Neabejotiną "taip" narystei Europos Sąjungoje (ES) pasakė Lietuvos piliečiai dvi dienas vykusiame referendume.
Per šeštadienį ir sekmadienį išreikšti savo valią dėl Lietuvos narystės ES atėjo 55,71 proc. rinkėjų. Dar 7,59 proc. jų jau buvo balsavę paštu. Iš viso referendume dalyvavo 63,3 proc. rinkėjo teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Referendumo apylinkėse buvo įrašyta 2 mln. 631 tūkst. 288 rinkėjai, arba beveik 28 tūkstančiais daugiau nei išankstiniuose rinkėjų sąrašuose. Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko, tai tie rinkėjai, kurie nebuvo deklaravę savo gyvenamosios vietos ir tik balsavimo dienomis referendumo apylinkių komisijos įrašė juos į rinkėjų sąrašus.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus referendumas laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja per 50 proc. balsavimo teisę turinčių šalies piliečių ir dauguma atėjusiųjų į balsavimo apylinkes pasisako "už".
Išankstiniais VRK duomenimis, už Lietuvos ateitį Europos bendrijoje balsavo 91,04 proc. referendume dalyvavusių piliečių, prieš pasisakė 8,96 proc. rinkėjų. 1,23 proc. biuletenių pripažinti negaliojančiais. Absoliučiais skaičiais už narystę ES balsavo 1 mln. 497 tūkst. 602 rinkėjai, prieš - 147 tūkst. 429.
Iš 139 tūkst. 309 į sąrašus įtrauktų uostamiesčio rinkėjų savo valią pareiškė 79 tūkst. 67 klaipėdiečiai - 56,76 proc. Iš jų 70 tūkst. 366, arba 89,97 proc., tarė Europai "taip", 7 tūkst. 846, arba 10,03 proc., pasisakė prieš Lietuvos narystę ES. Balsadėžėse aptikta 1,08 negaliojančių biuletenių.
Įtampa atslūgo sekmadienio popietę
Nepaisant to, kad referendumas pirmą kartą vyko dvi dienas (paštu balsuota taip pat ilgiau - ne keturias, kaip paprastai, bet aštuonias dienas), o ir balsuojama buvo ilgiau - nuo 6 iki 22 val. - iki pat sekmadienio popietės būta labai rimtų abejonių, ar referendumas nežlugs.
Šeštadienį balsavo tik 23 proc. rinkėjų. Sekmadienį iki 10 val. rinkimų apylinkėse buvo apsilankę ne ką daugiau - 27,79 proc. rinkėjų (be balsavusiųjų paštu), uostamiestyje - 28,06 proc. rinkėjų.
Lengviau atsikvėpta tik paskelbus 14 val. duomenis ir paaiškėjus, kad iki taip lauktų 50 proc. betrūksta poros dešimtųjų procento.
Aktyviausi - neringiškiai
Tradiciškai aktyviai balsavo Lietuvos kurortų gyventojai. Išankstiniais VRK duomenimis Neringoje referendume dalyvavo 79,76 proc. Tarp aktyviausių - Palangos, Panevėžio miestų ir Varėnos rajono rinkėjai. Ten referendume dalyvavo nuo 69,50 iki 71,74 proc. rinkėjų.
Tik Trakų rajono ir Visagino rinkėjų aktyvumas buvo mažesnis nei 50 procentų - atitinkamai 48,69 ir 37,38 proc., tačiau ir čia dauguma atėjusiųjų pasisakė už ES.
Bendrą pasisakiusių už narystę ES vidurkį - 91,04 proc. - pranoko Alytaus, Kauno miesto bei rajono gyventojai. Čia už narystę ES balsavo apie 95 procentus rinkėjų.
Kaip niekad iki šiol aktyviai balsuota užsienyje įsikūrusiose Lietuvos diplomatinėse ir konsulinėse atstovybėse, taip pat šalies įkalinimo įstaigose.
VRK oficialiai paskelbti referendumą dėl Lietuvos stojimo į ES privalo per keturias dienas, tačiau prieš tai dar teks išnagrinėti visus skundus, peržiūrėti protokolus.
Euroskeptikus papiktino agitacija
Vakar rytą euroskeptikai VRK įteikė skundą dėl savaitgalį vykusio referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje rezultatų. Skunde prašoma pripažinti referendumo rezultatus negaliojančiais dėl neteisėtos agitacijos, balsavimo slaptumo pažeidimų. Euroskeptikai taip pat teigė esą nepatenkinti kai kuriomis Referendumo įstatymo nuostatomis. Skundą pasirašė politologas Giedrius Šarkanas, vienas iš devyniolikos piliečių, užsiregistravusių VRK agituoti prieš narystę ES, taip pat jaunalietuvis Seimo narys Stanislovas Buškevičius bei šios partijos narys Edvardas Kriščiūnas.
Dar šeštadienį VRK buvo įteiktas skundas dėl penktadienio vakarą tiesiogiai transliuotos televizijos laidos, kurioje dalyvavo aukščiausi šalies vadovai. Skundo autoriai teigia, kad šioje laidoje vyko agitacija, nors ji buvo draudžiama nuo penktadienio ryto.
Vis dėlto, VRK pirmininko Z. Vaigausko teigimu, didesnių ar esminių balsavimo pažeidimų nebuvę užregistruota. "Na, buvo skundų dėl to, kad pasirašinėdavo kaimynai ne savo vietoje, taip pat kreiptasi dėl kito referendumo organizavimo. Kai kas skambino ir piktinosi, jog trūksta lipdukų. Tačiau kol kas apie teisėtumą ar neteisėtumą kalbėti per anksti", - sakė Z. Vaigauskas.
Paprašytas pakomentuoti euroskeptikų prašymą pripažinti referendumą neįvykusiu, VRK pirmininkas teigė konkrečių faktų ir stiprių argumentų dar negavęs.
Visi skundai turi būti išnagrinėti per 48 valandas.
Po rezultatų paskelbimo - iškilmės
Tuoj po preliminarių referendumo rezultatų paskelbimo Nepriklausomybės aikštėje įvyko iškilmingas karinis paradas ir Lietuvos bei ES vėliavų iškėlimu. Ceremonijoje dalyvavo visi aukščiausieji šalies pareigūnai.
Premjeras Algirdas Brazauskas žurnalistams jau vardijo būsimus pasikeitimus: "Seimas dar labiau priartėjo prie Europos Parlamento. Vyriausybėje taip pat vyksta darbai: šią savaitę keletas ministrų išvažiavo į Briuselį, šią - dar kiti važiuos. Taigi matome, kad savaitinį darbo ritmą turime keisti. Dar referendumo išvakarėse, pareitą penktadienį, Vyriausybės pareigūnai turėjo apsispręsti dėl kai kurių klausimų ir atsakymus pateikti ES vadovybei", - sakė ministras pirmininkas.
Paklaustas, kada gi balsavę lietuviai pradės geriau gyventi, premjeras atsakė: "Kiekviena žmonių grupė geriau pradeda gyventi kiekvieną dieną, o kad visi labai gerai gyventų - tokios valstybės nežinau. Manau, jei būsime darbingi ir vieningai veiksime, po keleto metų labai stipriai pajusime, kas yra narystė ES", - prognozavo Vyriausybės vadovas.
Lietuva - lyderė
Iš dešimties Vidurio ir Rytų Europos valstybių, pasirašiusių ES stojimo sutartis, Lietuva referendumą surengė ketvirtoji ir kol kas lyderiauja. Kovo mėnesį vykusiame referendume Maltoje už narystę ES balsavo 53,6 proc. šios nedidelės valstybės gyventojų, nors dalyvavo net 92,5 proc. Slovėnijoje narystei ES pritarė 89,61 proc., referendume dalyvavo 60 proc. rinkėjų. Vengrijoje už narystę Europos bendrijoje pasisakė 83,76 proc. piliečių. Tačiau rinkėjų aktyvumas Vengrijoje nebuvo didelis - dalyvavo tik 45,56 proc. rinkėjų.
Artimiausiose Lietuvos kaimynėse - Estijoje ir Latvijoje - referendumai dėl narystės ES vyks atitinkamai rugsėjo 14 ir 20 dienomis.
Lietuvos ir kitų devynių kandidačių stojimo į ES sutartis, kuri buvo pasirašyta balandžio 16 dieną Atėnuose, įsigalios, kai ją ratifikuos ES narių ir kandidačių parlamentai.
Lietuva visateise ES nare taps 2004 metų gegužės 1-ąją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą