Latvijos užsienio reikalų ministro Edgaro Rinkevičiaus sprendimas neįleisti į šalį agresoriška Kremliaus retorika prabilusius Rusijos dainininkus Lietuvai nėra sektinas pavyzdys. Mūsų valstybės diplomatinė žinyba kol kas nesirengia užtrenkti durų Vladimirą Putiną šlovinančioms ir po Baltijos šalis gastroliuojančioms rusų estrados žvaigždėms.
Į vadinamąjį juodąjį sąrašą neribotam laikui Latvija įtraukė Rusijos dainininkus Olegą Gazmanovą, Josifą Kobzoną ir Alą Perfilovą, kuri scenoje prisistato Valerijos vardu. Latvijos užsienio reikalų ministerija (URM) paskelbė, kad šie asmenys savo žodžiais ir veiksmais prisidėjo pažeidžiant Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenumą. Apie būtinybę į Lietuvą neįsileisti Rusijos prezidento režimą palaikančių dainininkų prakalbo ir mūsų politikai, bet Lietuvos URM laikosi nuomonės, jog dabar tam netinkamas metas.
„Drausdami minėtiems atlikėjams atvykti į Lietuvą šiuo metu tik dar labiau prisidėtume prie jų viešinimo. Tačiau neatmetame galimybės svarstyti panašių priemonių taikymą ateityje“, - tokį atsakymą LŽ pateikė URM atstovai.
Laikomasi stručio politikos
Buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė sveikina Latvijos URM vadovą, kad ryžosi drąsiam žingsniui. „Tai teisingas sprendimas! Vertinu jį kaip konkretų būdą bandant atremti informacines propagandines Kremliaus karo atakas Baltijos valstybėse”, - LŽ pareiškė konservatorė.
Anot R. Juknevičienės, oficiali Lietuvos URM pozicija, kad drausdami prieštaringai vertinamiems atlikėjams atvykti į Lietuvą esą tik dar labiau juos reklamuotume, yra atgyvenusi. „Toks požiūris visiškai neatitinka realijų. Kaip tik vienas svarbiausių būdų atremti Rusijos propagandines atakas, kuriomis siekiama užvaldyti mūsų informacinę ir kultūrinę erdves, yra viešumas parodant, jog tai - sąmoninga Kremliaus politika“, - pabrėžė ji.
Parlamentarė įsitikinusi, kad reikėtų demaskuoti visus, kurie palaiko ir remia agresorišką Rusijos prezidento V. Putino politiką. „Juk pagaliau turime parodyti ir savo moralinę poziciją - mums nepriimtini tie žmonės, o jų sąrašas dabar labai aiškus. Lietuvai derėtų aiškiai pasakyti, kad tie, kurie parėmė V. Putiną po Krymo okupacijos, neturėtų lankytis mūsų krašte“, - tvirtino R. Juknevičienė.
Ji svarstė, jog Lietuva galėjo būti pirma iš Baltijos valstybių, uždraudusių atvykti į šalį propagandinę Rusijos politiką vykdantiems dainininkams. „Gaila, bet mūsų URM laikosi stručio politikos ir mano, kad jei įkišime galvas į smėlį, tuomet nebus tų propagandinių įrankių“, - kalbėjo R. Juknevičienė.
Nuomonės skiriasi
Vakar į valstybės vadovus kreipėsi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Jaunimo bendruomenė, ragindama juos imtis atitinkamų veiksmų įtraukiant propaganda užsiimančius atlikėjus iš Rusijos į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašus.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys „tvarkietis“ Andrius Mazuronis palaikytų sprendimą tris į Latviją atvykti nebegalinčius Rusijos dainininkus paskelbti nepageidaujamais ir Lietuvoje. „Mes nekalbame apie jų atliekamų dainų žodžius. Kalbame apie paramą režimui, kuris daro nusikaltimus žmonijai“, - įsitikinęs politikas.
Tuo metu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka linkęs palaikyti URM poziciją. Jis teigė, jog dabar netinkamas metas svarstyti, ar drausti į šalį atvykti Rusijos dainininkams. „Latvijoje tai specifinis atvejis, juk ten vyksta tarptautinis „Naujosios bangos“ festivalis. O Lietuvoje, kol nėra rusų dainininkų koncertų antplūdžio, nėra reikalo šio klausimo ir svarstyti“, - LŽ sakė B. Juodka.
Latvijos pavyzdys netinka?
Politologas Nerijus Maliukevičius, priminęs O. Gazmanovo atliekamą dainą „Pagaminta Sovietų Sąjungoje“, pažymėjo, kad dabartinis „Rusijos pasaulis“ iš kultūrinio projekto virto labai agresyviu. Tačiau galimą kultūrininkų paskelbimą nepageidaujamais asmenimis Lietuvoje jis vertina dvejopai. „Banalu drausti atlikėjams atvykti į šalį. Kita vertus, reikia suprasti, kokioms vertybėms jie atstovauja“, - kalbėjo politologas.
Vis dėlto N. Maliukevičius pripažino, kad Latvijos užsienio reikalų ministro E. Rinkevičiaus reakcija labai adekvati. „Metai iš metų „Naujosios bangos“ koncertai reprezentavo Rusijos diegiamas vertybes. Latvija, skirtingai nei Lietuva, ypatingai reaguoja į visą „Rusijos pasaulio“ ideologiją, atsižvelgdama į tautinių mažumų situaciją šalyje. Todėl, man regis, ir jos reakcija paaiškinama“, - pažymėjo politologas.
Jis abejojo, ar Lietuva turėtų aklai sekti Latvijos pavyzdžiu, kol mūsų krašte nerengiami tokie festivaliai kaip „Naujoji banga“. „Manau, Latvijos reakcija jau siunčia tam tikrą žinią tiek pačiai Rusijai, tiek atlikėjams ir apskritai visai Europai nuo visų Baltijos valstybių“, - pabrėžė N. Maliukevičius.
Dviejose stovyklose
Dar pavasarį Rusijos kultūros ministerija išplatino pranešimą, kad kultūros veikėjai palaiko prezidento V. Putino „poziciją dėl Ukrainos ir Krymo“. Paskelbtas daugiau kaip 500 kultūrininkų, remiančių Kremliaus politiką, sąrašas. Tarp jų - O. Gazmanovas, J. Kobzonas ir Valerija, Maskvos Didžiojo teatro primarijus Nikolajus Ciskaridzė, humoristas Genadijus Chazanovas, aktoriai Sergejus Bezrukovas, Olegas Tabakovas, Michailas Bojarskis, Aleksejus Batalovas, Vasilijus Lanavojus, režisieriai Fiodoras Bondarčiukas, Sergejus Paradžanovas, rašytojas Michailas Zadornovas, prieš dvejus metus „Eurovizijoje“ pasirodęs folkloro kolektyvas „Buranovskije babuški“ ir kiti.
Tuo metu kitoje Rusijos kultūros elito stovykloje palaikoma Ukraina. Prieš ekspansinę prezidento V. Putino politiką viešai pasisakė aktoriai Lija Achedžakova, Olegas Basilašvilis, Armenas Džigarchanianas, Michailas Jefremovas, Sergejus Jurskis, Andrejus Miagkovas, režisieriai Andrejus Končalovskis ir Eldaras Riazanovas, muzikantai Andrejus Makarevičius, Borisas Grebenščikovas ir Jurijus Ševčiukas, žurnalo „Teatr“ vyriausioji redaktorė Marina Davydova, rašytojai Liudmila Ulickaja, Viktoras Pelevinas, Borisas Akuninas ir kiti.
Pagrasino "adekvačia" reakcija
Visi trys nepageidaujamais asmenimis Latvijoje paskelbti Rusijos dainininkai turėjo pasirodyti šią savaitę prasidėjusiame kasmetiniame popmuzikos festivalyje „Naujoji banga“, kuris organizuojamas Jūrmalos kurorte. Rusijos URM išsikvietė Latvijos ambasadorę Maskvoje Astrą Kurmę ir jai pareiškė pasipiktinimą bei protestą dėl Latvijos užsienio reikalų ministro sprendimo.
„Pasiuntinei buvo nurodyta, kad šis nedraugiškas žingsnis, žengtas pagal antirusišką oficialiosios Rygos liniją vykstant įvykiams Ukrainoje, negali neturėti neigiamo poveikio dvišaliams santykiams. Visa atsakomybė už tai tenka Latvijai. Pasiliekame teisę į adekvačias atsakomąsias priemones“, - pabrėžiama Rusijos URM pareiškime.
Rašyti komentarą