Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas savo kolegas iš Baltijos ir Šiaurės valstybių paragino labiau atkreipti dėmesį į Rusijos ketinimus pumpuoti naftą iš Baltijos jūros.
Vakar Palangoje vykusio 8 valstybių parlamentų pirmininkų susitikime A. Paulauskas akcentavo: "Mes drauge galėtume paraginti Rusijos pusę, kad pradėtų realų bendradarbiavimą su visomis susijusiomis pusėmis - tiek su Lietuva, tiek su UNESCO, tiek su visu Baltijos regionu", - teigė Seimo vadovas.
Dviejų dienų susitikime aptartas nacionalinių parlamentų vaidmuo ir bendradarbiavimo formos išsiplėtusioje Europos Sąjungoje (ES) bei pasirengimas Tarpvyriausybinei konferencijai.
Laukia išvadų iš Rusijos
Kalbėdamas apie netoli Lietuvos sienos, šalia Kuršių nerijos esantį naftos telkinį D-6, A. Paulauskas pažymėjo visų Baltijos jūros regiono valstybių vaidmens svarbą.
"Baltijos jūra - tai visų mūsų turtas, taigi ekologinės katastrofos atveju žalą pajustume mes visi. Šiaurės ir Baltijos šalių bendrija - platesnio akiračio bendrija, besiremianti siekiais išsaugoti gamtą ir jos paveldą", - į kolegas kreipėsi Seimo pirmininkas.
A. Paulauskas taip pat priminė, jog Lietuva siūlė sudaryti bendrą ekspertų grupę su Rusija ir įvertinti šio telkinio eksploatavimo įtaką aplinkai. "Tačiau iki šiol negavome nei atsakymo, nei Rusijos atliktos valstybinės ekologinės naftos telkinio D-6 ekspertizės rezultatų", - apgailestavo Parlamento vadovas.
Po apie 2 val. trukusios diskusijos už uždarų durų, spaudos konferencijos metu apie šią opią Lietuvai problemą užsiminė tik Suomijos Parlamento pirmininkas Pavo Liponenas.
Stiprins pozicijas Europoje
"Lietuvos rūpestis dėl D-6 ir jautri reakcija į galimą žalą aplinkai - labai pagrįsti. Mes taip pat turime panašių problemų, todėl suprantame Lietuvos raginimą: Rusija turėtų glaudžiau bendradarbiauti su Baltijos regiono valstybėmis aplinkos apsaugos kontekste", - teigė P. Liponenas.
Beje, "Vakarų ekspreso" žiniomis, prieš keletą mėnesių Seimo pirmininkui buvo siūlyta šio susitikimo metu dėl naftos telkinio D-6 priimti bendrą visų šalių pasirašytą rezoliuciją. Tačiau vakar jokio dokumento priimta nebuvo.
Daugiausiai kalbėtasi apie nacionalinių parlamentų vaidmenį bei regioninio šalių bendradarbiavimo stiprinimą. A. Paulauskas pažymėjo, jog tokiu būdu bus galima užtikrinti kuo skaidresnį ES funkcionavimą.
"Manau, kad dešimtmetį trunkantis Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas bei Baltijos šalių narystė ES ir NATO gali tapti pamatu politinio ir ekonominio Šiaurės regiono sukūrimui, siekiant apsaugoti Šiaurės bei Baltijos šalių pozicijas ES ir aptarti regiono saugumo klausimus", - teigė Seimo vadovas.
Jo nuomone, Baltijos jūros regione susiliejo interesų visuma - Šiaurės šalių resursai ir Baltijos šalių didelis augimo ir vystymosi potencialas.
Latviai nori konkuruoti
Susitikime aptartos ir energetikos sistemų integravimo į bendrą Europos energetikos rinką galimybės, transporto infrastruktūros plėtra Baltijos regione.
Spaudos konferencijos metu Latvijos bei Estijos parlamentų pirmininkės su šypsenomis įvertino galimybę bendradarbiauti su Klaipėdos jūrų uostu.
"Kodėl gi ne? Galime ne tik bendradarbiauti, bet ir konkuruoti, bus labai įdomu palyginti", - teigė Latvijos Saeimos pirmininkė Ingrida Ūdrė.
Beje, vakar susitikimo dalyviai lankėsi Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, kur susitiko su uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Sigitu Dobilinsku. Po pažinties su uostu delegacija vakarieniavo uostamiesčio viešbutyje "Navalis".
Dalinsis patirtimi su lietuviais
Šiandien parlamentų pirmininkai drauge su Užsienio reikalų komitetų vadovais turėtų apsilankyti Neringos užkardos Nidos pasienio kontrolės poste. Planuojama diskusija ir su Kaliningrado srities Dūmos pirmininko Vladimiru Nikitinu.
Šiandien taip pat prie apskritojo stalo susėsti turėtų ir visų 8 valstybių parlamentų Užsienio reikalų komitetų pirmininkai. Ketinama diskutuoti apie santykius su Rytų Europos kaimyninėmis valstybėmis bei ryšių su Pietų Kaukazo valstybėmis plėtotę.
"Vakarų ekspreso" žiniomis, tikėtina, jog dar šį rudenį Suomijos sostinėje, Helsinkyje turėtų vykti dar vienas panašaus pobūdžio seminaras.
"Nacionaliniai parlamentai turi unikalią progą nuspręsti, kaip jie dirbs ES, kontroliuos savo Vyriausybių darbą, galimybes sustiprinti parlamentų vaidmenį Europos parlamento lygyje", - kviesdamas į seminarą teigė P. Liponenas.
Žinia, nacionalinių parlamentų bendradarbiavime Suomija jau turi patirties.
Svečiai į Palangą atvyko sekmadienio pavakarę. Po vakarienės "Palangos" viešbutyje, parlamentų vadovus A. Paulauskas pakvietė pažintinei ekskursijai po kurortą. Simboliniu tapo bendra, "šeimyninė" nuotrauka ant Palangos tilto.
Remiantis Seimo pranešimu, šį Baltijos ir Šiaurės šalių parlamentų vadovų susitikimą Palangoje iniciavo A. Paulauskas 2001-aisiais, lankydamasis panašiame renginyje Suomijoje.
Į pirmadienį ir antradienį Palangoje vykstantį susitikimą be A. Paulausko atvyko Latvijos Saeimos pirmininkė Ingrida Ūdrė, Estijos Riigikogo pirmininkė Ene Ergma, Danijos Folketingo vadovas Kristianas Meidalis, Islandijos Altingo pirmininkas Haldoras Blondalis, Norvegijos Stortingo vadovas Jorgenas Kosmo, Švedijos Riksdago pirmininkas Bjornas von Sydovas ir Suomijos Parlamento pirmininkas Pavo Liponenas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą