Klaipėdos futbolo aistruoliams - politikų nugaros (II)

Sportas ir politika

Tik "Vakarų ekspresui" ėmus domėtis Klaipėdos "Žalgirio" stadiono būkle ir artėjančiomis "Atlanto" rungtynėmis su gyvąja legenda "Spartaku", uostamiesčio valdžia teikėsi apsilankyti merdinčiame, Klaipėdos gėda vadinamame stadione.

Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius suskubo deklaruoti, kad pasibaisėtinos būklės stadioną ir linksmuosius kalnelius primenančią futbolo aikštę reikėtų prižiūrėti.

Tačiau futbolo aistruoliai bei specialistai per daug vilčių nededa, nes Klaipėdos politikai jau metų metus žada, bet su "Atlantu" uostamiestyje sužaidę užsienio futbolininkai vėliau tyčiojasi ir aiškina, kad stadione ganosi karvės bei ožkos.

Investicija atsiperka

Pasak Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos prezidento R. Jonaičio, turėti miestui gerą stadioną - ne tik futbolo sirgalių aistrų patenkinimas.

"Jau nekalbu apie tai, kad pasiekimai sporte garsina valstybę. Pažiūrėkim į kaimynus latvius - sportininkai žaidžia Europos futbolo čempionate, kurį žiūri milijonai žmonių. Už kiekvienas rungtynes Latvijos futbolas gauna milžiniškus pinigus", - teigė R. Jonaitis.

Jis prisiminė, kad kaimyninėje valstybėje dar 1994-1997 m. didžioji dalis savivaldybių rado galimybes renovuoti arba pastatyti sporto bazes.

"Venspilyje, Liepojoje yra net po kelis geros būklės stadionus. Sporto propagavimas - Latvijos Vyriausybės strategija. O investicijos gana greitai atsiperka. Prisiminkime, kad vien per rungtynes tarp Lietuvos ir Škotijos komandų Vilniuje škotai per keletą dienų išleido apie du milijonus litų", - teigė R. Jonaitis.

Pavyzdžiui, Europos futbolo čempionatas UEFA atneš apie 600 mln. litų pelno.

Pasak R. Jonaičio, jei miestas turėtų tvarkingą stadioną, kuriame be gėdos galima būtų organizuoti įvairias varžybas, taip būtų sprendžiamas ir vaikų, paauglių nusikalstamumo prevencijos bei užimtumo klausimas.

Amžinos derybos

Viltys, kad Lietuvoje bus ne vienas (Kaune), kaip yra dabar, o keletas tarptautinius reikalavimus atitinkančių stadionų, dedamos į naująją Vyriausybę.

LFF prezidentas Liutauras Varanavičius "Vakarų ekspresui" sakė, kad šiuo metu jau baigiama sudaryti investicinė programa, kurioje numatyta bendra Lietuvos futbolo propagavimo strategija.

"Bus numatyta, kiek Lietuvoje reikia ir kiek galima pastatyti, pertvarkyti stadionų. Derybos vyksta ir Vyriausybėje. Kadangi šių metų biudžetas jau paskirstytas, taikome į naująją Vyriausybę, kuri bus suformuota po šį rudenį vyksiančių Seimo rinkimų. Programos sąmata - keliasdešimt milijonų litų", - teigė LFF vadovas.

Pasak jo, programa bus bendra, tad kiekvienas miestas turi parengti savo projektą. "Vakarų ekspreso" žiniomis, toks projektas Klaipėdos savivaldybėje kol kas nėra ruošiamas, tačiau, R. Taraškevičiaus teigimu, su LFF derybos vyksta ir vyks ateityje.

Trūksta vadybos

Kritikos Klaipėdos valdžiai negailėjęs Seimo narys E. Masiulis kone vieninteliu būdu atgaivinti uostamiesčio stadioną laiko bandymus pritraukti verslo struktūrų kapitalą.

"Klaipėdos savivaldybė galėtų lanksčiau žvelgti į įstatymus, leidžiančius pritraukti privataus kapitalo atstovus. Juk galima, pavyzdžiui, parduoti stadiono vardą kuriai nors bendrovei mainais už finansinę ar kitokią paramą. Mūsiškiams trūksta vadybinių, organizacinių sugebėjimų", - įsitikinęs parlamentaras.

Tačiau miesto meras R. Taraškevičius į minėtus pasiūlymus žiūrėjo itin skeptiškai.

"Kompromisą su verslininkais galima rasti. Juoba šiuo metu jau paruoštas svarstymui naujas Sporto reikalų įstatymas, kuris turėtų sudaryti palankesnes sąlygas privataus kapitalo pritraukimui į sportą. Įstatymas gali būti priimtas dar šią Seimo kadenciją. Klaipėdos valdžiai dėl "Žalgirio" stadiono vienareikšmiškai gėda", - kritikavo Seimo narys.

"Vakarų ekspreso" paklaustas, ar pats yra bandęs inicijuoti "Žalgirio" stadiono atgaivinimo žygius, E. Masiulis pasiteisino, kad Seime jis užsiima įstatymų leidyba.

Vilniaus pavyzdys

Savo variantus, kaip būtų galima išsaugoti ir atgaivinti uostamiesčio "Žalgirio" stadioną, turėjo ir LFF vadovas L. Varanavičius.

"Arba parduoti dabartinę stadiono teritoriją verslininkams, kurie įsipareigotų kitoje miesto dalyje pastatyti naują stadioną su dviem futbolo aikštelėmis treniruotėms, arba renovuoti. Pavyzdžiui, Marijampolės, Panevėžio savivaldybės sugebėjo susitvarkyti", - prisiminė L. Varanavičius.

Išeitį dėl savo stadiono jau rado ir Vilniaus valdžia. Taip pat "Žalgirio" draugijai priklausęs stadionas bus atgaivintas tik dėl to, kad vilniečiai sugebėjo rasti kompromisą su verslininkais.

"Sostinės savivaldybė sutiko palaiminti vienos Šveicarijos statybų bendrovės parengtus detaliuosius planus su ta sąlyga, kad užsieniečių planuojamoje užstatyti teritorijoje miesto stadionas būtų kaip privalomas objektas. Šveicarai sutiko - stadionas bus privatus, tačiau prižiūrimas ir renovuotas", - teigė LFF prezidentas.

Dar vienas stadionas ir didžiulė sporto bazė už 20 mln. litų jau šį rudenį turėtų būti pradėta statyti ir kitoje sostinės vietoje - Naujojoje Vilnioje. "Tai - bendras LFF ir sostinės savivaldybės projektas", - patikslino L. Varanavičius.

Kauno pavyzdys

Apie Kauno miesto stadiono reanovaciją "Vakarų ekspresui" papasakojo tuometinis laikinosios sostinės meras Vytautas Šustauskas.

Pasak jo, 2000-aisiais, UEFA atstovai iš visos Lietuvos stadionų pasirinko esantį Kaune dėl to, kad šio stadiono renovacijai reikėjo mažiausiai investicijų, o efektas būtų pasiektas didžiausias.

"UEFA atstovai paaiškino, kad federacija sutinka skirti 2,4 mln. litų tik su sąlyga, kad lėšų skirs ir Kauno savivaldybė bei Apskrities viršininko administracija. Turėjau padaryti mažą nusikaltimą, tačiau pinigų mes radome", - dienraščiui atviravo V. Šustauskas.

Parlamentaras teigė, kad sutartį su UEFA jis pasirašęs be tuometinės Savivaldybės valdybos pritarimo, nes esą iš anksto žinojęs galimą protestą. Anot V. Šustausko, Kauno savivaldybė miesto stadiono renovacijai viso skyrė apie 1,5 mln. litų.

1,4 mln. pažadėjo skirti ir Kauno apskrities viršininko administracija, buvo pasirašytos sutartys, tačiau vėliau pinigų nerasta. Teko vėl lįsti į Kauno savivaldybės kišenę, net buvo prasidėję teisminiai ginčai tarp abiejų institucijų.

"Tačiau stadionas - renovuotas. UEFA delegatai kas 2 savaites gaudavo nuotraukas ir sekė, kaip vyksta darbai. Po 5 mėnesių triūso Lietuvos futbolo rinktinė svečius iš Italijos galėjo priimti tarptautinius reikalavimus atitinkančiame stadione", - pasakojo V. Šustauskas.

Jo teigimu, vėliau, vien už rungtynes tarp Lietuvos ir Vokietijos rinktinių į Lietuvos futbolo federacijos sąskaitą buvo pervesta 2,5 mln. litų.

Denisas NIKITENKA