Kontraversiškų vertinimų visuomenėje sulaukė Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bei Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) eksperimentas, kurio metu trys iki gyvos galvos įkaltinti nuteistieji siekia išsilavinimo šioje aukštojoje mokykloje.
Piktinamasi, jog VPU skiria lėšas žmogžudžių išmokslinimui ir nesirūpina normaliais studentais, kurie neišgali susimokėti už mokslą.
Tuo tarpu kalėjimo administracija tvirtina, jog visą gyvenimą už grotų praleisiančių kalinių įgytos žinios nenueis veltui.
Gelbėjasi nuo išprotėjimo
Vienas iš būdų kaliniams išlaikyti psichologinį stabilumą - ką nors veikti. Taigi vieni lyg daržovės vegetuoja, žiūrėdami televizorių ir po truputį "judėdami" kilpos link, o kiti, ypač tie, kurie belangėje praleis visą gyvenimą, susigalvoja įvairiausių užsiėmimų.
"Vakarų ekspreso" pakalbintas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime už žmogžudystes nuteistas Vladimiras Bogdanovičius teigė, jog nuo išprotėjimo jį gelbsti laivų modeliavimas.
Kalinys mėnesių mėnesius itin preciziškai klijuoja fregatas, burlaivius iš kalėjimo administracijos parūpintų medžiagų.
Deja, sujauktoje bei prirūkytoje vienutėje kalintis V. Bogdanovičius pasidalinti savo pasiekimais nenorėjo ir fotografuotis atsisakė.
Tuo tarpu jau aštuonerius metus Lukiškėse kalintis už skandalingą banko "Hermis" Šiauliuose apiplėšimą bei apsaugos darbuotojo nužudymą nuteistas Justinas Buta mielai pozavo: jis ir dar du nuteistieji kalėti iki gyvos galvos mokosi Vilniaus pedagoginiame universitete.
Pedagogus kaustė baimė
Pasak VPU Socialinės pedagogikos katedros aukštojo mokslo Lukiškių kalėjime koordinatoriaus Aldžio Fledžinsko, trijų nuteistųjų mokslas universitete - savotiškas eksperimentas.
"Lukiškių kalėjimo administracija 2001 metais atrinko galinčius mokytis kalinius ir paskelbė konkursą. Kalėjimo direktorius Aleksandras Davidonis man pasakojo, kad iš pradžių kaliniai galimybę siekti aukštojo mokslo diplomo vertinio skeptiškai, tačiau vėliau ėmė kone priekaištauti, kodėl buvo atrinkti ne jie", - pasakojo A. Fledžinskas.
Pedagogai turi išmanyti darbo su kaliniais - labiausiai apribotų galimybių visuomenės dalimi - specifiką. Gavę pasiūlymą dirbti su nuteistaisiais, dėstytojai reagavo nevienodai. Vieni sutiko noriai, kitus sukaustė baimė.
Dirbs su likimo bendrais
Lukiškių kalėjimo direktoriaus pavaduotojas bei atsakingas už darbą su kaliniais Jonas Malaškevičius "Vakarų ekspresui" paaiškino, jog nuteistųjų žinios nenueis veltui.
"Nuo šių metų gegužės 1-osios keisis bausmės atlikimo kodeksas. Pagal jį, tie kaliniai, kurie bausmę atlieka ne mažiau kaip 10 metų ir neturi prasižengimų, galės būti perkelti į koloniją. Štai ten išsimokslinę nuteistieji ir pravers", - pasakojo klaipėdietis J. Malaškevičius.
Jis taip pat pridūrė, kad pasaulyje jau yra pasitvirtinusi praktika, kuomet su kaliniais dirba patys kaliniai.
Tam pritarė ir A. Fledžinskas: "Neakivaizdžiai baigę socialinę pedagogiką, nuteistieji galės dėstyti kolonijoje apie Europos Sąjungą, gyvenimą laisvėje bei remtis likimo bendrus psichologiškai. Matote, tie, kurie ilgą laiką gyvena už grotų ne itin noriai prisileidžia žmones iš išorės, iš "ten", kur jie ilgai nebuvo".
Normalaus gyvenimo imitacija
"Vakarų ekspresas" pakalbino ir patį studentą - vieną iš trijų besimokančių nuteistųjų - Justiną Butą.
Paklaustas, kodėl nusprendė mokytis, nuteistasis atsakė, jog atsirado galimybė, kuria reikia pasinaudoti.
"Gyvenime būna įvairių pasikeitimų, reikia tam pasiruošti. Kita vertus, žinios visuomet praverčia. Mano mokslai - savęs lavinimas, akiračio plėtimas. Be to, socialinė pedagogika - specialybė, kuri daugeliu atvejų praverčia", - teigė kalinys.
Tačiau, pasak J. Malaškevičiaus, kalinių notras studijuoti susijęs dar ir su tuo, kad tokiu būdu jie tarsi imituoja normalų gyvenimą. Kiekviena diena būna suplanuota, atsiranda viltis, gyvenimui už gotų suteikiama tam tikra prasmė.
Kaliniai uolesni už kitus
J. Buta pasakojo, jog kiti kaliniai į studijas reagavo šaltai: "Kalėjime svarbiausia netrukdyti kitiems, o ką pats veiki - pašaliniams nelabai ir rūpi", - teigė nuteistasis.
J. Buta yra baigęs aukštąją mokyklą ir turi inžinieriaus mechaniko specialybę.
Kaliniai neakivaizdininkai studijuoja pagal visiems taikomą programą, tačiau dėl sudėtingesnių galimybių paskaitos vyksta rečiau. Dėstytojai ateina po du kartus į savaitę ir skiria po dvi akademines valandas, tačiau paskaitos dažnai užtrunka ir ilgiau.
Anglų kalbą VPU dėstantis Vladimantas Markevičius "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad besimokantys kaliniai yra uolesni už daugelį studentų.
"Daugiausia jie domisi politika. Pavyzdžiui, nuteistasis Remigijus Bružas per televiziją BBC žiūri politines laidas angliškai. Tačiau kaliniai turi vieną problemą - atminties sutrikimus. Nieko nuostabaus, juk jie gyvena tarp keturių sienų, tad atmintis - ne vienintelis sutrikimas", - teigė V. Markevičius.
VPU Socialinės pedagogikos katedros vedėja Giedrė Kvieskienė pripažino, jog kalinių išmokslinimas - viena, tačiau itin svarbu tinkamai parengti ir pačius kalėjimo darbuotojus.
"Kai pas nuteistuosius buvo atvažiavę specialistai iš Skandinavijos, jie paliko daug didesnį įspūdį kaliniams, nei lietuviai. O tai yra negerai", - teigė katedros vedėja.
Beje, trečiasis VPU studentas kalinys - 41 metų Kęstutis Matijošaitis neseniai dovanų gavo asmeninį kompiuterį.
Tai jau antrasis Lukiškių kalėjime atliekantis bausmę nuteistasis, gavęs tokią dovaną. Pernai rugsėjį Lietuvoje viešėjusi Švedijos karalienė Silvija kompiuterį perdavė nuteistajam penkiasdešimtmečiui R. Bružui. Tai buvo Švedijos buvusių kalinių draugijos "Kris" dovana lietuviui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą