Kas valdo Klaipėdą

Žurnalistinis tyrimas

Tik nedidelė dalis uostamiestyje veikiančių įmonių priklauso klaipėdiečiams verslininkams. Greta įvairių užsienio šalių kapitalo uostamiestyje gana stipriai yra įsitvirtinę kauniečiai, taip pat verslininkai iš sostinės.

Kai kuriems verslininkams klausimas, ar jų įmonės savininkai yra klaipėdiečiai, skamba provincialiai. Tačiau viešųjų ryšių ekspertai sako, kapitalo kilmė tampa itin svarbia tada, kai įmonė teikia nemonopolines paslaugas arba prekes vietinei rinkai. Tada akcentas, kad įmonę valdo "grynakraujis" klaipėdietiškas kapitalas, gali tapti papildomu faktoriumi sėkmingai plėtrai. Tuo metu iš svetur atėjęs kapitalas gali susidurti su psichologiniu pasipriešinimu ir patirti nuostolius, turinčius konkrečią finansinę išraišką.

"Vakarų ekspresas" pasiaiškino, kas valdo didžiausias uostamiesčio įmones.

Maisto pramonė

Bendrovę "Klaipėdos konditerija" nuo 2006 m. gegužės valdo didžiausias Ukrainos konditerijos koncernas "Roshen".

"Švyturio" alaus darykla priklauso bendrovei "Švyturys - Utenos alus", kurią valdo holdingo kompanija "Baltic Beverages Holding" (BBH). BBH akcijas lygiomis dalimis valdo "Carlsberg Breweries" ir Didžiosios Britanijos alaus rinkos lyderis "Scottish & Newcastle". Metų padžioje buvo pranešta, kad "Scottish & Newcastle" priėmė Danijos "Carlsberg" ir Nyderlandų "Heineken" pasiūlymą įsigyti škotų bendrovę. Šis sandoris reiškia, kad škotų dalis BBH atiteks "Carlsberg". Taigi "Švyturys" taps daniškas.

Pasak bendrovės "Klaipėdos duona" vadovo Kęstučio Dulkio, didžioji dalis akcijų priklauso įmonės darbuotojams klaipėdiečiams. Bendrovės "Javinė" vadovė Vitalija Freitakaitė neatskleidė, kas valdo pagrindinį akcijų paketą, tačiau tvirtino, kad jų savininkai - klaipėdiečiai.

AB "Klaipėdos pienas" yra antrinė įmonių grupės "Žemaitijos pienas" bendrovė. 2007-ųjų birželio pabaigoje didžiausią "Žemaitijos pieno" akcijų paketą - 40,74 proc. - nuosavybes teise valdė jos vadovas telšiškis Algirdas Pažemeckas. Tačiau su kartu veikiančiais asmenimis jo kapitalo ir balsų dalis siekė 48,81 proc.

UAB "Klaipėdos margarinas" 2005 m. lapkritį įsigijo Švedijos bendrovė "Norlander food AB". Pastarąją 2006 m. birželį įsigijo Nyderlandų įmonė "Zeelandia".

"Fishlita" - vienintelė Klaipėdos žuvies perdirbimo įmonė priklauso AB "Laivitė". Pastaroji priklauso "Baltlantos" koncernui, kurį kontroliuoja klaipėdietis Konstantinas Kovalis.

Žiniasklaida

Radijo stotis "Vox Maris" priklauso VšĮ "Klaipėdos kultūros ir turizmo projektai", kurios savininkai - klaipėdiečiai Audronė Umbrasienė, Rolandas Bražinskas, Kazimieras Paulikas ir Arūnas Vismantas.

"Radijas 9" priklauso UAB "Eglės leidykla", kurios savininkas yra klaipėdietis Antanas Stanevičius.

UAB "Radijo stotis Laluna" akcininku šių metų pradžioje vis dar įvardijimas pernai tragiškai žuvęs Hubertas Grušnys, nors Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimu apie visus pokyčius, tarp jų ir akcininkų pasikeitimus, privaloma informuoti per 30 dienų.

Visos "Balticum TV" (UAB "Klaipėdos kabelinė televizija") akcijos priklauso klaipėdiečiams. 50 proc. - Vladui Straupui, 30 proc. - Valerijui Alfimovui, 20 proc. - Virginijui Jurgelevičiui.

Dienraštį "Vakarų ekspresas" leidžiandžios bendrovės kontrolinis akcijų paketas priklauso klaipėdiečiui Gintarui Tomkui. Kitos akcijos - jo broliui Vitui Tomkui.

Dienraštis "Klaipėda" priklauso UAB "Diena Media News", kurią kontroliuoja Kaune veikianti UAB "Hermis capital". Pastaroji skelbia, kad jos akcininkai yra Nerijus Dagilis, Titas Sereika, Giedrius Barysas, Domininkas Kašys, Darius Janulevičius ir didžiausia Lietuvoje didmeninės prekybos ir logistikos įmonė "Sanitex", kuriai priklauso ketvirtadalis akcijų.

Nemažai uosto krovos įmonių priklauso koncernui "Achemos grupė", kurio kontrolė priklauso Plungėje gimusiam Bronislovui Lubiui, šiuo metu gyvenančiam Kaune

Nemažai uosto krovos įmonių valdo koncernas "Achemos grupė", kurio kontrolė priklauso Plungėje gimusiam Bronislovui Lubiui, šiuo metu gyvenančiam Kaune. Koncernui priklauso didžiausia uosto krovos bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco"). Pastaroji valdo įmonę Krovinių terminalą. "Achemos grupė" yra įžengusi ir į AB "Klaipėdos laivų remontas". Jos kontrolinis akcijų paketas priklauso konsorciumui "Jūros vartai", kurį lygiomis dalimis valdo "Achema" ir "Eika". Pastarosios savininkas - vilnietis Robertas Dargis. "Achemos grupei" priklauso ir 60 proc. įmonės Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo akcijų.

Klaipėdos terminalo grupės savininkas yra kaunietis Zigmas Petrauskas.

Jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis norėjo atskleisti tik tai, kad įmonė - lietuviško kapitalo.

2007-ųjų rugsėjo pabaigoje 70,6 proc. AB "Klaipėdos nafta" akcijų valdė Ūkio ministerija.

Didžiąją akcijų dalį laivų krovos akcinės bendrovės "Klaipėdos Smeltė" valdo šios įmonės prezidentas klaipėdietis Martinas Gusiatinas.

"Baltijos" laivų statyklos savininkė nuo 1997 m. yra kompanija "Odense Steel Shipyard Ltd." (Danijos Odensės laivų statykla), "A.P. Moller" grupės narė. Vakarų laivų gamyklą nuo 2001 metų valdo Estijos koncernas "BLRT Grupp".

Laivybos kompanijos

AB "Limarko" laivininkystės kompaniją valdo UAB "Limarko". Pasak "Limarko" laivininkystės kompanijos vadovo Vytauto Lygnugario, šiame globalizacijos laikotarpyje akcinio kapitalo kilmė yra visiškai nesvarbi, svarbu, kad įmonė būtų socialiai atsakinga. V. Lygnugaris konstatavo tik tai, kad UAB "Limarko" yra lietuviška įmonė.

56,66 proc. AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" akcijų pernai metų pabaigoje valdė Susisiekimo ministerija, 8,31 proc. - Valstybės turto fondas, 5,68 proc. Danijos kompanija "DFDS Tor Line", 29,35 proc. akcijų priklausė smulkiesiems akcininkams.

AB "DFDS LISCO" valdo Danijos bendrovė DFDS/AS.

Klaipėdos LEZ

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) šiuo metu veikia nekilnojamuoju turtu užsiimanti airiško kapitalo UAB BNTP, daniško kapitalo žuvų perdirbimo įmonė "Espersen Lietuva". Laidų komplektus automobiliams surinkinėjančią "Yazaki Wiring Technologies Lietuva" valdo Vokietijos įmonė, priklausanti Japonijos koncernui "Yazaki". PET granulių gamintojas - "Orion Global PET" - yra tailandietiško kapitalo. PET gaminių įmonė "RETAL Baltic" (buvusi "Nemuno Banga") priklauso ukrainiečiams.

Iš dabar LEZ veikiančių įmonių tik dvi yra lietuviško kapitalo. Sunkvežimių aptarnavimu, sandėliavimu užsiima vilniečių įmonė "Skuba". Biokurą gaminančios įmonės "Mestilla" 42,5 proc. valdo Norvegijos koncernas "Statoil", likusias - agroverslo grupė "Linas Agro". Skelbiama, kad pastarosios vienas pagrindinių akcininkų yra panevėžietis Darius Zubas.

Klaipėdos LEZ jau vyksta baltarusių, suomių įmonių statybos.

Stambioji pramonė

Baldų gamyba užsiimančią AB "Dilikas" valdo uostamiestyje registruota Baltijos baldų grupė, kurią įkūrė kaunietis Rimas Varanauskas bei klaipėdietis Kęstutis Linkus.

68,68 proc. "Klaipėdos baldų" akcijų pernai metų pabaigoje valdė UAB "SBA Furniture group", priklausanti koncernui SBA, kurio vienintelis akcininkas yra Kaune gimęs, tačiau į Vilnių persikėlęs Arūnas Martinkevičius.

Daugiausia "Klaipėdos medienos" akcijų - 36 proc. - priklauso Vakarų medienos grupei (VMG). Kol kas po 50 proc. VMG akcijų valdo iš Klaipėdos krašto kilęs Sigitas Paulauskas ir koncernas SBA. Tačiau jau skelbta, kad balandį pastarasis parduos akcijas S. Paulauskui.

"Klaipėdos kartoną" kontroliuoja AB "Hanner", kurios 100 proc. priklauso Marijampolėje gimusiam, Vilniuje gyvenančiam Arvydui Avuliui.

Cigaretes gaminanti "Philip Morris Lietuva" yra Šveicarijoje veikiančios įmonės padalinys.

Komunalinės paslaugos

Atliekų tvarkymo įmonę "Švaros diena" valdo Vokietijos firma "T'd6NSMEIER". Kita šios srities bendrovė - "Specialus autotransportas" - priklauso "Rubicon group", kurios vienas pagrindinių akcininkų yra Jonavoje gimęs šiuo metu Vilniuje gyvenantis Andrius Janukonis.

Vilniečių "Rubicon group" priklausanti "City Service" Klaipėdoje yra įsigijusi 6 iš 11 uostamiesčio namų valdų įmonių - "Pempininkų valdas", "Marių valdas", "Vingio valdas", "Ąžuolyno valdą", "Buitį be rūpesčių", "Mūsų namų valdas".

Dvi namų valdų bendroves - "Laukininkų valdos" ir "Klaipėdos bendrabutis" - vis dar kontroliuoja miesto Savivaldybė. "Paslauga būstui" per bendrovę Namų administravimo centrą priklauso klaipėdiečiui miesto Tarybos nariui Mariui Usoniui ir jo sutuoktinei. Jiems taip pat priklauso bendrovė "Sobo sistemos", prižiūrinti šilumos centrus.

"Vitės valdas" buvo įsigijęs verslininkas Deividas Jacka. Pastarasis tvirtino šią bendrovę pardavęs vienam klaipėdiečiui priklausančiai įmonei "Būsto administravimas", kuriai dar priklauso ir "Debreceno valda".

Centralizuotai šilumą uostamiesčiui tiekiančios AB "Klaipėdos energija" kontrolinis akcijų paketas priklauso uostamiesčio Savivaldybei. Pastaroji yra ir 94,34 proc. įmonės "Klaipėdos vanduo" akcijų savininkė. Likusios šios vandentvarkos įmonės akcijos priklauso Klaipėdos rajono ir Neringos miesto savivaldybėms.

Lošimo verslas

Klaipėdoje veikiančių lošimų namų "Olympic Casino" operatoriaus "Olympic Entertainment Group" (OEG) vienas pagrindinių savininkų yra pernai turtingiausiu estu paskelbtas Arminas Karu. Antras pagal dydį OEG akcininkas - trečias pagal turtingumą estas Janas Korpusovas.

Lošimo namai "Pokervegas", anot jų direktoriaus Vytauto Vaičiaus, yra klaipėdietiško kapitalo įmonė.

Didžiausią lošimo rinkos dalį uostamiestyje užimančia įmone save laikančios "Nesė Group" pagrindinis akcininkas yra klaipėdietis Kazys Paulikas.

Uostamiesčio prekybos ir pramogų centre "Akropolis" veikiančius lošimų namus "City Casino" valdančią bendrovę yra įsteigusi Latvijos kompanijos SIA "Post-Nevada". Pastaroji priklauso holdingui "Ritzio Entertainment Group", kurios būstinė - Kipre.

Kiemo "chebros" proteguoti nereikėtų

Povilas VASILIAUSKAS, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas

Europos Sąjungos arba globaliu požiūriu Klaipėda mažai ką reiškia. Tačiau Lietuvos kontekse Klaipėdos vardas tikrai duoda pliusą. Akcentuoti klaipėdietiškumą prekės ženkle gali būti naudinga gaminant tam tikrus specifinius gaminius, nes, pavyzdžiui, nebeegzistuojančios bendrovės "Klaipėdos maistas" prekės ženklas iki šiol yra itin populiarus. Tačiau vargu ar gaminant IT produktą tai būtų naudinga.

Aišku, tarp vietinių verslininkų ir vietinės valdžios neretai nusistovi asmeniniais kontaktais paremtos simpatijos, tačiau įstatymai draudžia bet kokias protekcijas. Kiemo "chebra" neturi būti proteguojama. Kitas klausimas, kaip valdžia turi elgtis, kai vietinės kompanijos yra užėmusios tam tikrą rinką, o į ją nutaikęs "svetimas" prašo kokių nors specialių lengvatų.

Iš esmės nėra skirtumo, ar naujas geras darbo vietas sukuria vietinis kapitalas, ar atėjęs iš kitur. Tačiau kita vertus, investicijų pritraukimas iš šono yra labai sveikintinas.

Gali padėti klientui apsispręsti

Ričardas JARMALAVIČIUS, viešųjų ryšių kompanijos "Publicum" direktorius

Kapitalo kilmės akcentavimas gali būti svarbus tai atvejais, kai tai atitinka įmonės strategiją, tikslus. Klaipėdoje veikiančių bendrovių atveju tai gali būti svarbu, kai įmonė teikia nemonopolines paslaugas ar prekes būtent klaipėdiečiams. Tada akcentas, kad tai pagamino ar tai siūlo grynai klaipėdietiška firma, gali lemti labai daug.

Įvairiais įmonės gyvavimo laikotarpiais keičiantis tikslams gali keistis ir akcentuotini dalykai. Pavyzdžiui, anksčiau "Švyturio" alus ilgą laiką buvo siejamas tik su Klaipėdos kraštu, tačiau dabar akcentai dedami visai kitur. Nors aliuzijos į švyturį kaip jūros simbolį išlieka, tačiau "Švyturys" dabar - jau visos Lietuvos pasididžiavimas.

Psichologinis kapitalo kilmės aspektas, pavyzdžiui, keičiantis akcininkams, gali turėti netgi labai konkrečią finansinę išraišką. Kiek man žinoma, į viešbučių verslą per Palangą Klaipėdoje investavę šiauliečiai susidūrė su įvairiu delsimu tiek valdžios institucijose, tiek ir tarp verslo partnerių. Aišku, laikui bėgant šis aspektas gali turėti vis mažiau reikšmės.

Visai natūralu, kad prieš priimant kokį nors sprendimą, kad ir viešajame konkurse, klaipėdietis valdininkas rinkdamasis tarp vienodas sąlygas siūlančių klaipėdietiškos ir, sakykime, šiaulietiškos įmonės labiau bus linkęs remti savo kraštiečius vien dėl psichologinių niuansų. Žmogui su armėniška pavarde ar kilusiam iš kitos Lietuvos vietos reikėtų kur kas didesnio įdirbio norint tapti uostamiesčio meru, nei "grynakraujam" klaipėdiečiui. Ir versle egzistuoja panašūs niuansai.

Martynas VAINORIUS