Jau kuris laikas esame paradoksalaus reiškinio liudytojai: žmonės, kuriuos prieš trylika metų visa tauta nešiote nešiojo ant rankų, gaudė kiekvieną jų žodį, laikė nepriklausomybės garantu, šiandien staiga tapo vos ne mirtinais tos pačios kadais juos taip beatodairiškai garbinusios tautos priešais.
Tie nuvainikuotieji - tai Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarai. Juos užgriuvusios tautos rūstybės priežastis - pinigai, o jei konkrečiau - sausio pabaigoje LR Seimą pasiekęs Signatarų statuso įstatymo projektas, kuriuo siūloma keliskart padidinti, tautiečio nuomone, ir taip nemenkas signatarams mokamas valstybines pensijas.
Susierzinęs tautietis ta proga prisiminė viską: ir lengvatinėmis sąlygomis gautus "signatariškus" sklypus bei ne itin gražias manipuliacijas jais, ir nevienkartinį badymą V. Landsbergiui parūpinti prezidentinę pensiją, ir įvairiausias privilegijas, ir netgi, dažno vertinimu, visišką "smulkmę" - ordinus bei medalius.
Ne vienas redakcijon paskambinęs "Vakarų ekspreso" skaitytojas ypač piktinosi tuo, kad pirmuosiuose Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžio organizuotuose, daugiatūkstantines minias sutraukdavusiuose mitinguose dažnas tautos savimonės budintojas, ypač aršiai kritikavęs tik išrinktiesiems skirtas parduotuves, poliklinikas, ligonines etc, šiandien, jau vadindamasis garbingu signataro vardu, nė nemirktelėjęs naudojasi lygiai tomis pačiomis taip kadais niekintomis ir visų blogybių motina laikytomis privilegijomis.
Ir tik todėl, kad, pasak skambinusiųjų, jam likimas lėmė būti reikiamoje vietoje ir - svarbiausia - reikiamu laiku.
Kuriama nauja privilegijuotųjų kasta?
Signatarų klubo pirmininko Romo Gudaičio LR Seimui pateiktame įstatymo projekte siūloma užtarnauto poilsio išeinantiems Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarams skirti 80 proc. Seimo nario, o Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AT) pirmininkui - 80 proc. dabartinio Seimo pirmininko atlyginimo dydžio valstybinę pensiją.
Šiuo metu Seimo narys gauna apie 4000 litų, parlamento vadovas - per 7 tūkst. litų algą. Jei įstatymo projektui būtų pritarta, Kovo 11-osios Akto signatarai kas mėnesį gautų 2800 litų, o tuometinis AT-AS pirmininkas Vytautas Landsbergis - apie 5850 litų pensijas.
Įstatymo projekto rengėjai nepamiršo ir mirusiųjų signatarų artimųjų. Jų šeimos nariams būtų mokama 50 proc. signataro pensijos dydžio našlių ir našlaičių pensija. Šiandien iš 124 signatarų jau yra mirę šeši.
Šiuo metu Kovo 11-osios Akto signatarams mokama pirmojo laipsnio valstybinė pensija, t. y. 550 litų per mėnesį. Taip pat jiems suteikta teisė įsigyti sklypus namui statyti lengvatinėmis sąlygomis. Praėjusiais metais pakoregavus Vyriausybės nutarimą, Kovo 11-osios Akto signatarams leista sklypą įsigyti bet kuriame jų nurodytame mieste, išskyrus Neringą. Iki tol signatarai žemę ne aukciono būdu galėjo pirkti tik savo gyvenamoje vietoje. Be viso to, signatarams įstatymas suteikia ir dar vieną privilegiją - būti palaidotiems valstybės lėšomis.
Garbinga pensija - ne tik signatarams
Signatarų statuso įstatymo projekte siūloma didžiules valstybines pensijas mokėti ne tik Kovo 11-osios Akto signatarams, bet ir AT-AS deputatams, kurie balsuojant dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto susilaikė arba nebalsavo "prieš". Tarp susilaikiusių deputatų - už Vilniaus krašto autonomiją pasisakę lenkų radikalai Stanislavas Akanovičius, Leonas Jankelevičius, Ryšardas Maceikianiecas, Stanislavas Peško, Valentina Suboč ir Edvardas Tomaševičius.
Mokėti signatarų pensijas siūloma ir dvylikai AT-AS deputatų, išrinktų jau po 1990 m. kovo 11-osios. Tokiu būdu signatarų pensijos būtų skirtos Rūtai Gajauskaitei, Vytautui Kvietkauskui, klaipėdietei Zitai Šličytei, Alfonsui Svarinskui ir net skandalingai pagarsėjusiam sovietinės Lietuvos komunistų partijos Centro Komiteto sekretoriui Vladislavui Švedui. Žinia, šiai LKP vadovavo Sausio 13-osios byloje nuteistas ir šiuo metu bausmę atliekantis Mykolas Burokevičius. Pats šiuo metu besislapstantis V. Švedas taip pat yra kaltinamas antivalstybinių organizacijų kūrimu, žmonių žudymo organizavimu, žmonių sužalojimu ir kitais sunkiais nusikaltimais.
Iš viso kelių tūkstančių valstybines pensijas siūloma skirti 124 signatarams ir 16 AT-AS deputatų.
Projektas pateiktas ne laiku
Vieno labiausiai gerbiamo Klaipėdos žmonių, ilgamečio uostamiesčio vadovo, Kovo 11-osios Akto signataro Alfonso Žalio nuomone, įstatymo projektas, kuriuo siūloma keliskart padidinti signatarams mokamas valsybines pensijas pasirodė visiškai netinkamu laiku. "Manau, kad kada nors - gal tai bus ir ne taip greit, kaip daugeliui norėtųsi - ateis tas laikas, kai valstybė galės geriau pasirūpinti ne tik signatarais, bet ir visais savo piliečiais, o ypač pensininkais, - sakė A. Žalys. - Esu optimistas ir tikiu, kad už keleto metų situacija šalyje bus visai kitokia, o dabar tokių dalykų siūlyti tikrai nereikėtų."
Kalbant apie pensininkus, daugelio iš jų gyvenimas šiandienos Lietuvoje išties nepavydėtinas. Paskutiniais duomenimis, 85 tūkst. šalies pensininkų gauna pensijas iki 200 litų, 240 tūkst. - iki 250 litų, 500 tūkst. - iki 300 litų. Jei dar prisiminsime neseną R. Pakso vadovaujamos Vyriausybės nutarimą dirbantiems pensininkams mokėti tik bazinę pensiją - 138 litus - ir bent jau kol kas beviltiškas šių pastangas per teismus atgauti neteisėtai nurėžtą sąžiningai uždirbtų pinigų dalį, vargu ar galim stebėtis, jog didžioji visuomenės dalis siūlymą signatarų pensijas prilyginti vos ne Seimo nario atlyginimui sutiko itin priešiškai.
Siūlomos pensijos - per didelės
Buvęs Klaipėdos meras Eugenijus Gentvilas, kurio parašą taip pat galime išvysti po Kovo 11-osios Aktu, "Vakarų ekspresui" teigė su aptariamuoju signatarų pensijų projektu nesąs susijęs, tad lyg ir galįs apie jį kalbėti kaip neutralus asmuo. "Be to, man iki pensijos dar labai toli, tad jei šiandien ir būtų priimtas toks įstatymo projektas, koks yra teikiamas, per tą laiką, kol tapsiu pensininku, jis bus dar bent penkis kartus keičiamas", - juokavo E. Gentvilas.
"O jei rimtai, - sakė liberalų lyderis, - kalbant apie signatarus, tarp jų esama išties vargingai gyvenančių. Prisiminkim kad ir jauniausio iš jų - Gintaro Ramono - savižudybę, ir kitus - ligotus signatarus. Štai kad ir Klaipėdoje: didžioji dalis signatarų jau yra pensinio amžiaus. Ko gero, tik aš, Petras Giniotas bei Vytautas Plečkaitis dar nesame šios ribos pasiekę."
Pasak E. Gentvilo, esama ir kitos medalio pusės: signatarams siūloma mokėti pensija esanti išties per didelė. "Nežinau, kas šio įstatymo projekto autoriai, bet spėju, kad jų pasiūlytas sumas galima būtų įvardyti kaip būsimų derybų objektą. Vargu ar signatarų pensijos bus tokio dydžio, kokį pasiūlė šio įstatymo projekto rengėjai. Tikiu, kad bus rastas optimalus sprendimas, neleisiantis signatarams ir jų šeimų nariams skursti", - sakė E. Gentvilas. O kad tokių, t. y. sunkiai besiverčiančių, esama ir tarp signatarų, E. Gentvilas ne tik spėjąs, bet ir puikiai žinąs.
Labiausiai žeidžia tyčiojimasis
Vis dėlto E. Gentvilas sakė labiausiai norįs akcentuoti visai ką kita. "Didžiausią nerimą man kelia tas tyčiojimasis ar šaipymasis iš signatarų - neva jie nieko nepadarė: ėjo sau pro šalį, užsuko į Aukščiausiąją Tarybą ir padėjo savo parašą už nepriklausomybę. Suprask, tai ir esąs visas jų nuopelnas. Noriu pasakyti, kad mes pirmiausia turėjome būti išrinkti į Aukščiausiąją Tarybą, ir rinko vis dėlto tuos, kurie jau buvo kažką daugiau nuveikę nuo pat Sąjūdžio pradžios. Kai iš Maskvos, iš Kremliaus, iš Lietuvos CK, iš kai kurių Klaipėdos kabinetų sklido gąsdinimai, mes vis tiek ėjom su vėliavom, rengėm akcijas, rinkom parašus, kalbėjom apie nepriklausomybę, kūrėm Sąjūdžio grupes, kitaip sakant, kėlėme tautą. O kai kurie juk nieko nedarė.
Aišku, galima nuvertinti šiuos dalykus, bet mes tikrai nebuvome žmonės, kažką "netyčia" pasirašę. Pasirašėme žinodami, kad tuoj turi būti įvestas Gorbačiovo prezidentinis valdymas, kad tankai jau stovi paruošti.
Kitas dalykas - dveji su puse metų darbo Aukščiausioje Taryboje. Vis dėlto būtent mes sukūrėme valstybės institucinę sistemą. Sukūrėme ją, kai kiti į mus žiūrėjo per tankų taikiklius. Nenoriu kalbėti vien apie save, bet žinau daugybę žmonių, kurie darė tą darbą žinodami, kad tai pavojinga. Todėl šiandien klausti - o ką šitie signatarai padarė - nėra etiška. Jie padarė daugiau nei vėliau išrinktieji į Seimą. Tada jau nebebuvo tokio pavojaus, nebereikėjo moralinio apsisprendimo - ar tu šitoje pusėje, ar kitoje", - samprotavo E. Gentvilas.
Garbė ir privilegijos - ne visiems
Signatarams išreiškus pageidavimą gauti padidintas pensijas, sujudo ir kiti Nepriklausomybės gynėjai. Asmenys, vienokiu ar kitokiu būdu nukentėję nuo sovietų agresijos, taip pat kreipėsi į Seimo vadovybę dėl valstybės paramos.
Jų atstovų teigimu, nėra teisinga, kad signatarai turi visas įmanomas privilegijas, o laisvės gynėjai kažkodėl dažniausiai užmirštami. Jų nuomone, kalbos apie tai, kad žmonės, sausio 13-ąją gynę televizijos bokštą, saugoję Seimo rūmus, televizijos pastatą, neva turi daug lengvatų yra tuščia deklaracija.
Vasario pradžioje įvykusiame susitikime su Seimo pirmininku Artūru Paulausku Nepriklausomybės gynėjai (jų šiuo metu priskaičiuojama apie tūkstantį) teigė, jog pati svarbiausia jiems esanti medicininio aptarnavimo problema. Situacija ypač komplikavosi, kai, prasidėjus sveikatos reformai, buvo panaikintas medicinos paslaugas nukentėjusiesiems nuo sovietų agresijos teikęs centras prie Sapiegos poliklinikos Vilniuje.
Kalbėdamiesi su valdžios atstovais laisvės gynėjai pageidavo daugiau komunalinių mokesčių lengvatų, teiravosi apie galimybę našlaičiais likusiems sovietų agresijos aukų vaikams nemokamai įgyti aukštąjį išsilavinimą.
Vis dėlto nukentėjusiųjų ir žuvusiųjų artimieji teigė labiausiai apgailestaują ne dėl materialių dalykų. Skaudžiausia esą tai, kad kuo labiau tolsta Sausio 13-oji, tuo rečiau augančiai kartai beprimenami skaudūs tų dienų įvykiai, o ir jie patys, tų įvykių dalyviai, jaučiasi esą užmiršti ir niekam nereikalingi. Lyg jų nė nebūtų buvę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą