"Vakarų ekspresas" išsiaiškino, jog kone visos Seimo frakcijos bei savivaldos institucijos pasisako už tai, kad miestų merai būtų renkami kaip šalies prezidentas - visuotinu miesto gyventojų balsavimu.
Kalbos apie tai, kad merai turėtų būti renkami tiesiogiai ypač paaštrėjo po kelis mėnesius trukusio konflikto sostinės savivaldybėje.
Mat miesto vadovą slaptu balsavimu renkant savivaldybių taryboms, rinkimų rezultatai, kaip Vilniaus atveju, paprasčiausiai gali skelti antausį miestelėnams: pasitikėjo vienu, o išrinko visai kitą.
Nepaisant to, visos šios kalbos kol kas tik kalbomis ir baigiasi. Mat nors po pastarųjų Seimo rinkimų net gi buvo parengtos atitinkamos Konstitucijos pataisos, tačiau, opozicijos nuomone, valdančioji dauguma, laimėjusi ir savivaldos rinkimuose, nusprendė, kad dabar galiojančios sistemos jai keisti neverta.
Norėjo rinkti parašus
Neseniai referendumą dėl Seimo narių rinkimo organizavęs parlamentaras Viktoras Uspaskichas "Vakarų ekspresui" teigė abiem rankom pasisakantis už tiesioginius mero rinkimus.
"Tokiu būdu bus išrinktas to rajono šeimininkas ir žmonės žinos, ką išrinko. Juk dabar gyventojai naujai išrinkto mero paprastai net nepažįsta. Iš pradžių buvau pasišovęs ir dėl to suorganizuoti referendumą, pradėjome rinkti parašus, tačiau paaiškėjus, kad kone visos partijos tokiems mero rinkimams neprieštarauja, akciją sustabdžiau", - sakė turtingiausiasis parlamentaras.
Tiesioginiai mero rinkimai įteisinti Vokietijos žemėse, Skandinavijoje (iš jų mūsų šalies savivaldybės perėmė ir sistemą, jog Taryba turi daugiau valdžios, nei meras).
Dauguma šalies merų - už
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Ričardas Malinauskas "Vakarų ekspresui" sakė pritariantis "prezidentinei" mero rinkimų idėjai, tačiau su tam tikromis išlygomis.
Pirmiausia - tiesiogiai išrinktas meras būtų nenuverčiamas (jį išrinko miestelėnai), tačiau čia esą ir iškyla problemų.
"Toks miesto vadovas gali būti bejėgiu ir begaliu, nesugebėti atlikti jokių darbų, kad ir kaip juo gyventojai pasitikėtų, kad ir koks populiarus politikas jis būtų. Kodėl? O jei miesto Taryba ne tokios pat politinės pakraipos, kaip meras? Visos jo užmačios tuomet nueitų niekais", - svarstė LSA vadovas.
Šia tema politikas daug ginčijosi su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku Petru Papovu, kurio rankomis jau kuris laikas yra keičiamas Vietos savivaldos įstatymas.
"Praeitą savaitę lankiausi Estijoje. Ten savivaldos situacija - daug prastesnė, nei Lietuvoje. Vis dėlto jau šį ketvirtadienį apie savivaldos modelį diskutuosime su daugelio šalies miestų merų LSA susirinkime ir žinau, kad didžioji jų dalis - už tiesioginius mero rinkimus", - sakė R. Malinauskas.
Tą patvirtino ir uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius, kuris "Vakarų ekspresui" teigė iš tiesų esąs už tiesioginius mero rinkimus, tačiau tam reikėtų rimtai pasiruošti - skurti atitinkamą įstatyminę bazę, numatyti mero ir tarybos santykius, atsakomybės ribas, mero atšaukimo galimybes ir kt.
Pasak R. Taraškevičiaus, pakeitę tvarką, dviračio mes neišrastumėm, nes merai tiesiogiai yra renkami daugelyje Europos miestų.
Mūsų politikai, uostamiesčio vadovo teigimu, taip pat daug apie tai kalba, tačiau tik iki rinkimų - vėliau konkrečių veiksmų niekas taip ir nesiima.
Pažadėjo rinkimus įteisinti
Seimo nario P. Papovo manymu, jei meras būtų renkamas tiesiogiai, šios pareigos būtų daug pastovesnės. Tačiau ir jis pastebi antrą lazdos galą: gali būti sunku produktyviai ir be didesnių ginčų miesto vadovui dirbti su savivaldybės taryba.
"Dėl to reikia nustatyti normalų santykių mechanizmą. Jei pažvelgsime į dabartinę situaciją savivaldybėse ir tą modelį paliksime, tuomet aš - prieš tiesioginius rinkimus. Reikia dar nuspręsti, ar meras turėtų būti renkamas taip, kaip prezidentas, ar iš daugumos, tačiau bet kokiu atveju miesto galva neturi būti aukščiau tarybos", - sakė parlamentaras.
Žinoma, kuriant tiesioginių mero rinkimų modelį bus sunku nubrėžti tokias gaires, kurioms pritartų skirtingos politinės jėgos savivaldybėje. Tarkime, gyventojai meru išrenka liberalą, o tarybos daugumą sudaro socialdemokratai ir pan. Šią problemą pripažįsta ir P. Papovas.
Paklaustas, kodėl tiek daug kalbama ir pasisakoma už tiesioginius merų rinkimus, bet viskas baigiasi tik galvos linkčiojimais ir diskusijomis, komiteto vadovas paaiškino: "Nėra kur skubėti, juk tokią įstatymo pataisą galima bus įgyvendinti tik nuo 2007 metų. Tačiau jei būsiu išrinktas ir kitai kadencijai, tokį įstatymą būtinai priimsime", - pažadėjo P. Papovas.
Paneigė valdžios nepasidalijimą
Už tiesioginius mero rinkimus pasisakė ir parlamento valdančiosios koalicijos - socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė. Jos manymu, tai išspręstų neblėstančias rietenas kai kuriose savivaldybėse.
"Tačiau dabartinio savivaldybių modelio įstatymo galima būtų ir nekeisti. Jei meras išrenkamas tiesiogiai, jis privalo turėti ir įgaliojimų, aš už tokį variantą", - pasisakė socialdemokratė.
I. Šiaulienė paneigė P. Papovo būgštavimus dėl valdžios nepasidalijimo. Pasak jos, tai - savivaldos reikalai, komunalinė, o ne didžioji politika, racionalus problemų sprendimas.
Beje, tiesioginių mero rinkimų įteisinimo vilkinimą frakcijos seniūnė paaiškino tuo, kad esą nėra kur skubėti, laukia kiti, neatidėliotini darbai.
Vilkina, nes rūpi "savi"?
Kiek kitokią versiją pateikė parlamento opozicinė - Jungtinė ir liberalų - frakcija.
Jos seniūno Eligijaus Masiulio įsitikinimu, prieš rinkimus į Seimą 2000-aisiais tiek socdemai, tiek socialliberalai, laimėję daugumą parlamente, - visi pasisakė už tiesioginius mero rinkimus. Tą patvirtino ir LSA suvažiavime. Reikiamos Konstitucijos pataisos buvo paruoštos dar 2001-ųjų pabaigoje - 2002-ųjų pradžioje.
"Tačiau iki šiol reikiami dokumentai neįteisinti. Pamatę, kad rinkimuose į savivaldybes didžiausią balsų daugumą surinko socdemai, jie ir pritilo: jei meras bus renkamas tiesiogiai, valdančioji koalicija gali prarasti "savo" žmones savivaldybėse, tad kam keisti sistemą?" - "Vakarų ekspresui" teigė liberalas.
Visgi ledai juda: sudaryta darbo grupė (E. Masiulis - vienas iš narių), kuri šią savaitę surengtame Valstybės valdymo bei savivaldybių komiteto posėdyje svarstys vietos savivaldos modelio pakeitimo variantus. Jau dabar yra žinoma, kad vienas iš pasiūlymų "nušlifuoti" mero ir tarybos santykius - aiškiai padalinti funkcijas.
Taryba turėtų prilygti įstatymus leidžiančiajai valdžiai ir priimti sprendimus savo lygmenyje. Tuo tarpu tiesiogiai išrinktas meras būtų vykdomosios valdžios (valdybos) galva (taip esti daugelyje Europos valstybių).
Biudžetas ir toliau galėtų būti tvirtinamas taryboje, merui paliekant detalesnius klausimus, pavyzdžiui, kur mieste statyti kioskus, įrengti automobilių aikšteles ir t.t.
Taip pat pasiūlytas modelis, kaip spręsti susidariusią konfliktinę situaciją tarp mero ir tarybos.
Šiuo atveju galima būtų įteisinti valstybinį variantą: kaip prezidentas gali paleisti Seimą ir surengti naujus rinkimus, lygiai tokius pačius įgaliojimus siūloma suteikti ir miesto vadovui, paleidžiant tarybą.
Beje, E. Masiulio įsitikinimu, tiesioginiai mero rinkimai galėtų vykti jau kitąmet, po rinkimų į parlamentą, nors P. Papovas siūlė tai atidėti iki 2007-ųjų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą