Ką daryti, kad Vilniaus kraštas netaptų Lietuvos Krymu

Ką daryti, kad Vilniaus kraštas netaptų Lietuvos Krymu

Abejotinas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio lojalumas Lietuvai galėtų būti panaudotas prieš mūsų šalį, tačiau Vilniaus kraštą paversti lietuvišku Krymu Rusija šansų – mažai, sako politologas Tomas Janeliūnas. Portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai sutaria, kad įsiklausymas į tautinių mažumų problemas ir jų sprendimas Rusijos agresijos akivaizdoje yra itin svarbus, nes tuomet Kremliaus „tėvynainių politika“ atramos Lietuvoje nesurastų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas sako nesantis tikras dėl V. Tomaševskio lojalumo Lietuvos valstybei, nes veiksmai, su kuriais jis siejamas, rodo priešingus dalykus.

Kalbėdamas apie veiksmus, su kuriais siejamas V. Tomaševskis, A. Anušauskas prisimena Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) akibrokštą, kai partija paliko Seimo salę iškilmingo Sausio 13-tosios minėjimui skirto posėdžio metu. Taip pat – V. Tomaševskio pasisakymą įvykių Ukrainoje klausimu. Tuomet LLRA lyderis teigė, esą bet kokie ginkluotųjų pajėgų veiksmai iš užsienio valstybės yra smerktini, tačiau jis negali pritarti ir naujosios Ukrainos valdžios veiksmams, kurios pirmas žingsnis buvo tautinių mažumų įstatymo panaikinimas.

„Kai kurie Maidano lyderiai, Olehas Tiahnybokas ir kiti, vadovaujasi nacionalistine Stepano Banderos ideologija, kuri buvo labai antilenkiška, antirusiška ir antisemitinė“, – savo pranešime rašė LLRA vadovas. „Banderovcais“ naująją Ukrainos valdžią vadina ir Kremliaus politikai bei jų kontroliuojama žiniasklaida.

LRT.lt primena, kad prieš porą metų V. Tomaševskis buvo įvardijamas tarp Rusijos vyriausybės finansuojamo žurnalo „Baltijskij mir“ redkolegijos narių. „Žurnale nuolat plėtojama nacizmo Baltijos valstybėse tema, perrašoma šių šalių istorija, daug dėmesio sulaukia rusakalbių ir lenkų protesto akcijos. [...] Tarp visuomeninės „Baltijskij mir“ tarybos narių – ir V. Tomaševskio pavardė“ – tuomet pranešė LRT televizijos laida „Savaitė“. Šiuo metu žurnalas redakcijos kolegijos narių sąrašo nebeskelbia.

„Kol kas jis [V. Tomaševskis – LRT.lt] savo lojalumo ir Lietuvos politiko reputacijos nedemonstruoja. Kai po paviešintos Valstybės saugumo departamento informacijos buvo užduodami klausimai apie tai, ką jis ar jo atstovai veikia Maskvoje, mes girdėjome tik pykčio protrūkius, bet ne atsakymus“, – pažymi A. Anušauskas.

NSGK nario nuomone, po visų V. Tomaševskio akibrokštų, atsakomybė pirmiausiai tenka socialdemokratų lyderiams, nes šie turi įvertinti, kas jiems svarbiau – nacionalinio saugumo interesas ar papildomi balsai valdančiojoje koalicijoje.

Anot T. Janeliūno, LLRA lyderio lojalumo Lietuvai trūkumas yra pastebimas, o pagrindo nerimauti dėl to esama: „V. Tomaševskis turi labai aiškią savo vienos problemos politinę programą ir tam, kad sulauktų kažkokios reakcijos, jis linkęs paminti lojalumą Lietuvai. Kuomet mes pastebime tokius reiškinius, tikrai egzistuoja visos sąlygos, kad tas nelojalumas ir kitų jėgų gali būti panaudotas prieš Lietuvą.“

Savo ruožtu politologas Nerijus Maliukevičius sako nemanantis, kad V. Tomaševskio politinę darbotvarkę būtų galima vadinti prorusiška, palankia Kremliui, nes daugelis dalykų yra tiesiogiai susiję su lenkų tautinės mažumos problematika. Tačiau, politologo teigimu, išlieka klausimas, kiek politiškai atsakingas yra toks LLRA lyderio elgesys.

LLRA rinkėjai antivalstybinėmis nuotaikomis neužsikrės

Paklaustas, ar tarp Vilniaus krašto gyventojų, kurie yra pagrindiniai LLRA rinkėjai, negali įsivyrauti abejotino lojalumo Lietuvai nuotaikos ir ar jos negali pakenkti šalies teritorijos vientisumui panašių į situaciją Kryme Rusijos išpuolių atveju, T. Janeliūnas sako, kad mūsų atveju tai pakartoti būtų gerokai sudėtingiau, bet provokacijos yra įmanomos.

„Visiškai įmanoma, kad galėtų būti keliamos provokacijos, imituojamas nestabilumas, nes Šalčininkų rajone mes jau matėme smulkius buitinius nepaklausimus Lietuvos įstatymams. Galime pastebėti beveik autonominės veiklos pavyzdžių, kai vietos savivaldybėse yra laikomasi kažkokių savo nerašytų taisyklių. Visa tai, aišku, gali būti sustiprinta, jeigu bus labai konkretus tikslas“, – mintimis dalijasi politologas.

Savo ruožtu A. Anušauskas dėl Vilniaus krašto gyventojų abejonių teigia neturintis.

„Aš manyčiau, kad pirmiausiai abejonės yra siejamos su tos partijos elitu. Dėl eilinių žmonių, partijos elektorato, aš abejonių tikrai neturiu. Prisiminkime 1990-1991 metų kai kurių [lenkiškuose Lietuvos rajonuose rinktų Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatų – LRT.lt] siekius kurti autonomiją. Tuomet tokios autonomijos iniciatoriai nesusilaukė didelio palaikymo. Žmonės naudojosi tais Lietuvos įstatymais, kurie tuo metu deklaravo, kad reikia ignoruoti mobilizacijos nurodymus į sovietinę armiją. Ir tiek Lietuvos rusai, tiek lenkai tai darė“, – kalba politikas.

Didelių grėsmių, kad Vilniaus kraštas galėtų tapti lietuvišku Krymu, neįžvelgia ir politologas N. Maliukevičius. Jo teigimu, daugeliu atveju tokios problemos ir grėsmės yra gana efektyviai dirbtinai kuriamos ir jomis manipuliuojama. „Aš nesakau, kad nėra pagrindo nuogąstauti, bet nereikia kalbų pagalba šias problemas padaryti dar sudėtingesnes. Net ir ta peticijos dėl Klaipėdos krašto istorija parodė, kad tai yra daugiau virtualiai kuriamos ir manipuliuojamos problemos“, – pastebi politologas.

Reikia stiprinti ryšį su Lietuvos lenkais ir Lenkija

LRT.lt pašnekovų manymu, labai svarbi Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų integracija ir įsiklausymas į jų problemas Rusijos agresijos akivaizdoje. Atsakomybę pirmiausiai turi prisiimti šalies valdžia, visuomenė, tačiau LLRA lyderis V. Tomaševskis taip pat turi tapti nacionalinio intereso gynėju, o ne manipuliuoti ir eskaluoti tam tikras tautinių mažumų problemas.

„Reikia suprasti Lietuvos valdžios atsakomybę prieš Lietuvos tautines mažumas. Kremlius manipuliuoja samprata apie tėvynainių politiką posovietinėje erdvėje, tačiau tai nėra Rusijos tėvynainiai, tai yra mūsų tėvynainiai, mūsų tautinės mažumos, ir jei mes savo tėvynainiams padėsime spręsti jų problemas, įsiklausysime į jų poreikius, nei Kremliaus tėvynainių politikos, nei kokie nors užslėpti Kremliaus projektai čia jokio ramsčio nebeturės“, – tikina N. Maliukevičius.

T. Janeliūnas taip pat pabrėžia Lietuvos tautinių mažumų problemų sprendimo svarbą kaip itin reikšmingą prevencijos priemonę Rusijos agresijos akivaizdoje. Jo teigimu, tautinių mažumų problemų sprendimo negalima palikti tik vietinei valdžiai, ir tuomet galėsime tikėtis, kad vietos gyventojai nebus tik vienos politinės partijos įkaitai.

„Šiuo metu LLRA stengiamasi įtraukti į sprendimų priėmimą, paversti juos normalia politine partija, kad jie prisiimtų atsakomybę ne tik dėl vienos tautinės grupės problemų sprendimo, tačiau ir dėl visos Lietuvos politinių sprendimų. Partijai yra suteiktos turbūt didžiausios įmanomos galimybės, tačiau nepanašu, kad partija norėtų jomis pasinaudoti ir tapti ne vienos tautinės grupės, o nacionalinio intereso partija“, – pažymi T. Janeliūnas.

Anot N. Maliukevičiaus, V. Tomaševskis privalo prisiimti atsakomybę dėl tam tikrų tautinių mažumų problemų eskalavimo ir manipuliavimo, nes tos manipuliacijos nėra naudingos ir pačiai lenkų tautinei mažumai.

Buvęs ambasadorius Ukrainoje Antanas Valionis prieš savaitę LRT televizijos laidai „Savaitė“ sakė manantis, kad Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje pats laikas grįžti ir prie glaudesnės partnerystės su Lenkija. „Be vienybės ir be normalių gerų santykių mes liekame silpnesni“, – tikino jis.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder