Lapkričio 21-oji: vardadieniai, dangaus kūnai, istorija

Lapkričio 21-oji: vardadieniai, dangaus kūnai, istorija

Lapkričio 21-oji - Pasaulinė sveikinimosi diena. Pasaulinė televizijos diena.

Pasaulinė sveikinimosi diena minima nuo 1973 metų. Ją švęsti paskatino du broliai amerikiečiai Maiklas ir Brajenas Makomakai, kovojantys prieš šaltąjį šalių karą. 1973-įųjų rudenį broliai netyčia susitiko Nebraskoje ir taip apsidžiaugė susitikimu, kad nutarė savo džiaugsmu pasidalyti su kitais. Jie išsiuntė laiškus draugams ir pažįstamiems į visus pasaulio kampelius. Jų siunčiamuose laiškuose nebuvo jokių idėjinių užuominų. Tai buvo tiesiog sveikinimai, linkėjimai ir prašymas perduoti sveikinimus dar bent 10-iai žmonių. Galiausiai jų idėją palaikė JAV ir kitos valstybės. Taigi lapkričio 21-ąją siūloma išsiųsti kuo daugiau sveikinimų visiems savo draugams ir pažįstamiems.

Generalinės Asamblėjos sprendimu Pasaulinė televizijos diena pradėta švęsti nuo 1997 m. Lietuvoje televizija pradėta transliuoti 1957 m., spalvotas transliacijas matome nuo 1975 m.

Lapkričio dvidešimt pirmoji, sekmadienis - 325-oji metų diena (paskutinė 47-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 40 dienų.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Alberta, Albertas, Eibara, Eibaras, Eibarė, Eibartas, Eibutas, Eibutė, Eigarda, Eigardė, Gomantas, Gomantė, Govartas, Govartė, Honorijus, Ifigenija;

rytoj: Cilė, Cecilija, Cecilijus, Cecilius, Cilas, Cilė, Dargintė, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, Suvaidė, Suvainas, Suvainė;

poryt: Adelė, Doviltas, Klemensas, Liubartas.

Dangaus kūnai

Saulė šiandien teka 8.00, leidžiasi 16.08. Dienos ilgumas - 8.08.

Pirmąją pilnaties dieną Mėnulis teka 15.32, leidžiasi 7.54.

Saulė Skorpiono ženkle.

Protingos mintys

"Visų naudingiausia gyvenime - sava patirtis" (V. Skotas).

Lietuva lapkričio 21-ąją

1699 m. Preobraženskojės kaime, netoli Maskvos, sudaryta slapta Rusijos caro Petro I ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Augusto II sutartis, kurioje nutarta skelbti karą Švedijai ir susigrąžinti jos užgrobtas žemes.

1794 m. caro įsakymu Lietuvos metrika iš Vilniaus persiųsta į Peterburgo valstybės archyvą ir vėliau išsklaidyta po įvairias įstaigas.

1939 m. atsistatydino Jono Černiaus vadovaujama Vyriausybė. Tą pačią dieną naująjį Ministrų Kabinetą suformavo Antanas Merkys.

1994 m. Vilniuje Lietuvos ir Rusijos derybininkai suderino šalių sausumos sieną.

1995 m. Vilniuje tarp Lietuvos ir JAV pasirašyta sutartis dėl saugumo priemonių slaptajai karinei informacijai apsaugoti. Lietuva - pirmoji iš trijų Baltijos šalių, pasirašiusi tokią sutartį su JAV.

1998 m. vienintelė Lietuvoje karininkus rengianti aukštoji mokykla pavadinta Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.

2002 m. Čekijos sostinėje Prahoje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Lietuva su Latvija ir Estija bei dar keturiomis buvusio sovietinio bloko valstybėmis iš Rytų Europos oficialiai pakviesta stoti į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją. NATO nare Lietuva tapo 2004 metų kovo 29 dieną.

2008 m. Lietuvos šv. Kazimiero ordinas 550-ųjų šv. Kazimiero gimimo metinių proga perdavė memorialinę šv. Kazimiero lentą vieninteliam pasaulyje šio šventojo garbei pavadintam miestui Venesueloje. Bareljefo autorius - Petras Henrikas Garška, kuriam už nuopelnus Lietuvos kultūrai yra įteiktas šv. Kazimiero Garbės medalis.

2009 m. mirė Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėja, disidentė, lagerių kalinė, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos įkūrėja, ilgametė jos pirmininkė Jadvyga Bieliauskienė. Sausio viduryje ji atšventė 80-metį.


Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

1694 m. Paryžiuje gimė prancūzų filosofas Volteras (Voltaire), tikrasis vardas - Fransua Mari Arujė (Francois-Marie Arouet), išgarsėjęs savo filosofinėmis apysakomis bei veikalu "Filosofiniai laiškai".

1695 m. nuo tuberkuliozės mirė anglų kompozitorius Henris Perselis (Henry Purcell). Šis vienas didžiausių baroko kompozitorių sukūrė vieną pirmųjų anglų operų "Didona ir Enėjas", penkias operas su šnekamaisiais dialogais, daug pjesių klavesinui, kūrinių chorui.

1783 m. karštu oru pripildytu balionu atliktas pirmas sėkmingas skrydis - prancūzai Fransua Pilatras de Rozjė (Francois Pilatre de Rosier) ir Fransua Loranas (Francois Laurent) virš Paryžiaus per 25 minutes nuskrido maždaug 8 kilometrų atstumą.

1787 m. Naujojoje Škotijoje gimė laivų savininkas Samuelis Kunardas (Samuel Cunard), 1839 metais Didžiojoje Britanijoje įkūręs garsią laivybos kompaniją "Cunard Line".

1854 m. gimė popiežius Benediktas XV, tikrasis vardas Džakomas Dela Kieza (Giacomo Della Chiesa). Popiežiumi išrinktas Pirmojo pasaulinio karo pradžioje, jis per visą konfliktą išsaugojo Vatikano neutralumą.

1916 m. mirė nuo 1848 metų Austrijos ir Vengrijos imperiją valdęs imperatorius Francas Juozapas (Franz Josef). Jį pakeitė ir paskutiniu šios imperijos vadovu tapo Karlas I.

1920 m. Airijos respublikonų armija (IRA) nušovė 14 Didžiosios Britanijos agentų. Šis įvykis vėliau pradėtas vadinti pirmuoju "kruvinuoju sekmadieniu".

1933 m. JAV prezidentui Franklinui D. Ruzveltui (Franklin D. Roosevelt) pripažinus Sovietų Sąjungą, savo pareigas pradėjo eiti pirmasis JAV ambasadorius Maskvoje Viljamas Kristianas Balitas (William Christian Bullitt).

1974 m. dviejose Birmingemo užeigose sprogus bomboms, žuvo 21 žmogus, o dar 162 buvo sužeisti. Atsakomybę už teroro aktą prisiėmė Airijos respublikonų armija (IRA).

1994 m. Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) surengė precedento neturintį oro antpuolį prieš maištaujančių serbų užgrobtą oro uostą Kroatijoje. Tai buvo didžiausia tokio pobūdžio operacija per 45-erius NATO gyvavimo metus.

1995 m. Bosnijos konflikto šalys Deitone (JAV, Ohajo valstija) susitarė dėl taikos sutarties.

1995 m. nužudžius premjerą Icchaką Rabiną (Yitzhak Rabin) naująją Izraelio vyriausybę suformavo Šimonas Peresas (Shimon Peres).

1999 m. sulaukęs 90 metų amžiaus mirė prieštaringai vertinamas britų rašytojas ir kovotojas už homoseksualų teises Kventinas Krispas (Quentin Crisp).

2002 m. NATO per viršūnių susitikimą Prahoje pakvietė septynias Rytų Europos šalis, tarp jų ir Lietuvą, stoti į šį Vakarų gynybos aljansą.

2004 m., preliminariais duomenimis, Ukrainos prezidento rinkimus laimėjo ministras pirmininkas Viktoras Janukovyčius. Šiuos rezultatus šalies opozicija pavadino suklastotais ir vėliau juos anuliavo. Tai tapo "oranžinės revoliucijos" pradžia.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder