Vakar koldūnų byla pramintoje galimos prekybos poveikiu istorijoje, kur tarp 6 įtariamųjų yra ir Seimo narys Petras Gražulis, pastarasis per apklausą Generalinėje prokuratūroje atsisakė duoti parodymus. Nors žiniasklaidai dar anksčiau buvo išklojęs, kaip dėl stabdomo produkcijos importo į Rusiją pagelbėjo įmonei „Judex“ gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus konsultacijas. Tik jokio kyšio ar kitokio atlygio dievagojosi niekam nei davęs, nei siūlęs, o visas tyrimas su demonstratyviomis kratomis, jo įsitikinimu, yra siekis išstumti jį iš politikos.
Kyšininkams politikoje ne vieta, bet kuo P.Gražulis nusikalto ir ar apskritai nusikalto, iki rinkimų žmonės vargu ar sužinos.
Politologas, profesorius Algis Krupavičius koldūnų skandalą vertina vienareikšmiškai: „Migla, dūmai, rūkai tik matyti... Šiuo atveju panašu, kad pučiamas didelis muilo burbulas su tam tikra politine potekste, bent jau iš tų faktų, kurie pateikiami viešai. Ir vėl visuomenė priversta gyventi keistoje viešosios erdvės ir teisėsaugos pelkėje.“
Kelias iš tos pelkės - viešas teismas, kur argumentus gali dėstyti abi pusės. Tačiau pastarojo meto tendencija - viešinami ikiteisminiai tyrimai, tiksliau, jų detalės, ir dažniausiai - į vienus vartus.
„Būtent - selektyviai atrenkami argumentai, kuriuos pateikia teisėsauga, arba jie tiesiog „nuteka“ į viešąją erdvę. Bet lygiai taip pat selektyviai elgiasi ir kita pusė. Taip mes ne artėjame prie teisingumo ir tvarkos visuomenėje, bet tolstame“, - akcentuoja A.Krupavičius.
Paklaustas, gal ir J.Milius tapo teisėsaugos taikiniu neatsitiktinai, nes iš karto prasidėjo spaudimas dėl jo nušalinimo, A.Krupavičius atsakė klausimu: „O ar prokuratūra kreipėsi dėl nušalinimo?“
Vakar prokurorai vis dar buvo neapsisprendę.
„Manau, kad tokiais atvejais visuomenei turi būti išdėstyti labai aiškūs įtarimai, konkretūs įrodymai, dėl ko priimamas sprendimas nušalinti. Bet Lietuvoje yra įprasta, kad nekaltumo prezumpcija egzistuoja tik labai selektyviai, kai paliečiamas kas nors iš labai labai įtakingų politikų. O kitiems taikoma kaltumo prezumpcija.“
Žinomas šalies advokatas Rimas Andrikis sako puikiai suprantantis visuomenės norą visus vagis, kyšininkus ir smurtautojus matyti nubaustus. Bet siūlo nepamiršti ir Konstitucijos frazės „įstatymo nustatyta tvarka“. Ne kitaip.
„O ta tvarka, pasirodo, netinka nei prokurorams, nei politikams, nei žiniasklaidai, - atkreipia dėmesį advokatas. - Mūsų įstatymai labai „protingi“ ir numato tam tikras procedūras, kurios žemina žmogaus orumą, ir tos procedūros skirtos tikrai ne teisingumui, o diskriminacijai, pajuokai ar dar kažkam.“
Komentuoti įtarimų P.Gražuliui R.Andrikis sakė jau negalintis, nes ką tik tapo jo oficialiu gynėju. Jis tik nusistebėjo, kad viešojoje erdvėje politikas vanojamas už tai, kad atsisakė duoti parodymus. Mat pagal Konstituciją kiekvienas pilietis turi teisę neduoti parodymų be advokato, ir įstatymai už tai nenumato jokių sankcijų.
„Tas, kurį reikia suimti, turi būti suimamas iš karto, o kurio suimti nereikia, jis turi būti apklausiamas tada, kai išlaikomos visos procedūros. Bet praktika rodo, kad pareigūnas nieko neprivalo - jis yra taip aukštai, kad ten pakviestam žmogeliui akys taip aukštai neužsiverčia“, - teigė advokatas.
Kol nebus atliktas nuodugnus žalos įvertinimas, negali būti nė kalbos apie tolesnius reaktoriaus korpuso montavimo darbus
Vytautas BUDNIKAS, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas:
P.Gražulis buvo Helsinkio grupės narys, disidentas ir bandymai susieti jį su korupcija man kelia šypseną. Bet ir „Gaudykite vagį!“ šaukia, kaip suprantu, ne tyrėjai, ne prokurorai, o tie, kurie suinteresuoti išpūsti tą triukšmelį.
Mūsų nuomone, politinių partijų kova persikėlė ne į idėjų lygmenį, o į teisėtvarkos, tiesiog į rungtynių lauką - kas dar kokį kompromatą suras ir ištemps į viešumą.
Apmaudu, kad mūsų visuomenė susitaikė su ta padėtimi, kad jos dėmesys atitraukiamas nuo pagrindinių dalykų - politinės partijos nieko nedaro, kad valstybės irimą sulaikytų, o žaidžia šituos žaidimus. Jeigu iš Lietuvos per metus išvažiuoja 23 tūkst. žmonių, ar jiems svarbu, kokiose dešrelėse, į Rusiją išvežtose, buvo bakterija ar nebuvo. Atleiskite, čia nepalyginami dalykai - per mišką mes nematome medžių, mes nematome tų išbėgančių žmonių. Štai kur visa tragedija.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą