Tuo pačiu tai gali būti smulkių kiaulių augintojų eros pabaiga. Kaip rodo praktika, regionuose, kur auginti kiaules smulkiuose ūkiuose uždraudžiama, draudimams pasibaigus ši verslo rūšis nebeatgimsta.
Kiaulės ar šernai
Šiemet rasta beveik 600 šernų gaišenų ir tik daugiau nei 100 šernų buvo sumedžiota. Specialistus nustebino, o kiaulių augintojus įbaugino Pakruojo rajone neseniai vienoje vietoje rastos net 40 nuo AKM nustipusių šernų gaišenos. Visai šalia nuo masinės šernų kritimo vietos veikia didžiausia šiaurės Lietuvoje kiaulidė.
Kiaulių augintojai įsitikinę, kad plintančią pavojingą ligą greičiau galima būtų suvaldyti, jeigu būtų tinkamai reguliuojama šernų populiacija. Ūkininkai be perstojo ragina valdžia rinktis, ką norime išsaugoti – kiaules ar šernus?
O stambių kiaulių kompleksų atstovai baksnoja į daugybę smulkių ūkių, kurių dalis esą nesilaiko biologinės saugos reikalavimų ir gali būti potencialūs AKM platintojai.
Gyvena kaip ant adatų
Stambus Kauno rajono ūkininkas ir mėsos produktų gamintojas Audrius Banionis labai akylai saugo savo ūkį, griežtai laikosi visų reikalavimų. Tačiau jis įsitikinęs, kad šios priemonės gali nueiti perniek, jeigu aplinkui zuis tuntai šernų.
„Mes, kaip ir kiti gyvulininkystės ūkiai, esame pasitvirtinę priemonių planą ir jo griežtai laikomės. Bet tai nepadės, jeigu medžiotojai ir toliau aplaidžiai žiūrės į savo pareigą tinkamai reguliuoti šernų populiaciją. Jie nenori jų aktyviai šaudyti, kad jiems liktų pramoga. Betgi nesupranta, kad laukinės kiaulės ir taip išstips, tik bėda ta, kad dar labiau išplatins užkratą. Užterštas teritorijas mums reikia patiems išsivalyti, o ne laukti, kol šernai nugaiš“, – DELFI dėstė ūkininkas.
Apie 3000 kiaulių laikantis ūkininkas sakė pats įsitikino, kiek šernų zuja aplink jo ūkį. Su draugu medžiotoju naktį stebėjo, kaip greta fermų klaidžiojo kelios keliolikos ir keliasdešimties šernų bandos.
„Gyvename kaip ant adatų. Jei koks paršelis suviduriuoja, mums stresas, didžiulė įtampa. Neprisiprašau medžiotojų, kad jie atliktų savo darbą. Neseniai grįžau iš Olandijos, kur nėra daug šernų, tačiau ten net savanorių medžiotojų būriai telkiami, kad reguliuotų laukinių kiaulių populiaciją. O pas mus žiūrima pro pirštus“, – apgailestavo A. Banionis.
Šernų gali padaugėti
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Darius Remeika pripažino, kad nepaisant įvairių skatinimo priemonių, kol kas Europos Komisijos (EK) rekomenduojamas balansas tarp sumedžiojamų šernų patelių ir patinų skaičiaus nepasiektas.
Anot jo, gali pasirodyti, kad sumedžiotų gyvūnų ir išmokų statistika įspūdinga, tačiau realiai, vyraujant tokioms medžiojimo praktikoms, kai brandos sulaukusias pateles medžioti vengiama, ir esant ypatingai palankioms klimatinėms sąlygoms, šernų populiacijos skaitlingumas pavasarį ne tik atsistatys, bet gali net ir išaugti. Ligai plisti laukinėje faunoje – tai ypač palanku.
Iš viso per 2017 metus sumedžioti 33 788 šernai (iš jų AKM virusas patvirtintas 310 gyvūnų), be to, medžiotojai sunaikino 2 146 nuo šios ligos kritusių šernų gaišenas.
Už sumedžiotas šernų pateles pernai medžiotojams išmokėti 385 tūkst. eurų. Išmokos medžiotojams taip pat mokamos ir už surastas bei sunaikintas šernų gaišenas. VMVT duomenimis, 2017 m. už visų šių priemonių įgyvendinimą buvo išmokėta per 470 tūkst. eurų. Visos lėšos skirtos iš EK kofinansuojamos AKM kovos ir prevencijos priemonių programos.
Stambūs priekaištauja smulkiems
Pernai Jonavoje įkurtos Smulkiųjų kiaulių augintojų asociacijos vadovė Jurgita Patašienė taip pat yra įsitikinusi, kad kol miškuose bus gausybė šernų, plis ir AKM. Nesuvaldžius šios pavojingos ligos, kiaulių ūkio perspektyvos miglotos.
„Kiaulių Lietuvoje liks, jeigu bus užsispyrėlių, kurie laikysis visų nurodymų. Taip, jų reikia paisyti, raginu augintojus tai daryti, bet ne kiekvienam kaimo žmogui įmanoma įvykdyti visus reikalavimus. Dezinfekcinių kilimėlių ir skysčių dar galima įsigyti, bet apsitverti tvora reikia daugiau pinigų, ne kiekvienas tai darys. Jeigu norima laikyti motininę kiaulę, prie tvarto reikia dušo. Kaip iš žmonių to pareikalausi, jeigu jie namie vandens neturi“, – apie neįgyvendinamus reikalavimus kalbėjo ji.
Smulkiųjų kiaulių augintojų interesams ginti įsteigtos organizacijos vadovė sakė, kad į mažus ūkius žvairakiuoja stambūs kiaulininkystės kompleksai. Smulkiems augintojams priekaištaujama, kad jie esą pilni rizikos AKM platinti, nes neva nesilaiko biologinės saugos reikalavimų.
„Bet pernykštis maro protrūkis Jonavos rajono „Beržų komplekse“ parodė, kad priekaištai smulkiesiems nepagrįsti. Juk anksčiau rajone mažiukams buvo liepta išpjauti visas kiaules, kad nebūtų pavojaus aplinkui esančioms stambioms fermoms. Kai smulkieji jau buvo likviduoti, maždaug po pusmečio užkratas įsisuko į stambų kompleksą. Tai – puikus įrodymas, kad ne mažiukai kalti, kad liga plinta“, – DELFI pasakojo J. Patašienė.
Kuria sąmokslo teorijas
Tačiau netgi tada, kai draudimas smulkiuose ūkiuose laikyti kiaules baigiasi, tai dar nereiškia, kad viskas grįžta į senas vėžes. Anot Smulkiųjų kiaulių augintojų asociacijos vadovės, Jonavos rajone jau neliko griežto draudimo mažuose ūkiuose laikyti kiaules. Tačiau gyventojai, norintys įsigyti kriuksių, turi VMVT pateikti prašymą ir pasižadėjimą, kad laikysis biologinio saugumo ir kitų su gyvulių laikymu susijusių sąlygų.
J. Patašienė abejoja, ar grįš tie laikai, kai dažname tvarte kriuksėjo kiaulės. „Norėtųsi tikėti, kad jų visai neatsisakys, bet tai priklausys ne tik nuo pačių žmonių, bet ir nuo valdžios požiūrio į smulkius ūkius. Neliko karvių, kiaulių, bet kaip pragyventi kaimo žmonėms? Įspūdis toks, kad valstybei nereikia dirbančių žmonių“, – apgailestavo moteris.
Pasak jos, tarp nusivylusių kaimo gyventojų sklando įvairios sąmokslo teorijos, kad smulkūs ūkiai esą sąmoningai naikinami ir pan. „Kai žmonės mato, kad politika yra ne kaimo naudai, visaip ima galvoti. Pas mus labai daug visokių draudimų, tarnybos skuba bausti, uždaryti. To nėra kitose ES šalyse. Mūsų kaimas labai atsilieka nuo Europos“, – dėstė J. Patašienė.
Dzūkai nukraujavo
Alytaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stasys Supranavičius DELFI sakė, kad jų kraštas stipriai nukraujavo dėl AKM. Nuo 2015 metų ūkių, kuriuose laikoma kiaulių, sumažėjo nuo 1072 iki 433, o juose laikomų kiaulių – nuo 4704 iki 2973.
Alytaus rajono savivaldybė buvo viena iš septynių Lietuvos savivaldybių, kurioje 2014-ųjų pradžioje dėl AKM buvo paskelbta ekstremali padėtis. Dabar čia jau retai randama nuo šios ligos nustipusių šernų gaišenų. Smulkiuose ūkiuose leidžiama laikyti riestauodeges, tačiau tie, kurie išpjovė kiaules, nepuola jų vėl auginti.
„Šernai liko, o kiaules išpjovė. Žmonėms buvo skausminga, kai reikėjo atsisakyti kiaulių, pjauti motinines kiaules. Dabar atsikuria ūkiai, bet tokių nedaug, leidimus gavo 5–6 smulkūs ūkiai, dar vienas gali laikyti daugiau nei 10 kiaulių. Viena stambi įmonė laiko apie 1500 kiaulių.
Ši šaka pakirsta, tikrai jau tiek kiaulių, kaip buvo anksčiau, žmonės nebeaugins. Kas atsisakė, nebenori jų laikyti“, – pastebėjo S. Supranavičius.
Liga juda Žemaitijos link
Marius Masiulis, VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas pastebėjo, kad AKM nepaliestas liko tik trečdalis Lietuvos – kol kas oficialiai šernuose AKM nėra nustatyta Žemaitijoje. Tik pasienyje su Latvija – Mažeikių ir Akmenės rajonų savivaldybėse – jau yra nustatytas užkratas.
Anot jo, užkrėstoje teritorijoje vos ne kiekvieną dieną ar savaitę fiksuojami nauji AKM atvejai. Tendencija aiški – liga juda Baltijos jūros link.
„Kai virusas patenka į rajonus, kur yra gana didelė šernų populiacija, virusas perduodamas žymiai greičiau. Su nerimu laukiame vasaros, nes virusas gali apimti naujas teritorijas, kur yra palyginti daug pavienių kiaulių augintojų. Jeigu jie elgsis neatsakingai, nepaisys biologinio saugumo priemonių reikalavimų, tai šiemet galime sulaukti daug didesnio nei pernai maro protrūkio naminių kiaulių laikymo vietose“, – savo prognozes DELFI išsakė M. Masiulis.
Jis pripažino, kad šernų populiacija tikrai nėra maža, o ligos plitimas laukinėje faunoje labai sunkiai kontroliuojamas.
„Vis pasigirsta kalbų, kad gal reikia ir karius pasitelkti šernams šaudyti. Tačiau to padaryti nėra pavykę nė vienai šaliai. Vienintelės apsauga – tinkamos biologinės saugos priemonės. Medžiotojai stengiasi šernų populiaciją reguliuoti, skatiname daugiau medžioti patelių, už tai valstybė skiria išmokas. Bet yra rajonų, kur šernų buvo priveista be galo daug“, – dėstė jis.
Siūlo pamiršti senus metodus
Tiems, kurie nepatenkinti dėl biologinės saugos reikalavimų, VMVT atstovas patarė pamiršti senus ūkininkavimo metodus.
„Kai kurie vis dar nori kiaules laikyti, kaip tai buvo daroma per amžius. Dėl žmogiškojo veiksnio maro protrūkių daugiau fiksuojame nedideliuose ūkiuose. Mažųjų laikytojų yra per 16 tūkstančių, tad ir tikimybė, kad virusas paklius į tokius ūkius, žymiai didesnė“, – sakė M. Masiulis.
Tačiau jis pabrėžė, kad nustatyti reikalavimai yra įgyvendinami. Jei žmogus laiko iki 10 penimų kiaulių savo reikmėms, turi laikytis tokių sąlygų: aptverti kiaulių laikymo vietą, kad į ją negalėtų patekti pašaliniai asmenys ir laukiniai gyvūnai, laikytis minimalių biologinės saugos reikalavimų: pasikeisti avalynę, drabužius prieš patenkant į kiaulių aptvarą, įsirengti dezinfekcinius barjerus.
Pernai Lietuvoje AKM nustatytas 30 kiaulių laikymo vietų (2 komerciniuose ūkiuose ir 28 nekomerciniuose ūkiuose), laukinėje faunoje – 1328 vietose (2456 šernams, iš kurių 310 sumedžiotų ir 2146 gaišusiems).
Be Baltijos šalių ir Lenkijos, Europos Sąjungoje AKM jau užfiksuotas ir Čekijoje bei Rumunijoje.
Vartotojai kainų pokyčių nejaučia
Pernai Lietuvoje AKM nustatytas 30 kiaulių laikymo vietų (2 komerciniuose ūkiuose ir 28 nekomerciniuose ūkiuose), laukinėje faunoje – 1328 vietose (2456 šernams, iš kurių 310 sumedžiotų ir 2146 gaišusiems). Be Baltijos šalių ir Lenkijos, Europos Sąjungoje AKM jau užfiksuotas ir Čekijoje bei Rumunijoje.
Kiaulienos kainų pokyčių dėl AKM vartotojai Lietuvoje praktiškai nejaučia. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos administracijos direktorius Algis Baravykas DELFI pastebėjo, kad kiaulės 15–20 proc. atpinga rajonuose, kuriuose esančiuose ūkiuose užfiksuojamas AKM protrūkiai, nes skerdyklos atsisakinėja jas supirkti.
„Kiaulienos vartotojams AKM iš esmės įtakos nedaro. Lietuvoje užsiauginame tik pusę mums reikalingo kiekio, o kitą dalį kiaulienos įsivežame. Sekame kainas, kurios susiformuoja Vokietijoje, kuri yra didelė žaidėja kiaulienos sektoriuje. Į jos rinkos kainas orientuojasi daugelis Europos šalių,“ – sakė A.Baravykas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą