"Jamaikiečiams rojus yra Jamaika"

"Jamaikiečiams rojus yra Jamaika"







Paminklas kultiniam regio dainininkui Bobui Marlėjui

Klaipėdietis veterinarijos gydytojas Artūras Joknys, mėgstantis keliauti, išmaišęs Indiją ir profesiniais tikslais lankęsis Afrikoje, šią žiemą apėmus troškimui kur nors išvažiuoti, tiesiog bakstelėjo pirštu žemėlapin ir po dešimties dienų išskrido į Jamaiką.


"Kaip įsivaizdavau Jamaiką? Girdėjau, kad ten baisu, negrai, beždžionės... pavojinga. O jau pats pirmas įspūdis toje šalyje buvo nuostabus. Aišku, sunkoka kelionė lėktuvu truko 13 valandų, dviem lėktuvais skridau iki Frankfurto, ten šešiolika valandų laukiau kito lėktuvo. Jamaikos sostinė yra Kinstonas, o aš nusileidau Kernagio apdainuotame Montego Bėjuje", - pasakoja ponas Artūras.


Prieš kelionę internete pažiūrėjęs orų prognozę, išsigando: pranašavo vien lietų! Tačiau nuskridęs Jamaikon pateko į baisų karštį. "Mus pasitiko nacionaliniais apdarais pasipuošęs folkloro ansamblis su šokiais ir dainomis. Labai nustebino ir muitinės pareigūnai: ant sienų kabo dvasingi žodžiai apie Dievą, surašytos mintys apmąstymui tai dienai..."


Artūras Joknys keliavo į Negril kurortinį miestelį, esantį palei Karibų jūrą.








Image removed.
"Ric cafe" turistus traukia rafinuotais patiekalais

"Aišku, pirmas įspūdis - mistinio mėlio jūra, fantastiški balto smėlio paplūdimiai, palmės ir smaragdinė žaluma, visur žaliuojanti sala... Kai įbrendi, prie kojų plaukioja tuntai žuvyčių. Antrą dieną teko panardyti po koralinius rifus, aptikau oranžinių, violetinių, vaivorykštinių žuvų, jūros žvaigždžių. Prie viešbučio valtininkai surenka grupę ir plukdo panardyti 28 laipsnių šilumos vandenyje, kur pats jautiesi it žuvis. Nemačiau vandeny nepažįstamų gyvūnų, bet susidurti akis į akį su egzotika yra smagu. Kartkartėmis nulyja, bet nuolat šviečia saulė, ore jaučiasi drėgmė, ir gera, gryna kvėpuoti... Vakarais ten per 20 C temperatūra, gali sėdėti pliaže - ir jokių uodų, jokių parazitų..."


Jamaikiečių altruizmas


Visas salos reljefas kalnuotas, apaugęs miškais, vos ne džiunglės. Jų srauniose upėse su kriokliais gyvena ir krokodilai. Bet juos pamatyti Ponui Artūrui sutrukdė atsitiktinumas. Porą dienų paskyręs keliavimui po salą, išsinuomojo motorolerį ir, kadangi juo važiavo pirmąkart gyvenime, - kalnuose apsivertė. Liko sveikas, tik šiek tiek apsidraskė, ir būtent tada patyrė, kokie puikūs tenykščiai žmonės. Visos mašinos stojo ir siūlė pagalbą. Avariją patyrusį svetimšalį vietiniai palydėjo iki nuošalaus kaimelio, kad galėtų susitaisyt aplamdytą motorolerį.


Kitą dieną keliautojas pasiėmė automobilį su vairuotoju. "Įsišnekėjome apie viską, dvylika valandų praleidome kartu, klausėmės muzikos... Vairuotojas buvo absoliučiai patenkintas gyvenimu, neišgirdau nė vieno skundo ar atodūsio. Jis stengiasi gyventi ir net galvoti "teisingai", pozityviai. Pasakojo, kad seka savo senelio, išgyvenusio per šimtą metų, dorybės pavyzdžiu."


Image removed.


Jamaikoje vyrauja juodaodažiai arba mulatai, kreolai, be galo gracingi, liekni ir gražūs žmonės. Storulių pašnekovas nematė. Ten daug krikščioniškų bažnyčių, bet dominuoja afrikietiškosios rastofari religijos šventnamiai.


Jamaikiečiai - linksmi ir draugiški, jų šūkis: "Jeigu yra žemėje rojus - tai Jamaika". Eini gatve, ir nepažįstamas sveikina tave spontaniškai, susidauždamas su tavimi kumščiais. Kartą čiabuvis pasisiūlė lydėti, aprodyti vietoves, jau galvojau, nulups nuo manęs nemenką sumelę, bet jis darė tai iš altruistinių paskatų. Pašnekovas nematė nei elgetaujančių vaikų, nei senių.


Regis vietoje politikos


Jamaikoje viešpatauja regio muzikos kultas. Jis - kaip gyvenimo būdas. Salos gyventojai dievina atlikėją Bobą Marlėjų (Bob Marley), gimusį ir palaidotą Jamaikoje.


"Toks įspūdis, kad muzika ten atstoja politiką. Per televiziją nerodo jokių demonstracijų, nemačiau Jamaikos prezidento, jokių rietenų. Šalia - Haitis, kitos neramios valstybės, o Jamaikoje tokia ramybė! Tik regis, regis, regis...








Image removed.
Kavinėje ant jūros kranto žmonės pasitinka saulėlydį

Moterys dabinasi itin spalvingai, didesniuose miestuose, Kinstone, Ocho Rios, sakyčiau, - labai skoningai ir elegantiškai.


Nuošaliame kaime nustebino tvarkingi mediniai nameliai, jauki aplinka. "Buvo sekmadienis, ir skrybėlėtos jaunos jamaikietės bei senutės su lazdomis, visos akinančio baltumo drabužiais, manau, ėjo į bažnyčią. Atrodė, patekau į kokį filmą: aplink trobas - medžiai, palmės ir žolynai, ideali švara. Prie kiekvieno namo - šunys ir katės. Jamaikiečiai laiko nemažai žirgų, gal labiau dėl turistų, mačiau dideles aptvaruose šuoliuojančias žvilgančias kaimenes.


Kalnų kaimeliai - daug kuklesni, bet vis tiek tvarkingi. Pagrindinis užsiėmimas vis dėlto buvo gėrėtis gamta. Sunku būtų papasakoti apie laukinę gyvūniją, bet gyvybės knibždėte knibžda: ir įvairių driežų, ir įvairiaspalvių kolibrių, siurbiančių nektarą iš milžiniškų orchidėjų. Virš jūros didžiuliais būriais skraido pelikanai. Net nustebino, kad turistų saloje neknibžda.


Salos kalnuose pakanka rezervatų, kur veisiasi laukiniai žvėrys. Toks įspūdis, jog visoje Jamaikoje, kaip ir skelbia šūkiai plakatuose - gyvenimas vyksta be problemų, džiaugsmingas. Galiu pasakyt, rūkymas ten itin retas reiškinys, nei cigarų, nei cigarečių, nebent "žolė". O geria jie skalsų ir stiprų jamaikietišką romą iš vietos cukrašvendžių plantacijų. Valgo tenykščiai tradicinę džiovintą jautieną ir paukštieną, ir žuvis. Skanus pienas, nors karvių nemačiau. Aibė smagių švenčių: kai prasideda regio sezonas, taip ir tęsiasi ištisus metus.


Jamaikiečiai yra buvę vergai, bet dabar civilizuotai gaivališki. Neteko matyt "makdonaldsų", tik vakarietišką architektūrą. Valstybinė kalba - anglų, bet labai spėriai ir gyvai kalba jie ir savita afrikiečių tarme, nepanašia į jokią mano girdėtą kalbą. Vaikų jie turi daug, nors gyventojų skaičius Jamaikoje siekia 2,5 milijono, o sostinėje gyvena milijonas žmonių. Salos ilgis - kokie 250 km, plotis - per šimtą. Tik ne per visus kalnus pereisi ar pervažiuosi. Viena populiariausių paplūdimio pramogų - šokinėt į vandenį iš 20 m aukščio nuo uolų. Taigi šuoliai į vandenį ir nardymas po koralų karalystę - tarsi žengimas iš žemės rojaus į žydrą gelmę..."


Žinoma, vietos gyventojai net neįsivaizduoja, nei kur ta Lietuva, nežino ir kur Rusija...


Ivona ŽIEMYTĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder