Mūsų teisėsauga skęsta bylose. Suprantu, prokurorai niekuo dėti, kad jie kiekvienoje byloje privalo atlikti tai, ko reikalauja įstatymai. Niekas neginčija, kad yra bylų, kurias atvertęs ir velnias ragus nusilaužytų, - tiek jose painiavos, gudravimų, kurių joks prokuroras be specialistų išvadų neišnarplios.
Tačiau kaip neaugs bylų kalnai, jeigu net tokiose, kuriose nėra ką tirti, prokurorų vadovaujami tyrėjai pluša išsijuosę.
Daug tomų - gera byla
Kaip manote, ar greitai į teisiamųjų suolą sės švenčioniškis narkomanas Igoris Molotkovas, sostinėje nuo apsižioplinusių policininkų pabėgęs su pagrobtu kalašnikovu?
Sprendžiant iš to, kad bylą į savo rankas perėmė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorai, o teismas įtariamąjį leido suimti trims mėnesiams, dalykas rimtas. Vadinasi, kol byla nukeliaus į teismą, nutekės daug vandens.
Jeigu didesnį nei 20 metų stažą turintis pareigūnas ir jauna pradedanti policininkė dėl tokio apsižioplinimo nėra praradę kalbos dovanos, juos galima buvo apklausti per pusvalandį. Jeigu I.Molotkovo protelis, negaudamas kvaišalų dozės, dar veikia ir su juo galima susikalbėti, nė valandos neužimtų jo pasakojimas, kas jam šovė į galvą pamačius ant automobilio sėdynės paliktą automatą, kaip perlipo tvorą, kaip visuomeniniu transportu ginkluotas zuikiu važiavo per pusę miesto ir nuo trijų tūkstančių policininkų pasislėpė bendrabučio duše.
Viskas. Sveikai mąstant, tų kelių popieriaus lapų pakaktų, kad teismas įvertintų I.Molotkovo sukeltą sąmyšį.
Bet šitaip gali būti bet kur kitur, tik ne Lietuvoje. Čia prokurorui prireiks mažiausiai trijų tomų pažymų, pavedimų, nutarimų, išvadų, kad patvirtintų, jog kalašnikovą nujojo 124 kartus baustas narkomanas.
O Kražių skerdiko byla? Kokius dešimt tomų Šiaulių apygardos prokurorams tikrai teks prirašyti. Nesvarbu, kad areštinėje prasiblaivęs Rimantas Bekintis prisipažįsta. Bet juk keturios mirtys! Tad bylos tomų turi būti daug. Kad tautai nekiltų abejonių, jog teismas nekaltai žmogų iki gyvos galvos uždarė. Reikia visus Kražius apklausti, gal kas pasakys, kelis „bambalius“ skerdikas tempėsi po „eilinio“ pasišvaistymo peiliu.
Gal pagelbėkime STT?
R.Bekinčio byloje tikrai kur kas daugiau galimybių pasireikšti prokurorams nei knaisiojantis po STT korupcijos apraiškas.
Kažin, kiek STT su prokurorais tirs Utenos mero Alvydo Katino bylą? Meras nušalintas nuo pareigų dviem mėnesiams. Per tą laiką pėsčiam galima visą Europą pereiti. O įrodyti reikia viso labo, kad A.Katinas prašė iš statybinės firmos kyšio premjero sekretoriato vedėjos Džiuljetos Žiugždienės naudai. Kur problema? Faktas kaip blynas - ponios Džiuljetos namelio Utenos rajone naujasis stogas niekur nedingo. A.Katino galimai išprievartauta firmelė gal dokumentų ir neturi. Bet koks ekspertas per pusdienį suskaičiuotų, kiek kainavo naujas stogas ir kiek ponia Dž.Žiugždienė liko skolinga. Mero derybų su statybininkais telefono įrašą STT tikrai turi, tad išguldyti jį ant popieriaus vieni juokai.
Bet faktai rodo, kad tie juokai kažkodėl tęsiasi labai ilgai ir be garantijos, kad koks nors rezultatas bus. Šią vasarą Vilniaus apygardos teisme triumfavo buvęs Seimo narys ir Panevėžio meras Vitas Matuzas. Kyšininkavimu ir sukčiavimu kaltintą buvusį politiką teismas išteisino. O byla buvo tiriama kelerius metus, kol galų gale teisėjas Stasys Lemežis konstatavo, kad per 3,5 metų klausantis politiko pokalbių nesurinkta „nieko rimto“.
Štai Visagino merė Dalia Štraupaitė išsikovojo teisę grįžti į savo kabinetą, iš kurio STT pareigūnai ją išsivedė prieš 14 mėnesių.
Klausėme merės, kada ji buvo paskutinį kartą apklausta. Atsakė tiksliai neprisimenanti, ar prieš aštuonis mėnesius, ar prieš metus. O visą tą laiką - visiška tyla. D.Štraupaitė jau net pamiršo, kuo esanti kaltinama, ir visokius įtarimus kategoriškai neigia.
Bylos lūkuriuoja, o STT pajėgos silpsta. Štai neseniai iš darbo išėjo Kauno valdybos viršininkas Darius Amšiejus, o šiomis dienomis dar viena naujiena - tarnybą palieka Panevėžio valdybos vadovas Egidijus Snicorius.
Gal, užuot siuvę storiausius tomus paprastutėse bylose, prokurorai pagelbėtų savo kolegoms STT bylose. Nes jos, kaip rodo gyvenimas, stringa labiausiai.
Tokiais atvejais kyla klausimas, kuo mes visi nusikaltome, kad pinigai būtų švaistomi ilgiems degradavusių molotkovų ir bekinčių istorijų tyrimams?
Kalti ne įstatymai?
Ar ne griozdiškas baudžiamasis procesas kaltas, kad prokurorai priversti gaišti, regis, aiškiausiose bylose?
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo Stasio Šedbaro atsakymas nustebino: „Jeigu jis būtų labai gremėzdiškas, ateitų teismo valdžia, prokuratūra ir siūlytų pataisas. Bet to nėra“.
Jis sako, kad nereikia visų šunų karti ant įstatymų, galbūt tiesiog kaltas blogas darbo organizavimas. O reikalai pajudėtų, jeigu tarp ikiteisminio tyrimo įstaigų, policijos, prokuratūros ir teismo nusistovėtų elektroniniai ryšiai, kad nereiktų „su popieriukais bėgioti po kelis kartus“.
Seimo narys, teisininkas S. Šedbaras tvirtina, kad nors ir palengva, bet einama baudžiamojo proceso spartinimo link.
„Yra bylų, kurios visiškai aiškios, vagis rytą pagaunamas, o vakare jau gali būti uždarytas. Tokių bylų estai jau turi apie 80 proc., o mes, atrodo, jau 40 proc. pasiekėme“, - teigė parlamentaras.
Parlamentaras įvardino spartesnio proceso trukdį, apie kurį kažkodėl viešai nekalbama, - ekspertų stoką.
„Labiausiai ikiteisminį tyrimą ir prokurorus apkrauna ilgiausios ekspertizės. Tai yra problema. Nepakankamas finansavimas, nepakanka ekspertų, todėl kartais po pusmetį, po devynis mėnesius autotechninės, medicininės ir kitokios ekspertizės trunka, o byla guli ir niekas nieko negali padaryti“, - konstatuoja S.Šedbaras.
Įstatymai turi būti kuriami žmogui
- Štai nuosprendžio Šilutės rajone nužudytos klaipėdietės studentės gana aiškioje byloje reikėjo laukti ištisus metus, o Švedijoje lietuvis už analogišką nusikaltimą, nors kaltę atkakliai neigė, nuteistas per penkis mėnesius. Kodėl? - paklausėme advokato Rimo ANDRIKIO.
- Visų pirma kalti krūviai. Nė kiek neabejoju, kad Švedijoje nėra tiek kriminalizuota veikų, kiek Lietuvoje. Čia tik nusispjovei ant automobilio, ir jau baudžiamoji byla. Antra, Švedijoje, kaip ir bet kurioje demokratinėje valstybėje, į kokią mes tikrai nepretenduojame, yra platus susitaikymo mechanizmas. O pažiūrėkime, kas Lietuvoje gali susitaikyti? Tik tas, kuriam, atsiprašant, į marmūzę užvažiavo. O dėl rimtesnių dalykų nėra susitaikymo mechanizmo. Mūsų procesai ilgi, yra apkraunami visi ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, teismai. Todėl reikėtų kokį vieną trečdalį Baudžiamojo kodekso dekriminalizuoti. Bet pas mus viskas vyksta atvirkščiai, vis sugalvojami nauji straipsniai. Viskas daroma per represijų prizmę. Aš pripažįstu, krūviai daro savo. Tai priklauso ir nuo specialistų. Ekspertizės pas mus daromos po pusmetį, nes nėra specialistų arba jų mažai.
- Bet ekspertizėmis juos užverčia tie patys prokurorai...
- Krūvis gamina kitą krūvį. Ekspertai apkraunami taip, kaip apkraunami tie patys prokurorai. Be to, tikra tiesa, kad specialistų nėra pakankamai. Tiesiog anekdotas, kada ekspertizės daromos pusę metų. Tai su niekuo nepalyginama situacija.
- Yra tokių bylų, kuriose viskas aišku ir įtariamąjį teismui galima būtų atiduoti labai greitai. Kodėl tuo dar mažai naudojamasi?
- Mūsų procesas taip sukonstruotas, kad jeigu kaltininkas nesutinka per vieną dieną būti nuteistas ar gina save, tai prokuroras nieko negali padaryti. Tam, kad įtariamasis pereitų sutrumpintą procedūrą, jis turi, pavyzdžiui, prisipažinti. Prisipažinimo nėra, vadinasi, sutrumpinto proceso nebus, per savaitę nesutvarkysi.
- Kodėl ilgai tiriamos ir stringa STT bylos, nors ta tarnyba dažniausiai turi įtariamojo garso įrašus?
- Manau, todėl, kad ir garso įrašus reikia mokėti skaityti. Kita vertus, galima būtų pateisinti, kad garso įrašo fonoskopinės ekspertizės daromos labai ilgai. Jeigu byloje ji paskiriama, manykite, kad pusmetis laisvas. O kaltininkai dažnai ginčija savo įrašus, savo balsą. Be kita ko, yra pavyzdžių, kad kartais tie įrašai būna ir sumontuoti. Todėl prieš sėsdamas į kalėjimą žmogus nori įsitikinti, ar jis viską pasakė vieno pokalbio metu, ar tai ištraukų kūrinėlis. To nebūtų, jeigu visi iki vieno sąžiningai elgtųsi, bet praktika rodo, kad kai kada su sąžine žmonės prasilenkia.
- Vadinasi, ilgą STT bylų tyrimą galima pateisinti?
- Aš apskritai nepateisinu ilgų procesų. Visada tos bylos yra savotiškos. Bet yra tam tikri su tyrimu susiję kliuviniai, kurie tikrai trukdo sutrumpinti procesą.
- Procesai užsitęsia, o merai nušalinami nuo pareigų...
- O štai su tuo negalima sutikti. Žmogus gali būti įtariamasis, bet jeigu jis iš tiesų nekaltas? Reikia vieną kartą įsisąmoninti - kol nenuteistas, esi nekaltas. Nesvarbu, kuo esi kaltinamas. O kalbant apie merus, aš iš viso matau tragediją. Kažkoks prokurorėlis, vos baigęs universitetą, sugeba nušalinti viso rajono išrinktą merą. Čia reikia pyktis ne tik su teise, bet ir su sveiku protu.
- Ar teisėsauga turėtų rodyti iniciatyvą, kad baudžiamasis procesas spartėtų?
- Aš esu prieš tai, kad teisėjai kurtų sau įstatymus, prokurorai sau ir taip toliau. Įstatymai turi būti kuriami žmogui... O pas mus? Daug bylų, sunku dirbti, reikia palengvinti darbą. O tam žmogui, kuris yra tampomas, lengva? Ir darbas palengvinamas ne kažkokiu kitu būdu, o įtariamojo ar kito bylos dalyvio sąskaita. Kol visų įstatymų pagrindinis subjektas bus ne žmogus, o pareigūnas, pas mus tvarkos nebus.
- Tai kas turėtų tuo rūpintis, jeigu politikai sako, kad beveik viskas gerai?
- Tą dalyką turi daryti protingi žmonės, bent jau šiek tiek nutuokiantys teisės praktiką. Jie neturi daryti sau. O kodėl nedaro, atsakysiu klausimu: o kodėl protingi ir labai padorūs žmonės neina į politiką?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą