Liepos 15-oji - Žalgirio mūšio diena.
1410 m. liepos 15 d. Vytauto ir Jogailos vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė sumušė Vokiečių ordino kariuomenę. Mūšis vyko dabartinėje Lenkijos teritorijoje, netoli Olštyno, prie Griunvaldo (Žalgirio) kaimelio.
Žalgirio mūšis laikomas vienu didžiausių ir reikšmingiausių mūšių vidurinių amžių Europos istorijoje. Kryžiuočiai tądien turėjo iš viso 32 tūkst. karių, o Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė - 51 tūkst. Vokiečiai buvo geriau ginkluoti, turėjo apie šimtą patrankų. Manoma, kad Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei vokiečių ordino kariuomenę pavyko sutriuškinti suvaidinus, jog traukiasi. Tuomet priešų kariuomenė išsisklaidė ir buvo labiau pažeidžiama.
Liepos penkioliktoji, sekmadienis - 197-oji metų diena (paskutinė 28-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 169 dienos.
Savo vardadienius šiandien švenčia: Boneventūra, Boneventūras, Gerimantė, Enrika, Enrikas, Henrieta, Henrika, Henrikas, Henris, Herkus, Mantas, Rozalija (Rožė);
rytoj: Auksė, Danguolė, Danguolis, Fausta, Faustas, Karmela, Karmelas, Vaigauda, Vaigaudas, Vaigaudė;
poryt: Aleksas, Darius, Darotas, Darutė, Darutis, Irma, Girėnas, Narimantas, Narimantė, Narvydas, Vaiga, Vaigailas, Vaigailė, Vaigė, Vaigys, Vytenis.
Dangaus kūnai
Saulė šiandien teka 5.02, leidžiasi 21.46. Dienos ilgumas - 16.44.
Penktąją delčios dieną Mėnulis teka 1.48, leidžiasi 18.47.
Saulė Vėžio ženkle.
Protingos mintys
"Dorybės takelis labai siauras, o ydos kelias - platus ir erdvus" (M. de Servantesas Savedra).
Lietuva liepos 15-ąją
1410 m. Žalgirio mūšyje Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės sutriuškino Kryžiuočių ordiną.
1866 m. Vaitiekupiuose, Sintautų valsčiuje, gimė Nepriklausomybės akto signataras, publicistas, vertėjas, spaustuvininkas Saliamonas Banaitis. Mirė 1933 m.
1933 m. lietuvių lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas lėktuvu "Lituanika" pradėjo skrydį per Atlantą iš JAV Lietuvos link.
1989 m. Kaune įkurta Lietuvos žaliųjų partija.
1990 m. Žalgirio mūšio 580-ųjų metinių dieną Kaune atidengtas Juozo Zikaro paminklas Vytautui Didžiajam. Paminklą pašventino Kauno Vytauto bažnyčios rektorius Ričardas Mikutavičius.
2000 m. Griunvalde (Lenkija) surengta Žalgirio mūšio inscenizacija, skirta šio mūšio 590-osioms metinėms.
2006 m. Šakiuose ir Griškabūdyje paminėtos žurnalisto, diplomato, filosofo, paskutinio prieškario nepriklausomos Lietuvos telegramų agentūros ELTA direktoriaus Valentino Gustainio 110-osios gimimo metinės.
2007 m. septynkovininkė Viktorija Žemaitytė Debrecene (Vengrija) vykusiose šeštosiose Senojo žemyno jaunimo atletikos pirmenybėse tapo Europos jaunimo (iki 23 metų) čempione.
Įdomiausi pasaulio istorijoje liepos 15-osios įvykiai
1099 m. kryžiuočiai užgrobė Jeruzalę ir grąžino Šventąjį miestą krikščionims.
1410 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos kariuomenės Žalgirio mūšyje sutriuškino Kryžiuočių ordiną.
1573 m. gimė klasikinės Anglijos architektūros pradininkas Inigas Džounsas (Inigo Jones). Jam vadovaujant buvo statomi karaliaus rūmai. Jis, be to, suplanavo "Covent Garden" ir "Lincoln's Inn Fields" pastatus.
1606 m. Leidene gimė vienas žymiausių pasaulio tapytojų olandas Rembrantas (Rembrandt), tikrasis jo vardas Rembrantas Harmensas van Reinas (Rembrandt Harmenszoon van Rijn). Per visą savo gyvenimą jis aliejiniais dažais nutapė per 650 paveikslų, nupiešė 2 tūkst. piešinių.
1795 m. "Marselietė" oficialiai tapo Prancūzijos himnu.
1865 m. Dubline gimė Viskontas Notklifas (Viscount Northcliffe), tikrasis jo vardas Alfredas Harmsvortas (Alfred Harmsworth). Jis buvo bulvarinės spaudos pradininkas, leido laikraščius "Daily Mirror", "Daily Mail" ir "The Times".
1869 m. Prancūzijoje Ipolitas Mežas Muri (Hippolyte Mege Mouries) užpatentavo margariną.
1904 m. mirė rusų rašytojas, "Trijų seserų" ir "Vyšnių sodo" autorius Antonas Čechovas.
1919 m. Dubline gimė viena garsiausių savo kartos anglų rašytojų Airisė Merdok (Iris Murdoch).
1929 m. mirė austrų rašytojas ir libretų autorius Hugo fon Hofmanstalis (Hugo von Hofmannstahl).
1960 m. Prancūzija sutiko suteikti nepriklausomybę Gabonui.
1964 m. Anastasas Mikojanas Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko poste pakeitė Leonidą Brežnevą.
1974 m. per graikų karininkų perversmą nuverstas Kipro prezidentas vyskupas Makarijas (Makarios).
1983 m., kai armėnų teroristai Paryžiaus Orli oro uoste apšaudė Turkijos aviakompanijos "Turkish Airlines" biurą, šeši žmonės žuvo, dar 48 buvo sužeisti.
1997 m. prie savo namų Majamyje nušautas italų mados dizaineris Džanis Versačė (Gianni Versace).
1998 m., sulaukęs 89 metų amžiaus, mirė didžiausio pasaulyje greitojo maisto restoranų tinklo "McDonald's" įkūrėjas Ričardas Makdonaldas (Richard McDonald).
1999 m. Argentina ir Folklendo salos po 17 metų konflikto atnaujino tarpusavio oro susisiekimą.
2000 m. Majamio teismo prisiekusieji pareikalavo, kad didžiausios JAV tabako kompanijos sumokėtų 145 mlrd. JAV dolerių kompensaciją už žalą, padarytą šimtams tūkstančių Floridos valstijos rūkalių.
2002 m. Paryžiuje per Bastilijos dienos paradą pamišęs neonacis paleido šūvį, ketindamas nužudyti Prancūzijos prezidentą Žaką Širaką (Jacques Chirac). Įtariamasis buvo skubiai sulaikytas, o paradas tęsėsi.
2002 m. Pakistano teismas mirties bausme nuteisė Didžiojoje Britanijoje gimusį islamistų kovotoją Ahmedą Omarą Saedą Šeichą (Ahmed Omar Saeed Sheikh), kuris buvo pripažintas kaltu dėl JAV žurnalisto Danielio Perlo (Daniel Pearl) pagrobimo ir nužudymo.
2003 m., būdamas 95 metų amžiaus, mirė Kubos dainininkas ir gitaristas Kompajus Segundas (Compay Segundo). Jis vėlyvaisiais savo gyvenimo metais išgarsėjo su "Grammy" apdovanojimą pelniusiu įrašu "Buena Vista Social Club".
2004 m. buvęs Ruandos finansų ministras Emanuelis Ndindabahizis (Emmanuel Ndindabahizi) nuteistas kalėti iki gyvos galvos už dalyvavimą šalies gyventojų genocide 1994 metais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą