Kukuliškiai metė ūkininkauti ir pardavė paskutinį arklį

Pajūrio kaimai ir miesteliai

Kukuliškiai - pirmasis kaimas už šiaurinės Klaipėdos miesto ribos. Iki Girulių - 1,2 km, iki jūros keliu - 800 metrų, o tiesiai - maždaug 300 m, iki Kalotės ežero - apie kilometrą. Netoli Karklė, Olandų kepurė. Iš Klaipėdos parko vasaros estrados pro Kukuliškius eina apšviestas dviračių takas. Kukuliškių gyventojų valdos ribojasi su vaikų poilsio stovykla "Pasaka".

Iš visų pusių supančio pušyno oras, lengva smėlėta žemė ir jūra čia pat apskritus metus ar net visą gyvenimą - vietiniams kone rojus, o kitiems - svajonių kaimas.

Maža to, vietiniai gyventojai pasakojo, kad "apkabinti" miško jie išvengia galingesnių škvalų, per laiką patyrė, jog tiek žalos, kaip uostamiestyje, vėjas čia nepridaro. Janinos Jaruševičienės pastebėjimu, ir lyja čia rečiau. "Debesys juodžiausi susitvenkia, kybo, kybo ir praeina. "Skambina, būna, iš Šernų sodų, iš Klaipėdos, sako, pas mus pila, o kaip pas jus? Na ne, sakome. Čia kaip užbrėžta, net iš Girulių, kur, tarkim, lyja, atvažiavęs čia beveik garantuotai rasi sausa. Nelyginant skėtis uždėtas".

Teisybė, rojumi maždaug 30 gyventojų turinčius Kukuliškius dažniau vadina atvažiavusieji, ypač vasarotojai, kurių dėka vasarą žmonių čia padaugėja. Vietiniai Kukuliškius vadina ramiu, apsivaliusiu ir saugiu kaimu. Beje, saugumą kuria ir aukštokos tvoros bei šunys. Anot Kristinos, kaimelio saugumą taip pat lemia "Pasakoje" budintis sargas - kadangi sodybų nedaug, atrodo, it visą kaimą jis saugotų.

Gražina Karpavičienė iš medžio ir gėlių pati padarė kompoziciją savo sodybai

Buvo žvejų kaimas

Apsivalymas Kukuliškiuose aiškinamas ūkininkavimo atsisakymu. Stovi vienas kitas šiltnamis, viena kita višta lakstanti, o pernai kaime buvo parduotas paskutinis arklys. Mąstoma, jog dabar laikas susitvarkyti, nužvelgiamos kritiniu žvilgsniu ir kaimyno valdos. Kodėl dabar? Seniau dėl netvarkos kai kas teisindavosi gyvuliais. Dažnas laikė po 2-3 karves.

Dabar kiekviename kieme mažne po 2-3 mašinas. Bet kieme stovinti mašina nereiškia, jog transporto problemų čia nėra. Ypač pensininkai norėtų, jog bent vienas maršrutinis autobusas per dieną pravažiuotų. Dabar iki autobuso tenka eiti 1,5 km. Dažnas taupydamas į parduotuvę ar kitais reikalais mina dviračiu. Praėjusią vasarą nutiestame dviračių take, pasakojo žmonės, netrūksta avarinių situacijų, kurias sukelia įsibrovėliai motociklai, prariaumoja ir keturratis, "atsigrūda" net mašinos.

Seniau šioje vietoje buvęs prūsų žvejų kaimas, turėjo gyventojai savo valtis, tinklus ir po gabaliuką žemės, tačiau daugiausia gyveno iš žuvies. Šiandien iš tų laikų likę šimtamečiai nameliai, ir tie patys apmūryti ar praplėsti. Vietiniai gyventojai likę tik vyresniųjų atmintyje. Nuo 1956 gyvenanti Kristina sakė tas vienaaukštes medinės trobeles, kuriose nuo seno gyveno 5 ar 6 evangelikų prūsų šeimos, dar prisimenanti. Dabar laikai kitokie - nors čia ir gera, vaikai daugiausia išskrenda. Jos - taip pat.

"Pasakos" artumu labiausiai džiaugiasi Kukuliškių jaunimas

Pasak Onos Ežerskienės, gyvenančios čia nuo 1953 metų, kaimas vadinosi Kuchelbrot - Duonos kaimas. "Kai atsikėlėme, Kukuliškiai ir Karklė buvo vienas kaimas. Paskui archyvuose atrado, jog čia būta atskiro kaimo, atjungė ir pavadino Kukuliškiais. Vėl buvo pertvarkyti dokumentai. 1991-1992 metais Kukuliškiai buvo prijungti prie Klaipėdos, bet tuoj pat atjungti", - kaimo istorijos tarpsnį atkūrė O. Ežerskienė. Dabar Kukuliškius aptarnaująs miestas. Elektra, vanduo tiekiama iš Klaipėdos, pensija taip pat, paštas, poliklinika - Klaipėdoje, o seniūnija - Kretingalėje. Seniūno, sakė viena moteris, nepažįstanti, čia nesirodąs, pakviestų, žadėjo juokais ar rimtai, pavasaroti.

Buvo gaila, kad įdomių dalykų papasakojusi Ona atsisakė fotografuotis. "Visas miškas mano sodintas, tėvas dirbo Kretingos miškų ūkyje, ir aš su juo dirbau. Pušeles, ąžuolus, liepas, gudobeles sodinome. Patys rinkome sėklas rudenį ir auginome daigus - pušynui ir ąžuolynui atskiri darželiai būdavo, ravėjome juos. Nuo Karklės iki Girulių palei plentą plotus ištisus užsodinome, o juk laukai plytėjo. Miško matėsi tik ties kopomis."

Lauko prausykla vasarotojams

Praeities vaizdą papildė ir Bronius Jaruševičius, prisistatęs Brno - jis prisiminė prieš karą netoliese stovėjusią, tačiau neišlikusią koplyčią.

Nei statyti, nei parduoti

Šiandien Kukuliškiai tam tikra prasme spąstuose. Būdamas regioninio pajūrio parko teritorijoje, kaimas negali plėstis, tačiau žmogui nestatyti - kitam kaip ir negyventi, dusti. Tad ir pristatinėta čia ant esamų pamatų vasarnamių, ūkinių pastatėlių, kurių sienos, žiūrėk, beveik palei medžių kamienus. Dydžiu kaimas toks pat buvęs ir prieš 50 metų, atrodo, leistų kas, ir Kukuliškiai išsilietų.

Sunku patikėti, kad Jaruševičių name buvusi landynė - savo rankomis Bronius sodybą taip išsigražinęs. Nuskendusio laivo liekaną, jūra kai gražino krantan, už butelį nusipirkęs, įmūrijo į namo sieną, akmenis ne bet kokius aplink sudėliojo, viršutinėje dalyje - iš pajūrio, apatinėje - lauko riedulių parinko, dar keletą plytų įmūrijo. Su laukine vynuoge "sutaręs" pavėsį bičiulius čia pasėdėti pakviečia.

Broniaus ir Janina Jaruševičiai turėjo daržą, daržinę, ožkų, triušių, vištų laikė. "O dabar bus veja, - nedideliu ūkininku paliovęs būti žmogus parodė 13 arų sklypą, kurį, sakė, mielai parduotų, tačiau neleidžia įstatymai. - Arba turi parduoti visą sodybą", - guodėsi Bronius tokį įstatymą vadindamas idiotišku, mat tą "gazoną", kurio pagrindas smėlis, jam labai brangu išlaikyti. Kažkiek kompensuoja kemperyje vasaromis čia įsikuriantys muzikantai, grojantys J. Domarko ir G. Rinkevičiaus orkestruose. Patikusi jiems kaimelio ramybė, ir dabar jie atvyksta nuolat.

Kukuliškius sovietiniais laikais vadino kurortiniu kaimu. Kas vasarotojus priima, tiems ir šiandien Kukuliškiai - kurortinis kaimas. Vietos užsisakomos ir iš anksto, atvyksta net iš Maskvos. Gražina Karpavičienė sakė, jog nesiruošia į pensiją išėjusi sėdėti, patinka jai suktis tarp žmonių, tad ir nusipirko patentą, leidžiantį priimti poilsiautojus, nuomoja namelius, kambarius, už parą imdama 20 litų. Kai mes apsilankėme, kaip tik poilsiavo ramybės pasiilgusių vilniečių pora. "Kur tik poilsiavome - Palangoje, Nidoje - ramybę radome tik čia", - kalbėjo vasarotoja.

Apsigyventi Kukuliškiuose, kad ir kaip svajotų, anot vietinių, beveik nerealu. Palikti kaimo nelinkstama. Bandyta pernai trečdalį vienos sodybos parduoti už maždaug pusę milijono - nepavyko. Dabar, kalbama, jau 1,5 milijono prašoma.

Audra VENCKUVIENĖ