalavimai buvo pateikti didesni, nei turėjome pinigų. Kartą buvo pateiktas 250 tūkst. litų reikalavimas, o sąskaitoje teturėjome 100 tūkst. litų. Pagal visus kanonus tai reikėjo kelti rankas, likviduotis ir panašiai. Bet mes susiėmėme ir išplaukėme. Dabar 10 metų sėkmingai dirbame. Taip gal ir su bankais. Gal per ankstyvas įsikišimas kartais būna.

- Kur žmonėms laikyti pinigus, kad jie nebūtų įšaldyti ar visai nedingtų?

- Pavyzdžiui, aš savo įmonės buhalteriui pavedžiau, kad tik valstybės obligacijos būtų perkamos, kai yra laisvų pinigų, arba kitų valstybių, kurios yra patikimos, - Norvegijos, Švedijos ir panašiai. Tačiau su kitomis valstybėmis irgi lengva apsigauti. Norvegijoje bankai siūlo dideles palūkanas, geras sąlygas. Norvegijos ar Šveicarijos bankai atrodo patikimi. Tačiau būna, kad, nors ir ten registruoti, akcininkai yra, pavyzdžiui, Rusijos piliečiai. O tai reiškia, kad irgi kada nors gali kilti problemų.

Reikia labai žiūrėti, kas tie akcininkai. Niekada nereikia aklai žavėtis tais pačiais užsienio bankais ir didelėmis palūkanomis, nes visokių perėjūnų ten irgi pilna. Kaip elgtis žmonėms su savo pinigais, sunku patarti, nes paskui liksi kaltas. Žmonės patys turi atsakingiau elgtis su savo pinigais ir nelaikyti jų bet kur.

- Užsiminėte apie šveicariškus, norvegiškus bankus. Ar nevertėtų mums pasielgti kaip kai kurios kitos šalys ir paviešinti, kokias sumas ten laiko valstybės politikai ir pareigūnai, o gal net visai uždrausti ten laikyti? Sužinotume, kas iš tiesų saugiai pinigus laiko. Ir būtų užkirstas kelias slėpti nelegalias pajamas, plauti pinigus.

- Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė įstatymo projektą, kad valstybės tarnautojai užsienio bankuose negalėtų turėti sąskaitų. Tačiau mes esame Europos Sąjungoje ir to padaryti negalima, nes yra laisvas kapitalo judėjimas. Bet bent jau paskelbti, kokias sąskaitas užsienyje turi mūsų pareigūnai, reikėtų. Tiesa, deklaracijose yra atitinkama eilutė, tačiau gali būti deklaruojama ne viskas.

- Bet Jungtinės Valstijos iš Šveicarijos išsireikalavo duomenis apie savo piliečių indėlius šios šalies bankuose. Bet gi tai niekuo su „nedemokratiška Rusija“ nesusiję...

-Reikia diskutuoti, kaip šioje vietoje elgtis.

- Žmonės jau dabar bijo laikyti pinigus kredito įstaigose, laiko juos namuose, rizikuodami būti apvogti. Ar specialiai elgiamasi, kad atsirastų tas baimės, nepasitikėjimo jausmas?

- Yra tas nepasitikėjimo jausmas, didelė dalis žmonių ir dabar laiko pinigus namuose. Niekada bankų, kredito unijų uždarymas pasitikėjimo sistema neprideda. Deja, mūsų pareigūnai ne visada pagalvoja, ką daro. Kaip toje senoje Ivano Krylovo pasakėčioje: senas arklys atvežė visus puodus sveikus, o jaunas visus sudaužė. Taip būna ir su mūsų pareigūnais. Jauni žmonės nepasveria, karštakošiškai priima sprendimus, o paskui ieško būdų, kaip juos pateisinti. O būdų pasiteisinti daug. Ką tu gali kritikuoti, kai pasako: jei banko veiklos būtume nesustabdę, būtų buvę dar blogiau. Kaip tu įrodysi, būtų buvę blogiau ar geriau? Ar bankas pats būtų išsikapstęs, ar nebūtų. Dėl Ūkio banko tai iš viso atrodo, kad viskas buvo iš anksto suplanuota. Keli atsakingi žmonės sakė, kad su Šiaulių banku dėl Ūkio banko likimo buvo deramasi dar gerokai prieš paskelbiant apribojimus.

- Nekyla įtarimų, kad viskas daroma specialiai, kad kaip Estijoje liktų tik užsienietiško kapitalo bankai?

- Visokių minčių kyla, ypač dėl milžiniškų ES reikalavimų, pavyzdžiui, kad įmonės turėtų nuosavo turto, nors smulkiosios įmonės gali jo ir neturėti. Manau, kad iš tiesų norima eliminuoti smulkiuosius rinkos dalyvius ir palikti tik stambųjį kapitalą, kad „nesmirdėtų“ panosėje. Taip gal ir su bankais yra. Iš ES ateina daugybė nesuprantamų sprendimų. Briuselyje dirba ir lobistai, ir visokie kitokie. O kodėl mūsų pareigūnai taip karštakošiškai elgiasi - sunku suprasti.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"