Lietuvio ir rusės vaikai tapo migracijos pareigūnų įkaitais.

Pernai rugsėjo 26 d. "Vakarų ekspresas" rašė apie dviejų klaipėdiečių broliukų nelegalų gyvenimą Lietuvoje. Paaugliai jau septynerius metus gyvena Lietuvoje, bet migracijos tarnybų biurokratai nenori nieko girdėti apie pilietybės suteikimą vaikams.
Vis dėlto juos būtų galima išvaduoti iš nelegalų statuso - vadovaujantis šių metų sausio 1 d. įsigaliojusiu nauju Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu bei Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymu.

Motina atsisakė sūnų

Prieš keliolika metų lietuvis Gintaras Pašakarnis susipažino su Krasnodaro (Rusijos Federacija) gyventoja Svetlana ir išvažiavo į jos gimtąjį miestą. Ten pora vedė, gimė du sūnūs. Tačiau šeimyninis gyvenimas nenusisekė ir, 1992 m. išsiskyręs, G. Pašakarnis grįžo į Klaipėdą.
1996 m. berniukų motina atsiuntė į Lietuvą telegramą, kad ją su vaikais pasitiktų Maskvoje. Tėvas pamanė, kad ji atvažiuoja pasisvečiuoti, tačiau Svetlana pasakė: "Pasiimk vaikus ir leisk juos į mokyklą".
Vienam vaikui jau buvo aštuoneri, o jis dar nelankė mokyklos.

Vaikus įvežė be vizų

Tėvas grįžo į Lietuvą su sūnumis. Vaikams vizos neturėjo ir, kirsdamas sienas, įrodinėjo žodžiais, kad tai jo berniukai, turėjo gimimo liudijimus, be to, sūnūs buvo įrašyti į jo pasą.Niekas vyro neapkaltino tariamu vaikų pagrobimu. Tačiau įvairiose Klaipėdos miesto instancijose, į kurias kreipėsi broliukų močiutė klaipėdietė Violeta Pašakarnienė, buvo abejojama: "O gal vaikai iš motinos atimti?"

Tėvas išvyko į užsienį

Šiuo metu broliai Andrius ir Artūras Pašakarniai jau paaugliai. Vienam - 13, kitam - 15 metų. Pagal įstatymą, į mokyklą jų galėjo ir nepriimti, bet pedagogai buvo supratingi ir suteikė paramą. Taip pat tik iš geranoriškumo vaikus priima medikai.
Per septynerius metus berniukų mama neatsakė į V. Pašakarnienės laiškus, kuriuose prašoma atsiųsti dokumentus - notaro patvirtinto sutikimą, jog vaikus tėvui atidavė savo noru, bei išrašo, nurodančio, kad vaikai išregistruoti iš Krasnodaro miesto namų valdybos.
Berniukų tėvas G. Pašakarnis šiuo metu pragyvenimui užsidirba JAV. Išvažiuodamas jis paliko notaro patvirtintą įgaliojimą, kuriuo įgaliojo savo motiną atstovauti jam teismuose ir kitose įstaigose.

Apribojo motinystės teises

Pernai gruodį Klaipėdos miesto apylinkės teismas patenkino Vaikų teisių apsaugos tarnybos ieškinį ir vaikų motinai Svetlanai apribojo motinystės teises.
Tačiau, nors ir pripažinta, kad vaikų motina yra tik formali, teismo sprendimas neturi įtakos Klaipėdos miesto VPK Migracijos skyriui.
Anot skyriaus komisarės Svetlanos Chodinos, jei vaikų tėvas būtų Lietuvoje ir tarnyba turėtų jo prašymą, tik tuomet ji spręstų brolių likimą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo.

Bylos sprendimas - nesudėtingas

Panašu, Klaipėdos migracijos skyriaus pareigūnai iki galo nesusipažino su krūva brolių Pašakarnių likimą liečiančių dokumentų, bent jau su svarbiausiu - naujuoju Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymu.
Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Janas Vidickas teigia, kad, vadovaujantis minėtu įstatymu, jau metų pradžioje buvo galima padėti tašką šioje istorijoje.
Mat dabar, įteisinus močiutės laikiną globą vaikams, nereikia nė vieno tėvų tiesioginio sutikimo dėl Lietuvos pilietybės suteikimo vaikams. Globėjas gali atstovauti vaikams ir jiems suteikiama pilietybė, jei jų proseneliai buvo lietuviai.

Klaipėdoje negalioja Pilietybės įstatymai?

Šiemet gegužės 23 d. broliukų močiutei V. Pašakarnienei buvo suteikta laikina vaikų globa, liepą ji gavo globėjos dokumentus. Nepaisant to, Migracijos skyriaus vadovė S. Chodina "Vakarų ekspresui" sakė, kad būtina gauti vaikų tėvo raštišką sutikimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo vaikams.
Klaipėdos VPK Migracijos skyriaus komisarė inspektorė Lilijana Preikšaitienė patvirtino, kad iš pradžių turi būti išspręstas vaikų pilietybės klausimas, tik tada jų globėja galės prašyti išduoti vaikams pasus bei deklaruoti jų gyvenamąją vietą.

Likimas - biurokratų rankose

Jeigu Migracijos skyrius nereikalautų tėvų sutikimo, V. Pašakarnienei trūktų tik rašto, įrodančio vaikų prosenelės Lietuvos Respublikos pilietybę. Šis dokumentas iš Lietuvos istorijos archyvo turėtų būti gautas maždaug po trijų mėnesių.
Tada, parengus Pašakarnių dokumentus, jie turėtų būti išsųsti į Migracijos departamentą, iš ten atsidurti ant Pilietybės komisijos stalo. Tačiau taip bus tik tuo atveju, jei uostamiesčio Migracijos skyriaus darbuotojais paisys šalies įstatymų.
Jeigu V. Pašakarnienės anūkai negaus Lietuvos pilietybės, valstybė turi teisę grąžinti juos į Rusiją - į vaikų namus arba pas motiną, kuri jų atsisakė.