Pirmadienį į piketą prie Vengrijos ambasados susirinkę Lietuvos lenkai kreipėsi į Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, prašydami pagalbos sprendžiant jiems aktualias problemas.
"Lietuvos tautinių mažumų problemos neturi šansų būti teigiamai išspręstos pagal šiandieninės Europos dvasią ir teisinius standartus. Todėl kreipiamės į Jus, kaip į šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujančios valstybės vadovą, prašydami kelti Lietuvos lenkų klausimą ES forume bei apginti Lietuvos autochtoninių tautinių mažumų teises", - sakoma piketuotojų vardu Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkės Alicijos Petrovič pasirašytame kreipimesi.
Piketuotojų manymu, paradoksalu, bet, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos lenkų teisinė situacija, užuot gerėjusi, pradėjo blogėti.
"Jei lygintume dabartinę lenkų ir kitų Lietuvos tautinių mažumų teisinę padėtį su padėtimi, kuri buvo dar prieš 7 metus - t. y. prieš Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, turėtume konstatuoti stebėtiną regresą šioje srityje. Prieš Lietuvai stojant į ES struktūras, mūsų šalis galėjo (beje, pagrįstai) didžiuotis nacionaliniu Tautinių mažumų įstatymu, kurį apibūdindavo kaip pavyzdinį ir sektiną šioje Europos dalyje. Atitinkamos šio įstatymo nuostatos leido viešai vartoti tautinių mažumų kalbą greta valstybinės kalbos gausiai tų mažumų gyvenamosiose vietovėse. Šiandien su kartėliu turime pripažinti, kad liberalus įstatymas buvo tik priemonė įtikinti europietiškas institucijas priimti Lietuvą į išsvajotas Europos struktūras", - sakoma kreipimesi.
Jame priekaištaujama Lietuvos Seimui dėl to, kad jis "anuliavo mūsų šalyje nuo Nepriklausomybės priešaušrio galiojusį Tautinių mažumų įstatymą".
"Tokį Lietuvos parlamento sprendimą tuojau pat pajuto ne tik vietos savivaldybės, kurių teritorijose yra praktikuojami dvigubi gatvių pavadinimai, bet ir privatūs verslininkai, pakabinę informacines iškabas lietuvių ir lenkų kalbomis. Abiem atvejais Valstybinė kalbos inspekcija skiria už tai vis didesnes pinigines baudas", - sakoma kreipimesi.
Jame apgailestaujama, kad jau 20 metų Lietuva negali išspręsti net problemos dėl tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymo. "Iš Lietuvos lenkų atimta teisė vartoti savo pavardę, naudotis giminės pavarde", - teigiama kreipimesi.
Į piketą susirinkę Lietuvos lenkai taip pat skundžiasi tuo, kad Lietuvoje nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio 5 proc. rinkimų slenkstis įvestas ir tautinėms mažumoms, o vienmandačių rinkimų apygardų ribos Vilniaus krašte (išskyrus vieną - Vilniaus-Šalčininkų) "buvo dirbtinai praplėstos teritorijomis su lietuvių dauguma, kad lenkai jose nesudarytų daugumos". Lenkų tautinės mažumos atstovai tvirtina, kad lenkų bendruomenei tai apsunkina galimybę išrinkti savo kandidatus į Seimą ir akivaizdžiai prieštarauja Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijai
Kreipimesi į Vengrijos premjerą pažymima, kad reprivatizacijos procese, kuris Lietuvoje eina į pabaigą,"išimtinai lenkų tautinė mažuma Vilniuje ir jo apylinkėse liko nuskriausta".
"Valstybės mastu žemė buvusiems savininkams grąžinta beveik 99 proc., tuo tarpu Lietuvos sostinėje ir jos apylinkėse vietos lenkai gali džiaugtis atgavę nuosavybę atitinkamai tik 15 proc. Vilniuje ir 50 proc. apylinkėse", - sakoma kreipimesi.
Jo iniciatoriai teigia, kad ryškus valdžios vykdomo tautinių mažumų teisių ignoravimo pavyzdys yra neseniai Seime vykusi diskusija dėl naujo Švietimo įstatymo projekto.
"Seimas, nepaisydamas vienareikšmiškos lenkų ir kitų tautinių mažumų pozicijos (lenkų bendruomenė surinko per 60 tūkst. parašų šiuo klausimu), kovo mėnesį forsavo įstatymą, kuris iš esmės keičia ligšiolinį Lietuvos lenkų švietimo modelį, smarkiai apriboja lenkų bendruomenės jau turimas švietimo teises", - sakoma kreipimesi.
Jame pažymima, kad yra iškilusi grėsmė, jog gali būti uždaryta apie pusę šiuo metu Lietuvoje veikiančių lenkų mokyklų.
"O jau po dvejų metų turėsiantis įvykti lietuvių kalbos brandos egzamino suvienodinimas tautinių mažumų ir lietuvių mokyklose - nepaisant esminių programinių skirtumų mokant kalbos bei pamokų skaičiaus - yra neatsakinga avantiūra, kuri pažeidžia visų abiturientų lygių galimybių principą per valstybinės kalbos egzaminą. Juo labiau, kad toks egzamino suvienodinimas yra neįmanomas dėl objektyvių priežasčių, nes tautinėms mažumoms lietuvių kalba visuomet bus tik išmoktoji, o ne gimtoji", - teigiama V. Orbanui adresuotame kreipimesi.
Pirmadienį įvykęs piketas - tai jau antroji Lietuvos lenkų šį mėnesį surengta protesto akcija. Praėjusią savaitę Vilniuje prie Švietimo ir mokslo ministerijos vyko Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo organizuota protesto akcija prieš Seimo priimtas naujas Švietimo įstatymo nuostatas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą