Ekspedicija
Tokią išvadą padarė iš plaukiojimo Kuršių mariomis grįžę kurėno ekspedicijos nariai. Rusijai nesutikus, praplaukti pagal iš anksto suderintą maršrutą pietine Kuršių marių pakrante nuo Polesko iki Zelenogradsko (Kaliningrado sritis) nepavyko, tad dar kartą plaukta maršrutu Juodkrantė- Nida-Rusnė-Ventės Ragas-Šilutė-Mingė-Kintai-Šturmai-Dreverna-Juodkrantė.
Tai buvo jau penktoji Lietuvos jūrų muziejaus kurėno ekspedicija. Ji vyko pagal tarptautinį Europos Sąjungos programos INTERREG III B projektą "Lagomar".
Šio projekto tikslas - tirti gamtos ir kultūros paveldą pietinėje Baltijos jūros pakrantėje (Kuršių, Aitsmarių ir Gdansko marių), ieškant resursų ir perspektyvų regiono plėtrai.
Pagrindinis šių metų ekspedicijos tikslas buvo ne tik fiksuoti gamtinį ir kultūrinį paveldą, bet ir numatyti galimus turistinius maršrutus tradicinėmis šiam regionui burinėmis valtimis.
Pasak kurėno kapitono, Jūrų muziejaus Laivybos skyriaus vedėjo Romaldo Adomavičiaus, Kuršių marių regionas darosi vis patrauklesnis turistams, kurių itin gausu Rusnėje ir Mingėje, o Uostadvaris tapęs tikra katerių ir valčių sankryža. Kitas puikus pritaikymo turizmo reikmėms pavyzdys - Šturmai, kurių pakrantę puošia 3 dekoratyviniai kurėnai, o šią vasarą vienas jau plukdys ir turistus.
Tuo tarpu Drevernoje jokių pokyčių nėra - garsaus kurėnų statytojo J. Gižo sodyba pasitinka užkaltais langais...
"Iš esmės vandens turizmas būtent senovinėmis plokščiadugnėmis valtimis yra labai perspektyvus. Joms nereikia nei gilaus farvaterio, nei gerai įrengtų prieplaukų - jos gali glaustis tiesiog prie kranto," - sakė R. Adomavičius.
"Vakarų ekspreso" inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą