Liberalams ligonis - tik prekė

Liberalams ligonis - tik prekė

Prieš sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį telkiasi ne tik medicinos verslininkai - iš visų pakampių išlindę liberaliosios politikos ir laukinės rinkos ekonomikos veikėjai vakar bandė surengti ministro ir jo idėjų viešą teismą Seime. Prisidengiant pacientų teisių gynimu pradėta net parašų rinkimo akcija „Teisė pasirinkti“. Deja, šiandien pasirinkimas menkas: susirgęs mokėk privatininkui arba lauk eilės valstybinėje įstaigoje.

Kartojo seną giesmelę

V.P.Andriukaičio deklaruojamas siekis, kad gydymas valstybinėse medicinos įstaigose būtų nemokamas, įsiutino liberalus, kurių pastangomis į žmonių gydymą buvo įdiegtos rinkos ekonomikos taisyklės.

Ginti verslo interesų Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija vakar sukvietė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos, Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos laisvosios rinkos instituto, „Transparency International“ atstovus. Beveik visi čia surengtos apskritojo stalo diskusijos „Sveikatos apsauga Lietuvoje: tarp reformų ir eksperimentų“ pranešėjai pūtė į vieną dūdą: negalima riboti konkurencijos, privačios gydymo įstaigos diskriminuojamos, pacientas turi teisę rinktis ir t.t.

„Konkurencija niekur nėra absoliuti. Negirdėjau, kad susisiekimo ministras siūlytų tiesti antrą geležinkelį nuo Vilniaus iki Klaipėdos, kad sukurtų konkurenciją, - bandė nuleisti garą sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas. - Bet kažkodėl sakoma: nors Lietuvoje ligoninių per daug, pastatykime dar vieną“.

Verslas duoda pelną

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. sveikatos priežiūros veikla besiverčiančios įmonės pardavė savo paslaugų už daugiau nei 680 mln. litų ir gavo per 54 mln. litų grynojo pelno. Iki ekonominės krizės 2007 m. pardavimo pajamos siekė 448 mln. litų, o grynojo pelno buvo uždirbta kone perpus mažiau - 28 mln. litų.

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius teigė, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) tik 6,8 proc. už paslaugas atitenka privačioms medicinos įstaigoms, daugiausia - šeimos gydytojų centrams, o su privačiomis ligoninėmis teritorinės ligonių kasos atsisako sudaryti sutartis.

Jis skundėsi, kad ribojami brangūs tyrimai tomografais ir magnetinio rezonanso aparatais, nors privačiose įstaigose atliktų tyrimų dalis viršija 26 proc. visų tyrimų. Tačiau užsienio investuotojai šių aparatų Lietuvai pripirko už 40 mln. litų ir tikėjosi, kad investicijos labai greitai atsipirks.

Konstituciją skaito atbulai

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pliekė valstybines sveikatos priežiūros įstaigas dėl milžiniškos korupcijos - 60 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad didžiausi kyšininkai yra medikai. Tačiau paklaustas, ar privačioje medicinoje korupcijos nėra, S.Muravjovas prisipažino, kad to netyrė.

Nors apie reformą dar tik diskutuojama ir nėra nė vieno konkretaus dokumento, V.P.Andriukaitis kaltas prie kryžiaus, esą tai sugriaus visą sveikatos sistemą, apribos užsienio investicijas į Lietuvą, sugrąžins sovietmetį.

Kadangi privačiose įstaigose už gydymą šalia lėšų, paskui pacientą ateinančių iš PSDF, nemažas sumas ligoniui tenka pakloti ir iš savos kišenės, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Eligijus Masiulis reikalavo kuo greičiau įteisinti priemokas ir viešajame sveikatos sektoriuje.

G.Černiauskas tvirtino, kad jokių staigių sprendimų nebus priiminėjama - pirmiausia bus diskusijos, kas gerai, o ką reikia tobulinti. Bet nacionalinį gydymo įstaigų tinklą, pasak jo, sutvarkyti būtina, taip pat nieko gero, kai gydytojas laksto per 4 darbus.

Čia liberalų atstovai kaipmat prisiminė Konstituciją, kur garantuojama žmogaus laisvė pasirinkti darbą. Tačiau pagrindinio šalies įstatymo 53 straipsnį, kuriuo remiasi V.P.Andriu-kaitis, jie skaito kaip nori.

E.Masiulis net pasišaipė: nejaugi per 20 nepriklausomybės metų nė vienas ministras nesilaikė Konstitucijos ir ją pažeidinėjo?

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Raktažodžiai
Sidebar placeholder