Klaipėdos apygardos prokuratūros bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) padalinio taikiklyje - uostamiesčio apskrities valdininkai, susiję su skandalingu žemės grąžinimu.
Kol vyksta tyrimas, nei Seimas, nei Vyriausybė neranda būdų, kaip nubausti susikompromitavusius valdininkus. Siūlymai areštuoti įsigytus ar grąžintus sklypus atsiduria aklavietėje ir sukelia ginčus, kas turėtų būti atsakingas už nežabotą žemvaldžių apetitą: apskrities viršininkai, ar jų pavaldiniai?
Peripetijų sūkuryje - ir Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė, kuri "Vakarų ekspresui" prisipažino tik per plauką išvengusi STT.
Prokuratūra paskyrė reviziją
Klaipėdos apskrities valdininkai - vieni apsukriausiųjų. Jie yra rekordininkų, dalijantis gražiausias pajūrio vietas, gretose. Tačiau daugiausiai sklypų turi Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai bei jų artimieji. STT juodajame sąraše - net žemėtvarkos skyriaus vairuotojas.
Valentino Junoko vadovaujami STT pareigūnai pilną vadinamąjį genealoginį korupcijos medį specialiai Vyriausybės sudarytai komisijai pateikė šią savaitę.
Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Ignas Laucius "Vakarų ekspresą" informavo, jog šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, susijęs su uostamiesčio žemėtvarkininkų sklypų dalybomis.
"Šiuo metu paskirta revizija, tačiau ateityje byla gali suskilti dar į 20 atskirų bylų. Teisminiai procesai bus labai sudėtingi, mat jei žemė gauta pavedimu, į privačius žmogaus reikalus kištis negalima. Tačiau atkreipsime dėmesį, ar sutampa perkeltos žemės komercinė kaina. Žinoma, etiniu požiūriu tai, kad valdininkai įsigyja dešimtis sklypų nėra gražu",- teigė prokuroras.
Iškirto medžius
Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje žemės tvarkymo departamento Klaipėdos žemėtvarkos skyriuje dirbęs Česlovas Kudrevičius šiuo metu turi 20 sklypų, kurių bendras plotas - 64,38 ha. Jo žmona Irena taip pat turi žemės. "Vakarų ekspresui" yra žinoma, kad daugelis sklypų - Klaipėdos rajone esančiame Viržintų miške, vienas 2 ha dydžio sklypas - iškirstas.
Buvusį pareigūną galima būtų bausti už tai, kad pasinaudojo tarnyboje gauta informacija savo ir artimųjų naudai. Tačiau Vyriausiosios Tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Vytautas Andriulis teigia, kad šiuo atveju baudimas būtų neįmanomas, mat bausmės terminai - pusė metų - jau praėję.
"Kitą savaitę susirinks visi komisijos nariai ir svarstysime galimybę teikti teismui pasiūlymą pripažinti įsigytų sklypų sandėrius negaliojančiais. Kitaip tariant, atstatyti pirminę sklypų padėtį. Tačiau už tarnybinės etikos nusižengimą bausti negalime, mat galioja senaties terminas",- "Vakarų ekspresui" teigė pirmininkas.
Teisingumo ministras Vytautas Markevičius taip pat pripažino, jog nuosavybės grąžinimo įstatymu pasinaudoję pareigūnai žinojo, ką darė ir žemę persikėlė ar grąžino pagal įstatymą. Tokiu būdu bandymai iš valdininkų atimti neteisėtai įsigytus sklypus gali patirti fiasko.
Uždraus disponuoti sklypais
"Vakarų ekspresui" pasidomėjus, ar patenkinta STT darbu Seimo Antikorupcijos komisija, jos pirmininkė Nijolė Steiblienė atsakė: "Pažiūrėsime, kuo viskas baigsis. Šiuo metu tik paimti kadastro-registro duomenys, tačiau kokiose vietose yra sklypai bei kaip jie panaudoti, mažai žinoma. Pripažįstu, gali atsitikti ir taip, kad kol vyksta tyrimas, valdininkai gali sklypus perparduoti, iškirsti medžius",- sakė ji.
Viskas priklausys nuo prokuratūrų koordinuojamo STT padalinių darbo operatyvumo. Vis gi N.Steiblienė pažymėjo, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą sklypais disponuoti nebus galima.
Regis, valstybė pateko į įstatymo voratinklį, iš kurio išsikapanoti niekaip nepavyksta. Žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis "Vakarų ekspresui" pateikė savo versiją.
"Dar 1991-1992 metais reikėjo numatyti, jog valstybinėse institucijose dirbantys žmonės negali persikeldinėti paveldėtų žemių, apriboti jų teises. Tačiau 1997 metais nustatyta žemės grąžinimo reforma ir jos pakeisti atgaline data negalima", - sakė jis.
Ginčai dėl kaltininkų
Taigi, kieno galvos turi ristis? Parlamento Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas Raimondas Šukys po giljotina kištų apskričių viršininkus.
"Atsakyti turi tie, kas dirba Vyriausybei, be kurių parašų žemės dalybos praeiti negalėjo - apskričių viršininkai. Tai - vienintelė reali atsakomybė. Kaltė jų paprasta: laiku neatkreipė dėmesio ir nepasižiūrėjo, kaip apskrityje vyksta žemės reforma, nematė, kad pavaldiniai nevaržomai dešimtimis įsigyja sklypus ir dar prestižinėse vietose",- sakė seimūnas.
Jo galva, žemėtvarkininkams galima būtų tik pagrūmoti pirštu ir užkirsti kelią kilti į aukštesnius postus. Beje, R. Šukys siūlo bausti tuos apskrities viršininkus, kurių vadovavimo metu sklypai buvo dalijami, o patys viršininkai iki šiol sėdi savo kėdėse. Kadangi yra žinoma, kad iš 900 sklypų net 700 atmatuoti per 2000-2002-uosius metus, R.Šukio ietis turėtų būti nukreipta ir į Klaipėdos apskrities viršininkę V.Lukošienę.
Viršininkė nebijo
"Mielai kentėsiu ir tegul atima postą - jau pavargau nuo tų žemės dalybų košmaro. Tačiau kokiu pagrindu mane atleistų? Nėra tokio dokumento, kuris reglamentuotų mano sutikimą, jei privatus asmuo įsigyja nekilnojamąjį turtą. Manęs neseniai prezidentas Rolandas Paksas paklausė: "Ar tie žmonės vis dar dirba?" Taip, išskyrus Č. Kudrevičių - visi tebedirba. Aš neturiu teisinio pagrindo jų atleisti, nes nėra tokios įstatyminės bazės",- atsikirto viršininkė.
Beje, pirminis žemės įsigijimo ir grąžinimo projektų etapas buvo pradėtas iki 2000-ųjų metų, kuomet apskričiai vadovavo Laisvūnas Kavaliauskas. Pati V. Lukošienė taip pat vos nepateko į STT akiratį, mat prieš keletą metų ji turėjo teisę grąžinti prosenelių dvarui priklausiusią 200 ha žemę. Laimei, visus reikalus tvarkyti perėmė giminės.
Vertindamas R. Šukio pasiūlymą, teisingumo ministras pastebėjo, jog pagal dabartinė prezumpciją žemėtvarkininkai sklypus įsigijo sąžiningu keliu ir viršininko atstatydinimas - be pagrindo.
"Juk nėra nustatyta, kad viršininkai sektų, kas ką perka. Žinoma, jei Seimo narys Vyriausybei pateiks tokią įstatymo pataisą, jog reikia nustatyti žemės sklypų pardavimo-pirkimo proceso reguliavimo prievolę, mes svarstysime",- užtikrino V. Markevičius.
Pučia muilo burbulą?
"Vakarų ekspresui" pradėjus domėtis įtariamų pareigūnų sklypų įsigijimo istorijomis, paaiškėjo, jog STT medžiaga interpretuojama ne visada teisingai.
Pavyzdžiui, žiniasklaidos akiratyje atsidūręs žemėtvarkos skyriaus vairuotojas Zigmantas Šauklys iš turimų keliasdešimties sklypų teigė pirkęs tik keletą.
Jo teigimu, 35 arus namų valdos įsigijo už investicinius čekius, kai buvo dalijama asmeninio ūkio žemė. 27 ha vairuotojas ir jo brolis paveldėjo iš tėvų. Dar žemės dovanų gauta iš tetos, o mirus tėvo broliui, testamentu paveldėta kita STT pateikta dalis sklypų.
"Skelbiama, kad mano sklypai - pajūryje. Nesąmonė, mano žemė - 55 km nuo jūros, Vėžaičių seniūnijoje. Savo valdose aš ūkininkauju, esu nusipirkęs dar sklypų, tad kokia kalba gali būti apie verslą, sklypų perpardavinėjimą?",- "Vakarų ekspresui" teigė darbuotojas.
"Vakarų ekspreso" redakcija skaitytojų prašo pasidalinti patirtimi, bandant grąžinti, persikelti ar įsigyti žemę bei tvarkant dokumentus žemėtvarkos skyriuose. Iš anksto dėkojame. Tel.: 8-46-411308.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą