Kauno apygardos teismas ketvirtadienį nagrinėjo civilinę bylą, kurioje prašoma skelbti bankrotą UAB Kauno kraujo donorystės centrui. Skandalais dėl prekybos donorų kraujo plazma išgarsėjusi įstaiga neteko licencijos, mat valdžia suskubo įstatymu užkirsti kelią verslo rykliams pelnytis iš žmonių paaukoto kraujo. Bendrovės savininkas Artūras Jonas Venslauskas svaidosi žaibais į mistinius konkurentus, nors ir pats ne šventasis - jo veikla domisi Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prokurorai. Tuo tarpu artimas A. J. Venslausko bendražygis stengiasi išsaugoti bent jau milijoninio verslo likučius.
Bijo, kad neišgaruotų turtas
Bankroto bylos iniciatoriai - šeši fiziniai bei juridiniai asmenys: Nijolė Ūsienė, Neringa Žiedelienė, bendrovės „Vitrolab“, „Primerus vestus“, „Naftos grupė“ ir „Eilika“.
Ieškovai teigė, kad Kauno kraujo donorystės centras atitinka visus tris požymius, numatytus Įmonių bankroto įstatyme: vėluoja atsiskaityti, yra nemokus, negali vykdyti įsipareigojimų, mat nuo 2013 m. sausio 1-osios pelno siekiantiems juridiniams asmenims draudžiama užsiimti kraujo donoryste.
Bendrovei „Vitrolab“ kraujo centras skolingas apie 36 tūkst. litų. Suma nėra labai didelė, tačiau, kaip „Respublikai“ teigė UAB „Vitrolab“ vadovas Vaidas Jankauskis, skolos „išmušinėjimas“ tęsiasi jau metų metus. O pastaruoju metu esą kyla nuogąstavimų, kad skolininkas gali išparceliuoti turtą, tuomet kreditoriai pinigus matys kaip savo ausis.
„Įrangą jie iš mūsų įsigijo dar 2008 m. išperkamosios nuomos būdu. Bet atsiskaityti vis uždelsdavo, nemokėdavo“, - dėstė V. Jankauskis. Jo teigimu, pinigus bendrovė pervesdavo tik tuomet, kai „Vitrolab“ kreipdavosi į teismą. Paskui skola vėl augdavo.
Pasak V. Jankauskio, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo paskatino kraujo centre įvykę pokyčiai.
„Iš bendros informacijos žinau, kad centro vadovas buvo įtariamas įvairiomis machinacijomis, - sakė jis. - O dabar ten atsirado kita įstaiga. Žmonės dirba ir kraują ima toje pačioje vietoje, bet veiklą vykdo kitas juridinis asmuo. Mūsų žiniomis, turto dar yra, bet dabar svarbu neužtęsti teisinių procesų, kad tas turtas nebūtų kam nors perleistas“.
Pagražinti balansai
Byla unikali tuo, kad vienas ieškovų - apskaitą tvarkanti bendrovė „Eilinta“, pati kurį laiką tvarkiusi Kauno kraujo donorystės centro finansinės ūkinės veiklos ataskaitas. Tad remiantis šiomis ataskaitomis, suabejota kraujo centro pateiktais duomenimis, kad įmonė 2012 m. turėjo 3 mln. litų pelno. „Eilintos“ atliktas balansas rodo, kad centras turi turto už 9,9 mln. litų, o įsipareigojimų kreditoriams - už 8,6 mln. litų. Įmonė per tris 2012 m. ketvirčius patyrė 1,5 mln. litų nuostolį.
Ieškovai įtarė, kad bendrovė padidino savo turtą, neatskaičiuodama jo nusidėvėjimo. Be to, kaip turtas pateiktos ir mašinos, priklausančios ne centrui, bet išperkamosios nuomos įmonėms. Įrašyta šaldymo įranga esą neatitinka nurodytos vertės. Buvo akcentuota, kad Kauno kraujo donorystės centras veiklos nevykdo, be to, jam apribota juridinė teisė į 7 mln. litų vertės turtą dėl teisėsaugos atliekamo tyrimo.
Teismuose bendrovė kaunasi ir su savo darbuotojais dėl neišmokėtų atlyginimų, daugiau nei 91 tūkst. litų šiuo metu skolinga ir „Sodrai“.
„Tad kaip įmonė gali prisiimti naujus įsipareigojimus? Jei vien Valstybinei ligonių kasai (VLK) yra skolinga 694 tūkst. litų? Jei pastaruoju metu užsiiminėjo tik skrajučių platinimu?“ - retoriškai klausė ieškovai.
Veiklą perėmė bendražygis
Ieškovai stebėjosi, kodėl tik 2013 m. sausio 1-ąją savo veiklą pradėjusi VšĮ Kauno kraujo centras jau prisiėmė dalį UAB Kauno kraujo donorystės centro skolų, perėmė pastarosios bendrovės darbuotojus. Nors neturi jokio turto. Esą užsiima ne kraujo donoryste, bet atsakovo UAB kreditavimu. Esą yra žinių, kad šią viešąją įstaigą įsteigė pats atsakovas, bendrovės Kauno kraujo donorystės centro vadovas A. J. Venslauskas. O VšĮ Kauno kraujo centro direktorius Rimgaudas Šepetys yra senas A. J. Venslausko bendražygis, anksčiau dirbęs jo UAB.
Atsakovo interesams atstovaujantis advokatas pateikė teismui raštą, jog buvę UAB Kauno kraujo donorystės centro darbuotojai sutinka, kad įsiskolinimus už laiku neišmokėtus atlyginimus padengtų naujasis darbdavys VšĮ Kauno kraujo centras.
A. J. Venslauskas: mus nori pašalinti iš rinkos
Išnagrinėjęs bylą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas nutartį skelbs šiandien.
Tačiau kaip atsitiko, kad A. J. Venslausko bendrovei gresia bankrotas? Juk dar visai neseniai A. J. Venslauskas, valdantis 51 proc. Kauno kraujo donorystės centro akcijų, žiniasklaidai gyrėsi Turto fondo aukcione 499 tūkst. litų paklojęs už likusius 49 proc. akcijų, anksčiau priklausiusius Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).
Deja, kaip informuoja Turto fondas, akcijų pirkėjas už jas taip ir neatsiskaitė, sandoris neįvyko, tad 2012 m. gruodžio mėn. buvo surengtas antras aukcionas. Tačiau tuo metu UAB Kauno kraujo donorystės centrui teisėsauga jau buvo pateikusi įtarimus, buvo areštuotas turtas. Natūralu, kad varžytis aukcione dėl tokios įtartinos bendrovės akcijų niekas nepanoro.
Pats A. J. Venslauskas, paklaustas, kodėl norėjo įsigyti nuostolingai dirbusios, su darbuotojais vėluojančios atsiskaityti bendrovės akcijų, atsakė: „Situacija bendrovėje specialiai piešiama juodai. Nes norima perimti verslą. Kraujo donorystės rinkoje yra du juridiniai asmenys, tad vieną nori pašalinti. Atimti verslą. Atsirado prieš pusę metų įmonė su 10 tūkst. litų įstatiniu kapitalu ir bando mus pašalinti. Iš viso turime 91 kreditorių, tačiau mūsų konkurentams tik du kreditorius pavyko įtikinti, kad reikalautų mums iškelti bankroto bylą“.
Bendrovė ir vadovas - įtariamieji
Visada vienodą atsakymą „Dėl visko kalti konkurentai“ A. J. Venslauskas greičiausiai išpyškintų ir pabudintas naktį. Mat jam tenka bendrauti ne tik su kreditoriais, bet ir su STT bei prokurorais. O prieš maždaug 15 metų jis buvo teisiamas dėl kriminalinio nusikaltimo.
Lietuvos generalinė prokuratūra „Respubliką“ informavo, kad šiuo metu dėl A. J. Venslausko ir jam priklausančios bendrovės galimai nusikalstamos veiklos atliekami net 3 ikiteisminiai tyrimai - Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.
Teisėsaugos tyrimuose kartu su „konkurentų persekiojamu“ A.J.Vens-lausku figūruoja ir galimas jo užtarėjas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas. 2008 m. pavasarį ministras įsakymu panaikino Nacionalinio kraujo centro (NKC) Klaipėdos filialą ir jo patalpas bei darbuotojus perdavė Kauno kraujo donorystės centrui, iki tol veiklą vykdžiusiam tik Kaune ir Šiauliuose (tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija dar valdė 49 proc. UAB akcijų - red. past.).
NKC dėl tokios steigėjo veiklos kreipėsi į teismą ir R. Turčinskui teko įsakymą atšaukti. Tuomet Kauno kraujo donorystės centras Klaipėdoje įkūrė savo padalinį, iki šiol konkuruojantį su NKC kraujo centro Klaipėdos filialu.
Praėjusių metų vasario 10 d. STT Vilniaus valdybos pareigūnams atliekant ikiteisminį tyrimą, A. J. Venslauskui buvo pateikti įtarimai piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, sukčiavimu, dokumentų suklastojimu ir neteisėtu vertimusi komercine veikla. O pernai rugsėjį tokie pat įtarimai buvo pateikti ir jo UAB. Kad būtų užtikrintas galimai nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimas, teismas laikinai apribojo bendrovės nuosavybės teises į 7 mln. vertės turtą.
„Plukdė“ kraujo plazmą, sėmė milijonus
STT pareigūnai išsiaiškino, kad Kauno kraujo donorystės centras, neturėdamas reikiamų leidimų, 2007-2009 m. Austrijos farmacijos įmonei pardavė didelį iš donorų surinktos šaldytos kraujo plazmos kiekį ir už ją gavo beveik 6 mln. litų. Parduotą plazmą bendrovė rinko ir išvežimui ruošė už mokesčių mokėtojų pinigus. Dokumentuose nurodyta, kad plazma išvežama perdirbti, tačiau vaistinių preparatų iš perdirbtos plazmos Lietuva nesulaukė. Taip, Valstybinės ligonių kasos (VLK) skaičiavimais, valstybei buvo padaryta apie 700 tūkst. litų žala.
A. J. Venslauskas atlyginti valstybei nuostolius gražiuoju nesutiko, tačiau tai padaryti jį įpareigojo Kauno apygardos teismas.
Iš kraujo verslu besivertusios UAB veiklą perėmusios VšĮ Kauno kraujo centro direktorius R. Šepetys apie savo buvusį vadovą užklupusius nemalonumus kalbėjo nenoriai.
„Dar čia tik norai tą bankrotą kelti, gal dar tą bendrovę bus galima reanimuoti“, - vylėsi jis. Ar ne tam, kad ir toliau galėtų sukti plazmos versliuką? Mat kraujo plazmos perdirbimu į farmacinius preparatus privatininkams ES verstis nedraudžiama.
„Plazma mūsų centras tikrai neužsiiminės, kiek liks tos plazmos, tiek ir liks, bet mes tikrai neplanuojame kažką su ja daryti“, - dievagojosi R. Šepetys. Nebent valstybės politika pasikeistų ir, pavyzdžiui, būtų nuspręsta aprūpinti ligonius savos gamybos kraujo preparatais.
„Tada, be abejonės, visi centrai, ne tik mūsiškis, pradėtų dalyvauti, nes vienas centras parūpinti tiek kraujo plazmos, kiek reikėtų preparatams gaminti, negalėtų“, - R.Šepetys neatmetė galimybės, kad ir politikams gali parūpti kalti pinigus iš donorų paaukoto kraujo.
Iš biografijos
A. J. Venslauskas reikalų su teisėsauga turi ne pirmą kartą. Jis yra teistas už savivaldžiavimą panaudojant fizinę prievartą prieš asmenį.
1996 m. vadovaudamas odontologine praktika užsiimančiai bendrovei „Officium“, A. J. Venslauskas turėjo ir kitą versliuką. Savo buvusiam bendramoksliui jis paskolino 4 tūkst. JAV dolerių, kuriuos pats buvo pasiskolinęs iš kito asmens, o anas - iš dar vieno asmens. Kai pastarasis pareikalavo pinigus grąžinti, A. J. Venslausko skolininkas jų neturėjo. „Kreditoriai“ vyruką pagrobė ir laikė prirakintą prie metalinių konstrukcijų, kol jo tėvas sutiko grąžinti skolą už sūnų. Tačiau aukos tėvas kreipėsi į policiją. Byloje A. J. Venslauskas figūravo tik kaip liudytojas, tačiau teismas nustatė, kad visi „kreditoriai“ veikė bendrai, o į susitikimą auką atviliojo būtent A.J.Venslauskas. 1998 m. gruodžio 1 d. sprendimu teismas jam skyrė 3 m. nelaisvės ir 2,5 tūkst. litų baudą, bausmės vykdymą atidedant metams. Per tuos metus A. J. Venslauskas pasistengė pabūti drausmingu piliečiu, tad realiai sėsti į belangę neteko.
Vytenis ANDRIUKAITIS, Sveikatos apsaugos ministras:
Ministerija Kauno kraujo donorystės centro akcijų atsisakė, jos perduotos Turto fondui. Niekas nenupirko. Tada labai aiškiai fondui pasakėme: mes ne prieš, kad būtų skelbiamas bankrotas. Bankroto būdu išsispręs visi teisiniai, turtiniai ir socialiniai santykiai. O ministerija šitų žaidimų nežais - negali būti jokios kraujo rinkos.
Apskritai keista matyti, kad kraujo gamyboje ir ligonių aprūpinime egzistuoja prekiniai santykiai. Tai baisu! Kraujas yra toks pat donorinis organas kaip inkstai, kepenys ar širdis. Kraujas skystas, bet tai yra organas, sudėtinga organinė sistema. Jis niekada negali būti preke, komercijos objektu. Mes juk skatiname nemokamą kraujo donorystę. Nuo šių metų pakeisti teisės aktai ir kraują ligoninėms tiekiančios įstaigos jau negali būti pelno siekiančios. Šiuo metu svarstome galimybę pertvarkyti kraujo donorystės sistemą, padaryti ją centralizuotą ir visiems laikams baigti su tais prekybiniais santykiais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą