Kol šalies neįgalieji skundžiasi valdžios dėmesio stoka, Vilniaus klerkai socialiai pažeidžiamus asmenis stebi itin akylai. Nors sostinėje galioja tvarka, pagal kurią neįgalūs asmenys specialiai paženklintus automobilius mieste gali statyti nemokamai, judėjimo negalią turintis Vytautas Gūžys priverstas minti valdininkų kabinetų slenksčius aiškindamasis dėl jam skirtos 150 litų baudos. Pasirodo prie ministerijų be kliūčių automobilius gali palikti tik valdininkai, o ne sunkiai judantys pensininkai.
Nemaloni staigmena
Kaip „Vakaro žinioms“ pasakojo V.Gūžys, šių metų balandžio 23 dieną jis Vilniuje, Vasario 16-osios gatvėje, paliko savo automobilį, nes buvo pakviestas į visuomeninį pasitarimą Ūkio ministerijoje. Grįžęs prie transporto priemonės vyras rado ant lango priklijuotą pranešimą apie jam skirtą 150 litų baudą.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką specialias korteles turintys neįgalieji už stovėjimą mieste mokėti neturi, todėl V.Gūžys buvo nemaloniai nustebęs dėl baudos pranešimo. „Tuščių stovėjimo vietų aplinkui buvo daug, bet sustojau taip, kad būtų arčiau nueiti. Grįžęs radau perspėjimą, kad man skirta 150 litų bauda, nes automobilį pasistačiau neleistinoje vietoje“, - prisiminė vyras.
Užuojautos nesulaukė
Kelis metrus kelio sutaupyti norėjęs V.Gūžys teigė nesitikėjęs, jog dėl to jam grės gerokai paploninti piniginę ir teks minti valdininkų kabinetų slenksčius. „Kreipiausi į baudą skyrusią įmonę „Susisiekimo paslaugos“. Paaiškinau, jog esu neįgalus, o Vasario 16-osios gatvė pakliūva į mėlynąją zoną, kurioje Vilniaus tarybos sprendimu neįgalieji specialiai paženklintus automobilius gali statyti nemokamai“, - pasakojo pensininkas.
Deja, savivaldybės įmonės darbuotojų užuojautos neįgalus vyras nesulaukė. „Iš pradžių man pažadėjo, kad baudos mokėti nereikės ir apie tai mane atskirai informuos elektroniniu paštu. Paprašiau pranešti raštu, kad liktų koks nors dokumentas. Po kurio laiko gavau kvietimą liepos 16 dieną atvykti į svarstymą, kur turėčiau būti baudžiamas. Jokių išimčių, numatytų neįgaliesiems, man netaikė, nors automobilis buvo aiškiai pažymėtas ir matomoje vietoje palikta stovėjimo kortelė“, - skundėsi jis.
Formalus požiūris
Pasak V.Gūžio, į žurnalistus jis kreipėsi, nes pats ilgą laiką dalyvavo sprendžiant neįgaliųjų problemas, tačiau savo kailiu įsitikino, jog sistema neveikia. „Dirbdamas Saugaus eismo departamente buvau atsakingas už aplinkosaugą. Taip pat buvau neįgaliųjų tarybos narys. Vilniaus tarybai teikiau pasiūlymus saugaus eismo klausimais. Priklausiau neįgalių, visuomeninių organizacijų ir aplinkosaugos komisijoms. Jau tada mačiau, kad visi klausimai tvarkomi formaliai. Savivaldybė nė velnio nedirba“, - apmaudo neslėpė pensininkas.
Pasak jo, valdininkai, užuot laikęsi neįgaliųjų teises ginančių teisės aktų reikalavimų, prikuria naujų formalumų. „Savivaldybėse nėra bendro plano, kaip spręsti neįgaliųjų problemas. Valdininkai nesilaiko nei Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių apsaugos konvencijos, nei Neįgaliųjų integracijos įstatymo. Tik kuriami visokie formalūs reikalavimai, pavyzdžiui, kurioje pusėje turi būti padėtas leidimas stovėti. Jei aš jį netyčia padėsiu ne dešinėje, o kairėje pusėje, būsiu mažiau neįgalus?“ - retoriškai klausė V.Gūžys.
Pats kaltas
Kaip „Vakaro žinioms“ teigė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo departamento vadovė Daiva Kaminskaitė, dėl kilusių problemų kaltas pats judėjimo negalią turintis vairuotojas, transporto priemonę pasistatęs per arti įėjimo. „Automobilis buvo pastatytas rezervuotoje automobilių stovėjimo vietoje. Pagal Kelių eismo taisykles tokiose vietose leidžiama statyti automobilius tik su specialiais leidimais, tvirtinamais už priekinio stiklo. Leidimai išduodami įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kurios rezervuoja automobilių stovėjimo vietas ir moka už jas nustatytą vietinę rinkliavą“, - sakė ji.
Pasak D.Kaminskaitės, ne visi neįgaliųjų automobiliai turi teisę sostinėje stovėti nemokamai. „Vilniaus mieste neįgalieji, automobilius pažymėję neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, mokamose vietose turi teisę juos statyti nemokamai. Jeigu automobilis pažymėtas tik Kelių eismo taisyklėse numatytu skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, lengvata nėra taikoma ir už automobilio statymą turi būti mokama nustatyta rinkliava“, - teigė departamento vadovė.
Ginta Žemaitaitytė - Lietuvos žmonių su negalia sąjungos viceprezidentė:
Mums, judėjimo negalią turintiems žmonėms, labai svarbus patogus priėjimas, todėl visada norime, kad prie įstaigų ir organizacijų automobilių statymo vietos būtų kuo arčiau. Įsivaizduoju, kad sveiko žmogaus akimis žiūrint tų neįgaliesiems skirtų vietų atrodo daug. Tačiau žmonėms su negalia, norintiems gyventi savarankišką gyvenimą, tų vietų iš tiesų trūksta. Tokių nusiskundimų girdime daug.
Klausimas, kur pastatyti automobilį, neįgaliesiems iškyla ir prie prekybos centrų, ir prie įstaigų. Ypač didelė problema tapo poliklinikos. Prie jų dažnai žmonėms su negalia paliktos viena ar dvi vietos. O juk neįgalieji gydymosi įstaigose lankosi dažnai.
Kai atsirado neįgalių žmonių automobilių statymo kortelės, pradžioje manėme, kad jos išspręs problemą. Tačiau nebuvo iki galo apibrėžta žmonių grupė, kuriai tos kortelės turėtų būti dalijamos, todėl tapo akivaizdu, kad vietų visiems neužteks.
Problemas dėstome ir savivaldybei, ir ministerijoms, bet susidaro toks vaizdas, kad tik klausoma, bet vargu ar išgirstama. Girdime neįgalių žmonių skundus, kad problema nėra išspręsta. Be to, kyla klausimas, kodėl nesuteikiami leidimai nemokamai stovėti neįgaliųjų asociacijų transportui, kuriuo vežiojami judėjimo negalią turintys žmonės. Kalba eitų apie 30 tokioms organizacijoms priklausančių mašinų.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą