KRYMO PAMOKOS. Juozas Olekas: Priešas būtų sustabdytas prie Lietuvos sienos

KRYMO PAMOKOS. Juozas Olekas: Priešas būtų sustabdytas prie Lietuvos sienos

Savaitgalį politinės partijos pasirašė susitarimą, kuriuo numato kasmet didinti finansavimą krašto apsaugai, kol 2020-aisiais jis pasieks 2 proc. BVP. Šiandien tai būtų 2,4 mlrd. litų. Ar už tiek įmanoma nusipirkti saugumą? Išskirtinis krašto apsaugos ministro Juozo OLEKO interviu „Respublikai“.

- 2 proc. BVP - pinigai nemaži. Visuomenė skaudžiai pajus netektį. O ką už tiek pajus kariuomenė?

- Ką reikia įsigyti, yra labai aišku. Mes esame numatę sausumos kariuomenei nupirkti priešlėktuvinę, prieštankinę ginkluotę, kovinius automobilius, sraigtasparnius, šaudmenis.

- Ar bus kam kariauti? Ironizuojama, kad generolų turime daugiau nei kareivių. Šauktinių armijos 2008 metais jūsų įsakymu atsisakyta. Atnaujinti neplanuojama?

- Aš šiuo metu nematau tokio poreikio. Mes turime gerai parengtus profesionalius karius, kurie tarnauja, turime puikius savanorius, turime pakankamą skaičių Lietuvos jaunuolių, kurie nori tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Kodėl tada reikėtų nepriimti šitų jaunuolių, kurie nori tarnauti, o per prievartą kviesti kitus? Dėl to ir buvo priimtas sprendimas atsisakyti šauktinių kariuomenės. Turime daugybę savanorių. Savanoriškai atėję jaunuoliai yra labiau motyvuoti, jie tarnauja ilgesnį laiką, geriau pasiruošia Tėvynės gynybai, perpranta karinę techniką. Atitarnavę pagal kontraktą jie išeina į rezervą. Mes turime parengę gerą rezervą ir taip esame užtikrinę gerą Lietuvos gynybą bei saugumą.

- Koks to rezervo dydis? Ar jis yra pakankamas, jei kiltų realūs kariniai veiksmai?

- Tai šiokia tokia paslaptis. Tačiau rezervas yra pakankamas. Juk tiek profesionalai, tiek buvę šauktiniai, atitarnavę tam tikrą laiką, išeina į atsargą. Be to, dar yra baziniai kariniai mokymai, kuriuos baigę jaunuoliai irgi yra išmokę krašto gynybos. Yra ir įvairių kitų formų. Tad šiandien rezervo trūkumu tikrai nesiskundžiame.

- Bet dauguma buvusių šauktinių iš karto taptų patrankų mėsa. Dešimtmetį ir ilgiau šis rezervas ginklo rankose neturėjo. O bus pripirkta dar naujos technikos... Negulės ji sandėly?

- Buvusius šauktinius irgi kviečiame į mokymus. Kiek pamenu, šiemet apie 700 tokių yra pakviesta. Juos apmokome. Kiekvienas gali būti pakviestas į mokymus.

- Jei kiltų karinė grėsmė ir prasidėtų mobilizacija, kur norintiems ginti Lietuvą reikėtų kreiptis?

- Mobilizacijos atveju visi kariai, kurie būtų kviečiami tarnauti Lietuvos kariuomenėje, būtų informuojami taip, kaip numato įstatymas. Visi gautų šaukimus atvykti į mobilizacijos punktus. Civiliai, kurie nebūtų kviečiami, tačiau norėtų ginti Tėvynę, galėtų kreiptis į karo komendantus, kurie būtų kiekvienoje savivaldybėje.

- Bet tos savivaldybės ištuštėjusios. Jauni vyrai anglijose, norvegijose silkių galvas pakuoja. Kas mobilizacijos atveju būtų kviečiami ginti Tėvynės?

- Tai yra numatyta įstatyme. Kariai nuo 18 iki 38 metų būtų kviečiami. Taip pat rezervo žmonės nuo 18 iki 55 metų. Būtų kviečiama pagal poreikį. Tikriausiai viskas prasidėtų nuo dalinės mobilizacijos. Pirmiausiai būtų kviečiami anksčiau tarnavę žmonės, kurie turi įgūdžių. O jei būtų didesnis poreikis, būtų kviečiami ir kiti. Taip pat ir moterys, kurios yra karo prievolininkės, kurios tarnavo kariuomenėje ir yra rezerve.

- Jei prasidėtų kariniai veiksmai, ar NATO tikrai padėtų Lietuvai gintis? Juk kiekviena šalis yra įsipareigojusi savo saugumu pirmiausia rūpintis pati.

- Dabar karo veiksmų nėra. Kadangi prieš kurį laiką buvo kilęs didesnis pavojus, dar net niekam Lietuvos neužpuolus pas mus papildomai atskrido naikintuvų. Dabar kaip tik vykdome pratybas su NATO partneriais - amerikiečiais, švedais, vokiečiais. Mes dar kartą išgirdome įvairių šalių vadovų - JAV, Prancūzijos, Lenkijos - patikinimus, kad visi įsipareigojimai pagal penktą NATO sutarties straipsnį, jog prasidėjus kariniams veiksmams vienos NATO valstybės teritorijoje kitos atskuba į pagalbą, bus vykdomi. Papildomas naikintuvų skaičius rodo, kad net neprasidėjus kariniams veiksmams jau turime savo partnerius ir kartu bendromis jėgomis gintume Lietuvą. Kaip ir bet kurią kitą NATO šalį, jei ji būtų užpulta.

- Lietuva pradėjo derybas dėl nuolatinės NATO bazės steigimo Lietuvoje, nors Konstitucijos 137 straipsnyje tvirtinama, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių“. Gal jau ruošiama Konstitucijos pataisa?

- Visi sprendimai, kurie bus priimti, tikrai nepažeis Lietuvos įstatymų bei Konstitucijos. Nesakau, kad bus keičiama Konstitucija. Tik sakau, kad mes nepažeidinėsime nei Konstitucijos, nei įstatymų.

- Kaip įsivaizduojate šiuolaikinį karą? Pavyzdžiui, gąsdinama, kad Rusija sugalvotų atsignybti gabalą Lietuvos teritorijos. Ar būtų bombarduojami miestai, ar būtų atsiunčiami paslaptingi žali žmogeliukai, kaip į Krymą?

- Negaliu skleisti tokių dalykų. Tik galiu pasakyti, kad priešas arba agresorius, kuris ruoštųsi ateiti į Lietuvą, būtų sustabdytas prie Lietuvos sienų ir į šalį neįleidžiamas. Tokia yra mūsų užduotis.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder