Žurnalistinis tyrimas
Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos darbuotojų, tarp gyventojų vis dar gaji nuostata, kad viskuo - pradedant gatvėmis ir baigiant namų fasadais - privalo pasirūpinti miesto valdžia.
Deja, anot valdininkų, tie laikai negrįžtamai praėjo.
Galimybių - net keletas
Pagal galiojančius įstatymus, Savivaldybė iš savo biudžeto lėšų gali kompensuoti jos teritorijoje esančio, bet jai nepriklausančio pastato sutvarkymo darbus tik tuo atveju, jei šis pripažintas kultūros paveldo objektu. Šiandien senamiestyje tokių Savivaldybės saugomų objektų yra tik dešimt.
Šis bei tas šioje srityje jau nuveikta. Pasak J. Simonavičiūtės, šiais metais už Savivaldybės pinigus Turgaus gatvėje buvo nudažytas visas pastatas, kurio pirmajame aukšte įsikūrę Turizmo informacijos centras ir Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra. Artimiausiu metu ketinama lygiai taip pat sutvarkyti dar vieną kultūros paveldo registran įrašytą statinį ties Tiltų ir Turgaus gatvių sankryža, kurio pirmąjį aukštą užima vaistinė. Pasak J. Simonavičiūtės, sutvarkius šiuos du pastatus bus galima preliminariai apskaičiuoti, kiek pinigų reikės likusių 8-ių fasadams nudažyti.
"Tačiau to, - sakė J. Simonavičiūtė, - kad Savivaldybė ims ir nudažys visus senamiesčio pastatus, tikrai niekada nebus. Kitas reikalas - infrastruktūra, apšvietimo sistema, transporto problemos. Tuo pasirūpinti privalo miesto valdžia. Tačiau tvarkyti pastatus, kurie neturi kultūros vertybės statuso, - ne miesto, o jų šeimininkų pareiga. Aišku, ne kaip kam į galvą šovė, o su Savivaldybės žinia, pagal patvirtintą projektą."
Pasak J. Simonavičiūtės, geriausia išeitis namo gyventojams burtis į bendriją, o jau tada pagalbos kreiptis į Savivaldybę. Pastaroji turi įsteigusi specialų fondą, iš kurio - nelygu darbų apimtis - gali padengti iki 50 proc. namui sutvarkyti reikalingų išlaidų. Likusią sumą bendrija privalo sukaupti pati arba skolintis iš banko.
Dar apie vieną galimybę "Vakarų ekspresą" ne per seniausiai informavo ir mero pavaduotojas Vidmantas Plečkaitis. Jis siūlo pasinaudoti prie Aplinkos ministerijos veikiančios VšĮ Būsto agentūros ką tik parengta daugiabučių namų modernizavimo programa. Pagal ją, nuo šiol būsto atnaujinimo programoje gali dalyvauti ne tik daugiabučių namų savininkų bendrijos, bet ir tie namai, kurių gyventojai į jas dar nėra susibūrę. Jiems tik reikia apsijungti į juridinį vienetą, pasirinkti administratorių ir sudaryti jungtinės veiklos sutartį.
Galima šią problemą spręsti ir kitaip. Pastaruoju metu vis dažniau imta kalbėti apie būtinybę gyvenantiesiems senamiestyje įvesti papildomą mokestį. Surinkti pinigai kaip tik ir būtų naudojami pastatams atnaujinti. Tokia praktika, kurią iš dalies galima būtų pavadinti prievartiniu lėšų kooperavimu, jau kadais taikoma daugelyje užsienio šalių. Nori gyventi prestižiniu laikomame senamiestyje - mokėk papildomą mokestį. Jei nepajėgi - kraustykis į pigesnį rajoną. Gal ir žiauru, bet, ko gero, teisinga.
Pradėti galima ir nuo mažo
J. Simonavičiūtės įsitikinimu, net nebūtina iškart imtis renovuoti viso namo. "Pastatui nuo viršaus iki apačios sutvarkyti reikia daug pinigų. Sovietmečiu mūsų senamiestis buvo kapitališkai suremontuotas - sutvarkyti vamzdynai, stogai, pakeistos perdangos. Aišku, viskas sensta, bet katastrofos dar nėra. Šiandien savo senamiestyje beviltiškai apleistų pastatų, kuriuos reikėtų nedelsiant kapitališkai remontuoti, kaip ir neturime. Labiausiai akis bado apsilaupę fasadai. Neseniai teko lankytis Liubeke. Ten - atvirkščiai: fasadai išpuoselėti, bet bendra pastatų būklė - baisi. Tai gal, sakau, ir mes pradėkim nuo mažo - pasidažykim, pasitvarkykim šiek tiek. Mano galva, mūsų problema ta, kad dažnai pernelyg plačiai užsimojame, todėl ir liekam išvis be nieko. Užuot verkšlenę dėl pinigų stygiaus, imkimės darbo. Fasadui nudažyti didelių pinigų nereikia. Praeis kiek laiko, galbūt praturtėsime, tada problemą galėsime spręsti kitaip", - samprotavo Savivaldybės administracijos vadovė.
Pasak J. Simonavičiūtės, paprasčiau būtų galima spręsti kad ir Jono kalnelio klausimą. "Negali sakyti, kad Jono kalnelis nesutvarkytas, tačiau jis negyvas. Padėčiai pakeisti pradžiai užtektų gerų idėjų ir iniciatyvių žmonių. Pavyzdys - Vokietijoje, Riūgeno saloje, matytas teatras po atviru dangumi. Vasarą kiekvieną vakarą jame susirenka po kelis tūkstančius žiūrovų. Kas neleidžia to imtis mūsų miesto kultūros žmonėms? Tam kapitalinių įdėjimų nereikia. Reikia kito - gerų idėjų ir iniciatyvos. O iniciatyvą Savivaldybė visada pasiryžusi palaikyti", - dėstė J. Simonavičiūtė.
Vaiduoklių pasaulyje - vilties ženklai
Amžinoji senamiesčio, o ir ne tik jo bėda - vadinamieji pastatai vaiduokliai.
Pasak Paminklotvarkos skyriaus vedėjos R. Noreikienės, senamiestyje vadinamųjų namų vaiduoklių esą nėra labai daug, o ir tie patys po truputį pradedami tvarkyti.
Blogiausia tai, kad kai kurios griuvenos riogso pačiose matomiausiose, gausiausiai lankomose miesto vietose. Iš visų jų bene labiausiai akis bado bendrovei "Fisanta" priklausantis buvęs "Baltijos" kino teatras. Tačiau, sakė R. Noreikienė, net ir čia esama permainų į gera. Ilgą laiką raginta, bendrovė pagaliau pateikė seniai žadėtąjį detalųjį planą. Pagal jį, buvusio kino teatro liekanas ketinama nugriauti, o jų vietoje pastatyti keturių aukštų komercinės bei administracinės paskirties pastatą.
Buvusios "Baltijos" kaimynystėje kol kas jokių poslinkių nematyti - duobė, ir tiek. Paminklosaugininkams nedavus leidimo šioje vietoje statyti dviejų dalių keturių ir septynių aukštų pastato, bendrovė sutiko, kad visas statinys turėtų ne daugiau nei keturis aukštus. Pasak R. Noreikienės, viena, ką ji gali patarti šio itin brangaus sklypo nuomotojui, - užuot bandžius koreguoti atmestąjį, pasiimti sąlygas ir kuo skubiau pardėti rengti naują detalųjį planą.
Netrukus turėtų prasidėti darbai ir šalia jau veikiančio "Memelio" restorano - patvirtintas šios teritorijos detalusis planas. Naujus savininkus įgijo ir raudonų plytų sandėliai už senosios perkėlos - Žvejų g. 8a ir 8b. Šiek tiek aptvarkę pastatus bei jų aplinką, jų šeimininkai teigia netrukus pradėsią rengti ir detalųjį planą.
Pamažu imti spręsti ir ilgą laiką miesto vadovams galvos skausmu buvusio, nekart savininką keitusio pastato Turgaus g. 33 reikalai - parengtas ne tik detalusis, bet ir techninis šio itin geroje vietoje esančio statinio planai.
Anot R. Noreikienės, pagaliau pavyko nugriauti vieną iš senamiesčio šašų - taros supirktuvę Daržų g. 5. Vietoj jos suformuotą sklypą ketinama parduoti aukcione.
Viename iš paskutinių miesto Tarybos posėdžių, pasakojo Paminklotvarkos skyriaus vedėja, buvo pritarta sprendimui suremontuoti Savivaldybei priklausantį pastatą Daržų g. 10. Lėšų šiems darbams tikimasi gauti iš Europos Sąjungos INTERREG fondo. Įgyvendinus šį projektą bus galutinai sutvarkytas visas vadinamasis menų ir amatų kvartalas.
Pasak R. Noreikienės, vis dar esama klaustukų dėl Jono kalnelio, tiksliau - dėl jo aplinkos. Didžiausią nerimą kelia čia esantys garažai. Būtent dėl jų gali kilti problemų tvarkant Jono kalnelio aplinką, senojo tabako fabriko teritoriją bei tiesiant naująją gatvę. Norint, kad darbai vyktų taip, kaip suplanuota, garažus būtina nugriauti, sakė R. Noreikienė, bet paaiškėjo juos esant privatizuotus. Kaip Savivaldybė išriš šį mazgą, valdininkė teigė šiandien negalinti pasakyti.
Miestui garbės nedaro ir senojoje turgavietėje riogsantys lyg ir pradėti tvarkyti statiniai. Pasak R. Noreikienės, tai - bendrovės "Senasis turgus" nuosavybė. Paminklotvarkos skyriaus vedėjos įsitikinimu, jei bendrovė pati nepajėgia šių pastatų rekonstruoti, verčiau juos parduotų, o gautus pinigus panaudotų likusioms savo valdoms sutvarkyti.
Vietoj epilogo
Problemų Klaipėdos senamiestyje išties daug - vienu ypu visų nė neišvardysi. Lygiai taip pat sunku įvardyti, kas gi tas niekdarys, dėl kurio kaltės šiandien jų tiek prisikaupė.
Pasiklausai valdžios žmonių, - regis, viskas tik į gera. Planų begalybė, investuotojai prie durų būriais rikiuojas.
Verslo gi žmonės kalba visai ką kita - jų įsitikinimu, miesto vadovams niekas, išskyrus tik jų pačių krėslus ir gerovę, nerūpi. Jei kuris ir teikiasi atkreipti dėmesį į kokią nors negerovę, tai tik iš šalies pastūmėtas, kažkam pirštu pabaksnojus.
Ypač griežta valdininkų atžvilgiu rašinyje nekart minėta E. Odebrecht: "Kada nors jų pačių vaikai paklaus - kodėl leidot sunykti mūsų senamiesčiui? Ką jie tada atsakys, ką rodys svečiams? Socializmo laikų statinius pietinėje miesto dalyje? Ateis laikas juos susprogdinti. Berlynas tą jau išgyveno. O gal didžiuosis vienas po kito dygstančiais naujais prekybos centrais, kaip du vandens lašai vienas į kitą panašiais?"
Antra vertus, lygiai tokį pat klausimą galime užduoti patys sau. Ką padarėme savo miesto labui mes, klaipėdiečiai, ypač senamiestyje gyvenantieji? Laukėm valdžios malonių ar patys bandėm ką nors keisti? Tiksliau būtų sakyti - keisti savo požiūrį į daugelį dalykų.
Ar dažnas iš mūsų, užuot kiekvieną senamiestin investuoti pasiryžusįjį vagimi, sukčiumi ir kyšininku išvadinęs, vasarą bent krepšelį su gėlėmis ties savo langu pasikabino? Tam tai tikrai didelių investicijų nereikia. O juk iškart gražiau ir šviesiau taptų, ir tie nelaimingi fasadai taip skaudžiai akių nebadytų.
Vilija ŠILINIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą