Užsidirbti nori visi. Vieni ką nors meistrauja, kiti biuruose pluša. O yra ir tokių, kurie gatvėse pinigų prasimano. Dažniausiai tai jaunimėlis, kuris prie parduotuvių, aikštėse, žmonių gausiau lankomose vietose muzikuoja, bando iš praeivių pinigą išpešti.
Nelengvas tai darbas. Nors per dieną gali net iki 500 Lt uždirbti, bet visokių replikų prisiklausai, o dar ir su kokiu pagaliu per nugarą gali gauti. Žmonės nelabai mėgsta dažnai triukšmingus, ne itin tvarkingos išvaizdos muzikantus.
Strateginės grojimo vietos - Biržos tiltas, M. Mažvydo alėja, Klaipėdos senamiestis.
Dažniausiai muzikuoja vietiniai, bet vasarą į uostamiestį atvyksta bohemiško jaunimo iš kitur - prie parduotuvės "Iki" koncertuojantys pankai atkeliavo iš Vilniaus. Jie papasakojo apie gatvės muzikantų duoną.
Ar ji skalsi? Pasirodo, visai ne. Jau daugiau nei penketą metų gatvėse grojantys vaikinai sako iš pradžių gėdindavęsi prašyti pinigų iš praeivių, bet paskui apsipratę, kadangi taip surenkama žymiai daugiau pinigų. Tiesą sakant, muzikantai dažnai gauna ne tik įvairios valiutos, bet ir papuošalų, maisto, kartą - net automagnetolą. Gauti vertingesni daiktai nešami į lombardą.
Nors prašytojais būti yra morališkai sunku, vilniečiai nesiliauja groti, kadangi toks jau jų gyvenimo būdas. Skiauterėti, ne itin švarūs, bet draugiški vaikinai sako, kad gyvena šia diena, yra nepastovūs, todėl susirasti rimtesnį, pastovios gyvenamosios vietos reikalaujantį darbą jiems - per sunkus uždavinys.
Pankai laiko save savotiškais juokdariais, linksminančiais miestą. Uždirbtas atlygis išleidžiamas maistui, cigaretėms ir, kaip pridera, alui. Gyvena muzikantai kur papuola: vieni pas tėvus, kiti - pas draugus. Vasarą, atvažiavę į svetimą miestą, jie ieško apleistų namų - ten ir įsikuria. Prausiasi pas draugus - tokius pat kaip jie,- arba net fontanuose.
Muzikantų gyvenimas - tai grojimas, vakarėliai, miegas. Jei negroja, jie pinigų prasimano rinkdami butelius, kai kurie susiranda padienius darbus.
Muzikuoti jie išmokę gatvėje, vieni iš kitų. Nė vienas jų neturi muzikinio išsilavinimo. Groja dažniausiai gitara, kartais - būgnais ar akordeonu. Dažniausiai skambantys "gabalai" - rusiškas rokas ("Agata kristi", "KINO") ir lietuvių kūryba ("Fojė"). Pankai teigia dažnai išgirstą replikų ir prašymų groti lietuvišką muziką, taip pat siūlymų eiti dirbti, ar net vogti.
Šiaip lietuviai praeiviai nėra dosnūs, bet ir ne šykštuoliai, tai labiausiai priklauso nuo oro. Kai šilta, žmonių nuotaikos geresnės, taigi ir pinigines lengviau atsisega. Dvidešimt trejų metų Kęstas sako, kad atskiria dosnius praeivius nuo nusiteikusių neparemti. Jis pasakoja, kad moka prikalbinti žmones, kad sušelptų gatvės muzikantus - vienam nuotaiką pakelia, kitą prajuokina.
Trisdešimtmetė klaipėdietė Marija sako, nors ir muzikuoja jaunimas gražiai, bet kad prie žmonių kabinėjasi pinigų prašydami - nesmagu. Kartais net baisu būna neduoti.
Pensininkas Kastytis piktinasi, kad jaunuoliai dirbti galėtų eiti, o ne dienų dienas lėbauti rusišką muziką grodami. Dažnai muzikanto pinigas praeiviams atrodo itin lengvai uždirbamas, todėl žmonės pinigines išsitraukti gaili, sako, geriau saviems vaikams duoti.
Visgi nemažai yra ir tokių, kurie grojimą gatvėse laiko sveikintinu dalyku, džiaugiasi, kad jaunimas groja - kūrybinga veikla užsiima - o ne vogti eina.
Septyniolikmetis Sergėjus mano, kad grojimas - visai neblogas užsiėmimas, o ir naudos duoda. Jis pats teigia paremiąs, kai turi pinigų, gatvėje uždarbiaujančius bendraamžius.
Pardavėja Danutė sako, kad gatvėje girdint muziką dirbti darosi linksmiau.
Šiaip grojantys pankai nėra agresyvūs, įkyriai nelenda į akis, nors būna, kad susipeša su besikabinėjančiais skustagalviais. Su policija stengiasi nekonfliktuoti, bet dažnai tvarkos sergėtojai išprašo muzikuojantį jaunimą dėl keliamo triukšmo. Todėl stengiamasi susirasti mažiau policijos lankomą, bet žmonių nuolat pilną vietą - arti prekybos centrų, turistų takų.
Muzikantų grupėje nuolat būna maždaug penki žmonės, be to, nuolat prisijungia vis nauji draugai, kiti išvažiuoja. Gatvėj grojantieji - tai 17-26 m. jaunuoliai, dažniausiai nebaigę vidurinės. Dvidešimt šešerių metų Vovka jau ir susituokti spėjęs.
Visi jie - laisvo, nepastovaus gyvenimo būdo, retai kada užsibūna vienoje vietoje. Dėl to patogiausia užsidirbti pinigų - brazdinant gitara neįmantrų ritmą bet kuriame Lietuvos kampelyje ir tikintis, kad pinigų užteks pragyvenimui, o draugai padės, jei nutiks nelaimė.
Pankai kartais pasiilgsta jaukios lovos ir karšto maisto, bet stengiasi apie tai negalvoti. Jų gyvenimas - tai nuolatinis bastymasis, o muzika - neatskiriama jo dalis.
Rašyti komentarą