Kaip pragyventi iš pensijos: 19-oji diena

Eksperimentas

Sekmadienį "Vakarų ekspreso" eksperimento, kaip pragyventi iš pensijos, dalyvė Danguolė Kokštienė praleido namuose. Eiti niekur nesinorėjo dar ir dėl to, kad kelias naktis moteriai skaudėjo kojas.

Balansas - 0 Lt

Sekmadienį parduotuvėse Danguolei nieko neprireikė, tad išlaidų neturėjo.

Tądien ji gėrė kavos, arbatos su meduoliais, krimto džiovintų vaisių, valgė žalių žirnelių su majonezu bei keliomis riekutėmis batono. Vakare išgėrė stiklinę kisieliaus.

Sekmadienio "racione" buvo ir 50 g degtinės: kai kelias naktis ponią Danguolę kankino kojų skausmai, draugė patarė pamėginti degtine praplėsti kraujagysles. Ji kojas įtrynė spiritiniu tepalu. Jas apvyniojo šiltai ir anksti nuėjo miegoti.

"Iki vizito pas gydytoją, regis, ištversiu", - vylėsi moteris. Sekmadienį, kaip ir visada, nemažai kalbėjosi telefonu.

Bendravimas su anūkais

"Močiute tapau palyginti jauna - keturiasdešimt septynerių. Su pirmąja anūke praleisdavau daug laiko ir per atostogas, ir savaitgaliais",- prisiminė moteris.

Ji didžiuojasi, kad išmokė Mildutę skaityti. "Tėvai, grįžę iš kelionės, nustebo, kad jų dukrelė jau skaito. Gal ir dėl to anksti pradėjo lankyti mokyklą - šešerių metukų",- pasakojo moteris. Kol pramoko skaityti, močiutė jai sekdavo, skaitydavo pasakas, tarp jų - ir Vytės Nemunėlio "Meškiuką rudnosiuką".

"Tuomet šią Bernardo Brazdžionio pasaką skaitydavau iš mašinėle spausdinto "egzemplioriaus". Vėliau, kai knygelė jau buvo išleista, nusipirkome. Su "Meškiuku rudnosiuku" augo ir kiti anūkai - Linas ir Emilija".

Jeigu kepdavo pyragą, gabaliuką tešlos skirdavo anūkei. "Tai tarsi ir žaidimas, bet per panašius dalykus juk formuojasi ir gyvenimiški įgūdžiai",- įsitikinusi Danguolė. Paskutinį kartą, kai anūkai lankėsi močiutės namuose, jai patiko, kad Linas stebėjo visą bulvinių blynų "gamybos" procesą. "Man atrodo, kad Linas turi gurmaniškų potraukių",- spėliojo moteris.

Su Emilija močiutei buvo kiek sudėtingiau. "Ji labai judri mergaitė. Jei ruošdavausi su ja pasivaikščioti, tai būtinai pasikviesdavau kokią jaunesnę draugę. Jau per didelis amžiaus skirtumas - aš jos tiesiog nebesugaudydavau. Juk ir į važiuojamąją kelio dalį mergaitė galėjo iššokti",- nuogąstaudavo močiutė. Emilijos knygomis sudominti jau nebesisekdavo, tačiau ir ji mėgo ir tebemėgsta "Meškiuką rudnosiuką".

Dar vienas bendras interesas - kortomis žaisti "Karuselę". "Tai nėra primityvus žaidimas - reikia ir skaičiuoti, ir strategiją numatyti. "Karuselę" žaidžiam su Emilija. Kartais prisideda ir sūnus su Linu. Ir tai ne vien žaidimas. Tai ir bendravimas, kuriame atsiskleidžia ir charakterių savybės",- dėstė argumentus Danguolė. Beje, ji sakė, kad giminėje buvę labai azartiškų lošėjų. "Ir mano kraujyje to azarto yra. Kartą, kai loterijos bilietai dar buvo pardavinėjami iš automobilių, esu pralošusi net keturiasdešimt litų",- prisipažino moteris. Tačiau pabrėžė, kad su anūkais jokiu būdu iš pinigų nelošianti.

Ir dar vienas dalykas anūkams močiutės namuose patinka: kadangi tualetas nėra išklijuotas plytelėmis, močiutė ant jo sienų leidžia vaikams piešti. Čia ir besijuokianti saulė šviečia (ją piešė dukterėčia, kuri dabar mokosi Berlyne), ir Mildos pieštos boružėlės skraido, Emilijos, Lino nubraižyti žmogučiai žirglioja. Žodžiu, - kone vaikų fantazijos muziejus.

Ponia Danguolė turi ir anūkų balsų "fonoteką": ji pati įsirašė anūkų dainavimą, pasakas.

"Visko juk neišpasakosi - kaip ir daugelis senelių, su vaikais ėjau į kiną, cirką. Kai išeidavome pasivaikščioti, Linas tempdavo į kompiuterių parduotuves. Žodžiu, bendraujame ir draugaujame įvairiomis formomis",- pokalbį apie anūkus užbaigė Danguolė.

Gražina JUODYTĖ