Julius Sabatauskas: jei prezidentė remiasi melaginga informacija, tai jau labai rimta

„Didžiausia problema šioje istorijoje, kad prezidentė naudojasi nepatikima informacija. Gali būti, kad ji klaidinga informacija naudojasi priimdama ir kitus valstybei svarbius sprendimus“, – teigia Vytautas Gapšys. „Prezidentė turi išsiaiškinti, kas jai pateikia nepatikimą informaciją. Manau, tą gali padaryti ir Seimas parlamentinio tyrimo tvarka“, – sako Julius Sabatauskas.

Apie susiklosčiusią situaciją – pokalbis su prezidentės nemalonėn patekusiais Seimo nariais: Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku J. Sabatausku, Darbo partijos frakcijos nariu V. Gapšiu ir Socialdemokratų partijos frakcijos nariu Broniumi Bradausku.

– Prieš laidą kalbėjau su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, kuri teigė gavusi raštiškus atsakymus iš keturių tarnybų – policijos kriminalinės žvalgybos, STT, FNTT ir VSD. Visuose gautuose atsakymuose informacija, išsakyta prezidentūroje, nėra patvirtina. Pone Sabatauskai, kas čia vyksta?

– Teisės ir teisėtvarkos komitetas gavo atsakymus iš aštuonių kriminalinės žvalgybos subjektų. Visos tarnybos patvirtino, kad tokios informacijos neturi ir niekam jos neteikė.

– Pone Bradauskai, ką jūs apie tai manote?

– Gal prezidentė turi kažkokį žvalgybos padalinį, kuris jai teikia informaciją? Tačiau visus to padalinio darbuotojus reikėtų atleisti, nes dirba nekvalifikuotai. Galima būtų bent jau sufalsifikuotas nuotraukas pateikti. O kalbant rimtai, aš su kolegomis Gapšiu ir Sabatausku ne tik jokiame restorane nebuvau, bet ir Seime nebuvome susitikę aptarti generalinio prokuroro kandidatūros.

– Pone Gapšy, kaip jūs vertinate informaciją iš prezidentės lūpų, kuri nuskambėjo susitikime su Seimo valdyba?

– Didžiausia problema, kad jokio susitikimo tikrai nebuvo, o prezidentė disponuoja kažkokia informacija, ją naudoja viešoje erdvėje ir galbūt priimdama sprendimus. Problema, kad aukščiausi šalies vadovai vadovaujasi nepatikima informacija galbūt ne tik šiuo atveju, bet priimdami ir kitus svarbius valstybei sprendimus. Kas tokią informaciją teikia, turėtų išsiaiškinti pati prezidentė.

– Jūs tvirtinate, kad jokio susitikimo su trečiaisiais asmenimis dėl generalinio prokuroro kandidatūros nebuvo. Ar jūs pažįstate asmenis, su kuriais esate siejami ir kaltinami susitikus?

B. Bradauskas: Nežinau, kokie asmenys buvo įvardinti.

– Berods buvo įvardintas buvęs teisėjas ir Kaišiadorių verslininkas.

– B. Bradauskas: Jei Kaišiadorių verslininkas, tai galbūt tai Algimantas Radvila? Bet jis nieko bendra su kriminaliniu pasauliu neturi, jis sąžiningas verslininkas. Su juo jau kelis mėnesius nebuvau susitikęs. Manęs daug kas klausinėjo apie kandidatus į generalinius prokurorus, nes jie abu iš Kaišiadorių, bet aš nebuvau su jais susitikęs. Klausiantiems atsakiau, kad kandidatų nepažįstu.

– Pone Sabatauskai, kokie bus jūsų tolimesni veiksmai? Reikalausite paneigimų, iniciuosite teisinį procesą? Juk ne prie kavos puodelio, o oficialiame susitikime valstybės vadovė pateikė informaciją Seimo valdybai?

– Man šis atvejis labai primena sovietmečiu gyvavusią telefoninę teisę. Kažkas kažkam paskambino, kažką ant kažko užpjudė ir paskleidė melą. Galėjo ir įtikinamiau ką nors sugalvoti. Ponas Gapšys iškėlė labai rimtą klausimą. Jei prezidentė yra apgaudinėjama, jai pateikiama nepatikima informacija – kas tokius dalykus daro? Jei remiantis nepatikima informacija priimami sprendimai, tai jau labai rimta, kyla pavojus netgi nacionaliniam saugumui. Juk prezidentė vadovauja Valstybės gynimo tarybai ir priima labai rimtus sprendimus. Valstybė turi išsiaiškinti tokius dalykus, kad jų daugiau nebūtų.

– Ką turite galvoje sakydamas, kad valstybė turi išsiaiškinti? Inicijuosite tyrimą?

– Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau dabar atlieka tyrimą dėl kriminalinės žvalgybos panaudojimo tiek įstatymiškai, tiek baudžiamojo proceso, tiek kita tvarka. Tačiau galbūt šiuo atveju turėtume kalbėti ne apie kriminalinę žvalgybą, o, kaip pajuokavo kolega, apie kažkokią atskirą tarnybą, kurios valstybėje niekas nežino. Greičiausiai ta tarnyba vadinasi „viena bobutė sakė“, kažkam perdavė, kažkas surašė neva pažymą ir perdavė prezidentei. Manau, tai turėtų išsiaiškinti pati prezidentė. Galėtų išsiaiškinti ir Seimas parlamentinio tyrimo tvarka.

B. Bradauskas: Nemanau, kad reikėtų parlamentinio tyrimo, man ši istorija juokinga. O juokaujant toliau, galiu pasakyti – jei jau mes tokie įtakingi, prezidentei reikėjo kviestis ne valdybą, o mus tris ir mes būtume išsprendę visus klausimus.

– Pone Gapšy, ar jūs matytumėte parlamentinio tyrimo prasmę?

– Manau, specialios tyrimo komisijos sudarinėti nereikėtų, per daug siaura tema. Kaip ir B. Bradauskui, man kelia šypseną ta informacija ir mano pavardės paminėjimas. Bet man didelį nerimą kelia, kad tokia klaidinga informacija gali būti vadovaujamasi ir kitose situacijose, kai sprendžiami svarbūs tarptautiniai, gynybos klausimai. Jei prezidentė neišsiaiškins pati, kas jai pateikė neteisingą informaciją, manau, politinės partijos spręs ar tai yra pakankamai svarbi tema, kuri būtų ištirta Seime.

B. Bradauskas: Buvo mesti kaltinimai ir partijoms, ir Seimo nariams, sakoma, kad yra medžiagos beveik apie kiekvieną, kad Seimo nariai yra korumpuoti. Nežinau, ar tai tiesa, tačiau esu tai girdėjęs.

– Pone Sabatauskai, kai kurie jūsų kolegos sako, kad jūs šio reikalo taip lengvai nepaliksite, sieksite viską išsiaiškinti iki galo ir prezidentė anksčiau ar vėliau vis tiek turės kažką atsakyti. Kokie bus jūsų veiksmai?

– Pirmiausiai kreipiausi į visas tarnybas ir gavau atsakymus. Taip pat kreipiausi į prezidentės patarėjus prašydamas audiencijos su prezidente, kad galėčiau pasikalbėti akis į akį ir įsitikinti, ar iš tikrųjų tokią informaciją ji turi ir iš kur ji gauta. Kita vertus, aš daug svarsčiau, ką tokio esu padaręs, kam perbėgau kelią ar prispaudžiau uodegą, kad būčiau siūlomas į generalinius prokurorus man to net nežinant, net nepaklausus. Jei būtų kas paklausęs, būčiau atsakęs, kad tikrai negalvoju politinę karjerą baigti būdamas generaliniu prokuroru. Neatmetu, kad ši istorija gali būti susijusi ir su mano pasisakymais dėl generalinio prokuroro skyrimo tvarkos.

Manau, ji tikrai nėra ideali. Be to, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pradėjo kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo tyrimą. Ši informacija yra naudojama ne tik siekiant išaiškinti nusikaltimus, nubausti nusikaltusius asmenis, bet ir kitais atvejais. Šis tyrimas taip pat gali būti viena iš priežasčių. Jeigu kažkas falsifikuoja dokumentus ir pateikia juos kaip rimtus, kriminalinės žvalgybos būdu gautus duomenis, tai jau labai rimta. Tai piktnaudžiavimas tarnyba, dokumentų klastojimas.