Lietuvos kariuomenės karinės oro pajėgos reikalauja telefonu informuoti prieš kiekvieną skrydį nevaldomoje oro erdvėje. Apie skrydį pilotai privalo pranešti Karinių oro pajėgų vadui ar jo įgaliotam karininkui telefonu. Tai sukelia nepatogumų žmogui, kuris ruošiasi skristi. Tam nepritaria mažosios aviacijos lakūnai.
„Tai žmogaus laisvių ir teisių suvaržymas, nesiderinantis su demokratinės valstybės principais. Viduryje Lietuvos, ten yra nevaldoma (G) zona, skrendantis orlaivis nėra pažeidėjas, todėl nėra reikalo jo „identifikuoti“ ar kaip nors kitaip riboti jo laisvę. Yra speciali pasienio zona, kurioje ir turi būti taikoma kita tvarka“, – žurnalui „Aviacijos pasaulis“ komentavo aviakonstruktorius ir lakūnas Andrius Rimkevičius.
Aviatorių akimis, situacija tik blogėja. Ankščiau privalėjo skambinti tik tie pilotai, kurie neturėjo įrengto radiolokacinio atsakiklio, o nuo 2011 m. liepos skambinti turi visi, kurie skrenda nevaldoma oro erdve ir nė neketina kirsti šalies sienų. „Tai kokia gi čia nevaldoma oro erdvė, jeigu ji – kontroliuojama it pro padidinamąjį stiklą. Juk automobilių vairuotojai neprivalo niekam pranešti, kur ir kada važiuoja“, – piktinasi mažosios aviacijos atstovai.
Krašto apsaugos ministerija rugsėjį pasiūlė dar labiau sugriežtinti esamą tvarką. Rekomenduojama Lietuvos erdve skraidančiuose orlaiviuose įrengti papildomą įrangą - radiolokacinius atsakiklius privaloma tvarka. Siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už oro erdvės organizavimo taisyklių pažeidimus.
„Oro erdvės pažeidėjas, žinoma, niekada neinformuos apie tikrus savo ketinimus, tačiau atsakomybė užkraunama nekaltiems pilotams, kurie nė nemano nustatytų taisyklių pažeidinėti. Įvesti apribojimai tėra neefektyvi spaudimo priemonė–, - sako Lietuvos aeroklubo prezidentas Jonas Mažintas.
Diskutuojama ir dėl radiolokacinių atsakiklių spinduliavimo. Pasak aviatorių, radiolokaciniai atsakikliai spinduliuoja galingus impulsus, kurie kenkia sveikatai, naudoja daug elektros energijos, o orlaivių elektros generatoriai neturi reikalingų galios atsargų. Minimalaus saugaus atstumo (2 m) tarp atsakiklio ir žmogaus neįmanoma užtikrinti nei sklandytuve, nei ultra lengvajame orlaivyje. Aviatoriai skundžiasi ir tuo, kad atsakikliai brangiai kainuoja. Atsakiklio kaina gali siekti ir 8000 litų. Taip spendžiami spąstai bendrosios aviacijos vystymuisi.
Aviatoriams labiausiai nerimą kelia faktas, kad informavimas apie skrydį telefonu ir privalomas atsakiklių montavimas nepakeis oro erdvės saugumo situacijos. Tai parodė vasarą įvykusi „pliušinio desanto“ akcija, primena žurnalas „Aviacijos pasaulis“. Švedai turėjo atsakiklį ir privalėjo skambučiu informuoti apie planuojamą skrydį, tačiau šios priemonės negalėjo sutrukdyti jų sumanytam valstybės sienos kirtimui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą