Miesto gimtadieniui
Karalienė Luizė garsėjo savo grožiu, tad Prūsijos karalius po pralaimėjimo Napoleonui 1807 metais iškvietė savo žmoną į Tilžę, kad gražuolė suminkštintų Napoleono, kuris tiesiog norėjo pasidalinti nugalėtąją Prūsiją su Rusija, širdį.
Napoleono ir Luizės pasikalbėjimas Tilžės rūmų kambaryje truko tiek ilgai, kad karalius Frydrichas Vilhelmas, neištverdamas dviprasmiškos padėties, išdrįso įeiti ir intymus pokalbis nutrūko. "Jeigu Prūsijos karalius būtų įėjęs į kambarį šiek tiek vėliau, būčiau turėjęs perleisti Magdeburgą", - juokaudamas savo maršalams vėliau sakė Napoleonas.
Kenčiantis Prūsijos valdovas su karaliene Luize, kuri čia kentėjo, kaip pati rašo, dar ir nuo "drėgno ir šalto šiaurietiško klimato", Klaipėdoje apsigyveno pirklio Konsencijaus name prie Danės, kuriame šiandien įsikūrusi Klaipėdos apskrities viršininko administracija.
Nuotaikos po valstybės žlugimo buvo minorinės. "Neteko dar švęsti gimtadienio liūdnesnėmis aplinkybėmis. Prūsijos didybė išblėso. Tavo tėvas didžiai nelaimingas dėl to vargo, kurį žmonėms tenka iškęsti be jo kaltės, valstybė išdraskyta ir nuskurdusi", - skundėsi ji laiške sūnui.
Už poros žingsnių nuo buvusios rotušės stovi Jaunimo centras, buvę Pionierių rūmai, o anksčiau karalienės Luizės vardu pavadinta berniukų gimnazija, kurioje kabėjo Tischenberbescho tapytas nuotakos rūbais pasipuošusios gražiosios karalienės portretas.
Karališkoji pora mėgdavo romantiškai pasivaikščioti Melnragėje prie švyturio, Tauralaukyje ir Frydricho turgavietėje.
Po karališkosios poros išvykimo Klaipėda vėl grįžo į ankstesnį ramaus provincijos miesto gyvenimo ritmą, tačiau klaipėdiečiai prisiminė gerąją karalienę, kuri savo ruožtu dėkojo "doriems ir geriems Klaipėdos miestiečiams" už ištikimybę Prūsijos valstybei sunkiu metu.
Bus daugiau. Rytoj - apie pokario Klaipėdos rusifikaciją
Vygantas VAREIKIS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą