Palangos miesto politikai nutarė apsidrausti ir neskubėjo tvirtinti tvarkos, kuria būtų naujai nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą.
Esminis kurorto Taryboje vykęs ginčas ir vėl buvo jau kone anekdotu virtęs klausimas: kas šiukšlina - žmonės ar kvadratiniai būsto metrai?
Po audringų diskusijų klausimo svarstymas atidėtas. Kai kurie politikai paskaičiavo, kad šiuo metu už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kurorto daugiabučiuose gyvenantys žmonės kas mėnesį moka 3,37 lito su pridėtinės vertės mokesčiu, o patvirtinus naujai siūlytą tvarką paslauga pabrangtų. 50 kv. metrų dydžio bute gyvenantis žmogus per metus turėtų suploti 152,5 Lt, arba 3,05 Lt už vieną kv. metrą.
Palangos miesto meras Vytautas Stalmokas "Vakarų ekspresui" teigė, kad atliekų tvarkymo klausimas dar bus svarstomas ir Taryboje, ir pasitarimuose su visuomene.
"Išties manome, kad bus atsisakyta Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) paslaugų administruojant rinkliavą. Bandysime tvarkytis patys, tai darys savivaldybės įsteigta įmonė Rinkliavų centras. Dėl vežėjų bus skelbiamas atskiras konkursas. O kaip skaičiuosime už šiukšlių išvežimą, neaišku. Ar pagal būsto plotą, ar pagal gyventojų skaičių? Negaliu pasakyti", - teigė jis.
Palangiškiai nusprendė įvertinti ir tai, kad dėl skaičiavimo metodikos vyksta teisminiai ginčai. Pavyzdžiui, Klaipėdos atžvilgiu, kur skaičiuojama pagal kvadratinius metus, laukia Vyriausiojo administracinio teismo verdiktas.
"Jei teismai pasisakys, kad galima skaičiuoti pagal kvadratinius metrus, tada ir spręsime, ką daryti, kad būtų ir ekonominė nauda, ir gyventojai nenukentėtų. Mūsų tikslas yra paprastas: visi, kurie turi nekilnojamojo turto, privalo mokėti", - sakė kurorto meras.
KRATC vadovas Šarūnas Reikalas "Vakarų ekspresui" teigė, kad dėl savivaldybių atsisakymo naudotis KRATC administravimo paslaugomis kainos tiems, kas jomis naudojasi, neva neturėtų didėti.
"Visi rizikos faktoriai prieš steigiant KRATC buvo įvertinti. Mes ne tik administruojame rinkliavą, bet ir užsiimame regioninių objektų statyba, administruojame sąvartyno darbą, renkame vadinamąjį vartų mokestį. O savivaldybės pačios renkasi, kas administruos atliekų tvarkymą. Tegul pačios įsitikina, kaip "saldu" tai daryti", - sakė Š. Reikalas.
Iš septynių Klaipėdos apskrities savivaldybių, kurios ir yra KRATC steigėjos, nevienareikšmiškai vertinamą sprendimą rinkliavą įgyvendinti imant pinigus pagal būsto plotą, o ne pagal gyventojų skaičių, priėmė Klaipėda ir Neringa.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą