Lietuvoje bręsta Konstitucijos reforma

Tema diskusijai

Lietuva yra paradoksali šalis tuo, kad žmonių išrinktas prezidentas tiesiog konstituciškai negali išpildyti rinkėjams duotų pažadų, nes jo galios yra per menkos. Nepaisant to, šiai institucijai išlaikyti kasmet išleidžiama po 18 mln. litų.

Maža to, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, prezidento vaidmuo bus dar menkesnis, mat, įsivyravus bendrai valstybių narių užsienio politikai, net ši dabar pagrindine laikoma šalies vadovo funkcija taps visai blanki.

"Vakarų ekspreso" vakar kalbinti pajūryje išrinkti Seimo nariai idėją visai atsisakyti prezidento institucijos vertino nevienareikšmiškai, tačiau jai pritarė net tie politikai, kurie nori, kad jų remiamas kandidatas taptų valstybės vadovu.

Debatams vis labiau aštrėjant, parlamentinės Respublikos vizija Lietuvos piliečius gali paskatinti vėl referendumu spręsti Konstitucijos sąrangą.

Kvietė diskusijai

Idėja atsisakyti prezidento institucijos gimė dar tuometinio šalies vadovo Rolando Pakso skandalo įkarštyje.

Apie prezidento nereikalingumą rašęs istorikas, filosofas ir žurnalistas Kęstutis K. Girnius tuomet teigė, kad "prezidentas galingas tik tada, kai faktiškai vadovauja Seimo daugumai".

"Nors prezidentas yra pirmasis valstybės žmogus, vienintelis, kurį renka tauta, jo įgaliojimai ir priemonės savo galioms įgyvendinti yra labai riboti", - rašė K. K. Girnius.

Vėliau siūlymą atsisakyti prezidento institucijos "vertu rimtų visuomenės diskusijų" pavadino ir kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus.

Viename interviu šis politikas tiesiogiai pripažino, kad prezidento galios Lietuvoje išties yra ne didelės.

"Beje, kokių veiksmų prieš kontrabandininkus teisinėje valstybėje galima siūlyti imtis prezidentui? Demokratinės Lietuvos prezidentas - ne "batka" Machno. Kovoti su kontrabandininkais privalo teisėsauga", - interviu agentūrai ELTA kovą sakė prezidentas.

Kainavo milijonus

Atstatydinus R. Paksą, diskusijos minėta tema buvo pritilusios.

Tačiau pirmadienį Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) pretendentu į kandidatus tapti šalies vadovu užregistruotas dienraščio "Respublika" vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus vėl iškėlė prezidento institucijos atsisakymo idėją.

"200 milijonų litų - tiek Lietuvai jau kainavo Prezidentūra. Ką už tai gavo Lietuvos piliečiai? Intrigų lizdą. Aukščiausios valdžios iškabą, aplipusią liūdnai pagarsėjusiais patarėjais bei padėjėjais. Ir tai tęsiasi metai iš metų. Mes turime idėją - Lietuvai nebereikia Prezidentūros", - teigiama galima kandidato į prezidentus kreipimesi į tautą.

Vakar V. Tomkui VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas išdavė parašų rinkimo lapus, tad visi palaikantieji šio pretendento idėją išreikšti solidarumą savo parašais nuo šiandien gali ir Klaipėdoje.

Tiki autoritetu

Vakar "Vakarų ekspresui" pavyko susisiekti beveik su visais pajūryje išrinktais parlamentarais ir nė vienas iš jų minėtu klausimu nebuvo abejingas.

Vaclovas Stankevičius įsitikinęs, kad šiuo metu tikrai "nereikia pulti į kraštutinumus" ir siūlė "gerbti prezidento instituciją".

Irena Šiaulienė sakė, kad "nesėkmės ištiktai Lietuvai nereikia abejoti politine sistema".

Janė Narvilienė tvirtino, kad prezidento institucijos reikia, nes valstybės vadovas "turi būti tautos moraliniu autoritetu". Raimundas Palaitis mano, kad, esant prezidento institucijai, "yra tam tikra pilnatvė valdžiose, tik turi būti valdžių pasidalijimas kompetencijomis".

V. Tomkaus idėjai nepritarė ir Jurgis Utovka, Egidijus Klumbys.

Abejoja ir rėmėjai

Pasak V. Adamkų priešlaikiniuose rinkimuose iškėlusios ir jį remiančios Liberalcentristų partijos nario Eligijaus Masiulio, 1992-aisiais, kai buvo priimta LR Konstitucija, niekas negalėjo įsivaizduoti, kaip prezidento institucija turėtų veikti.

Žinia, iki nepriklausomybės atkūrimo prezidentas buvo renkamas parlamentarų, o ne žmonių. Šiuo metu Lietuva yra pusiau prezidentinė valstybė.

"Prezidento institucija išsigimė, jos funkcijos - menkos, nors prezidentą renka žmonės, tauta. Nė vienoje šalyje taip nėra. Mintis atsisakyti šios institucijos - pagrįstos, gyventume parlamentinėje valstybėje.

Reikia diskutuoti, ar valstybei verta ir toliau išlaidauti, kai prezidento funkcijos - tik reprezentacinės",- dalijosi mintimis parlamentaras.

Jis pažymėjo, kad prezidentas galėtų būti renkamas ne visuotinai, o Seimo arba rinkikų. "Po pastarojo pusmečio įvykių, sunaudotų įspūdingų lėšų ir matant menką darbo rezultatą, tikrai galima pritarti idėjai, kad prezidento institucijos reikia visai atsisakyti", - teigė klaipėdietis.

Tai, kad prezidento institucijos nereikalinga, pritarė ir Virginijus Martišauskas bei Petras Gražulis. Pastarasis pasiūlė modelį, kai prezidentas galėtų vykdyti ir premjero funkcijas, formuoti ministrų kabinetą, kaip yra JAV.

Sudėtingas mechanizmas

Pasak Klaipėdos universiteto politologo Sauliaus Šiliausko, teisiškai prezidento institucijos panaikinimas - sudėtingas mechanizmas.

"Reikėtų keisti Konstituciją, daugelį įstatymų, galima galvoti ir apie Konstitucijos reformą, žmonių referendumą. Galima svarstyti, ar Lietuvai reikalingas toks dabar galiojantis prezidento rinkimo būdas. Šalies vadovas renkamas žmonių, o galios - per mažos", - teigė politologas.

Pasak jo, iš parlamentarų, savivaldybių atstovų galėtų būti sudaryta prezidento rinkikų grupė. Įmanomas ir Latvijos variantas, kai valstybės vadovą renka parlamento nariai.

"Antra vertus, parlamentinėse respublikose vadovas yra monarchas, tačiau jis nėra institucija. Tarkime, Vokietijoje prezidentas - kone simbolinis, jis turi tokias pačias galias, kaip ir Didžiosios Britanijos karalienė", - sakė Klaipėdos universiteto dėstytojas.

Galios tik mažės

S. Šiliauskas prognozavo, kad grąžinti prezidento institucijos autoritetą visais priešlaikinių rinkimų pabaigos atvejais bus sudėtinga

"Jei laimės R. Paksas, tai reikš, kad apkaltos procesas nebuvo įgyvendintas iki loginės pabaigos, kadangi teisinių kliūčių šiam politikui vėl dalyvauti rinkimuose nebuvo. Jei laimėtų kitas kandidatas, visuomenės skilimo problemas išspręsti bus įmanoma tik per keletą metų", - sakė politologas.

Pasak jo, tikėtis, kad atsiras naujas prezidentas, kuris visus suvienys, - sunku.

"Yra dabar tokių politinių veikėjų, kuriems užtektų ir dabartinių prezidento galių. Tačiau po kiek laiko iškils tokių žmonių, kurie, norėdami būti veiksmingi politikoje, vargu ar norės tai daryti per prezidento instituciją.

Prezidento institucijos galios ateityje turės silpti, nes Lietuva jau pasiekė pagrindinius užsienio politikos tikslus. Dabar net šia prasme prezidento galių mažai reikės, nes vadovausimės Europos politika. ES nustatinėja bendras nuostatas, savarankiška šalies užsienio politika vargu ar bebus reikalinga", - sakė politologas.

Denisas NIKITENKA