Suvažiavime buvo patvirtinta rezoliucija šalies politiniams lyderiams.
"Mes esame Lietuvos valstybės pareigūnai, paskirti rūpintis Lietuvos valstybės miškais. Aukščiausių valstybės pareigūnų buvome apšmeižti, išvadinti sovietmečio paveldu ir paversti savo tėvynės priešais, nenorinčiais permainų ir geresnio gyvenimo. Atvirai ir garsiai sakome - norime permainų, skaidrumo ir didesnio efektyvumo. To siekiame visą Nepriklausomybės laikotarpį", - sako LMS prezidentas Edmundas Bartkevičius.
Pasak E. Bartkevičiaus, rezoliucija pirmadienį bus išsiųsta Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, politinių partijų lyderiams ir suvažiavime dalyvavusiam aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui.
Miškų valdymo reforma pradėta sausio pradžioje ir planuojama įgyvendinti per tris mėnesius, nenurodant konkrečių siekiamų tikslų, teigiama rezoliucijoje. Nesvarstomi jokie kiti variantai, alternatyvos. Nėra siūlomų priemonių įgyvendinimo sąnaudų ir naudos analizės. Nepateiktas ir reformos socialinių padarinių prognozė ir vertinimas. Nenurodyta ir neaptarta būsimos vienos įmonės struktūra, nenumatytos konkrečios įmonė ir atskirų jos padalinių funkcijos.
"Ministerijos stumiamas vienos įmonės modelis galimos korupcijos nesumažins, o atvirkščiai - padidins. Būdamas ministru mačiau ir žinau, kokios interesų grupės veikia ir kokių tikslų jos turi", - teigė neeiliniame suvažiavime dalyvavęs europarlamentaras ir buvęs aplinkos apsaugos ministras Valentinas Mazuronis.
Miškininkai palaiko permainas, tačiau siekia Lietuvos interesus geriausiai tenkinančios valstybės miškų politikos. Siekiama, kad Aplinkos ministerija parengtų kaštų ir naudos analize grįstą profesionalią valstybinių miškų valdymo reformą, kurioje aiškiai būtų įvardinti būsimos reformos tikslai, atliktos visų galimų reformos alternatyvų ekonominis pagrindimas, įvertintos galimos neigiamos socialinės ir kitos reformos pasekmės.
"Palaikau ministro norą ir iniciatyvą vykdyti reformą, bet nepalaikau būdo, kaip tai daroma. Reikia aiškios ir ilgalaikės strategijos, kaip miškus saugosime, puoselėsime ir auginsime", - sakė Seimo narys Simonas Gentvilas.
Valstybės įmonės miškų urėdijos 2016 m. viršijo užsibrėžtą pelno planą. Visos 42 miškų urėdijos dirbo pelningai, o konsoliduotas urėdijų grynasis pelnas pernai sudarė 7,3 mln. eurų, palyginti su 6,2 mln. eurų 2015 m., pažymi Lietuvos miškininkų sąjunga. 42-iejų miško urėdijų valdomi Lietuvos miškai vertinami 2,5 milijardo eurų. Miškininkų nuomone, nauja reforma norima sukurti miškų monopolį ir viską sutelkti vienose rankose.
Kaip jau skelbta, Aplinkos ministerijos teigimu, reformai reikalingos įstatymo projekto pataisos Seimui turėtų būti pateiktos jau kovą. Bendra įmonė galėtų atsirasti jau kitų metų pradžioje, bet visa pertvarka gali užtrukti kiek ilgiau. Aplinkos ministerijos skaičiavimais, dėl reformos finansinė grąža valstybei bus maždaug ketvirtadaliu didesnė nei dabar. Vienoje įmonė centralizuojant bendrąsias administracines funkcijas ir sumažinus teritorinių padalinių skaičių, kasmet bus sutaupyta po 10 milijonų eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
Kad urėdijų reforma seniai pribrendusi, ketvirtadienį žurnalistams sakė ir Prezidentė D. Grybauskaitė.
"Miškų sistemos reformavimas buvo atliktas praktiškai visoje Europoje. Pas mūsų kaimynus - Estijoje, Latvijoje - net 1999 metais. Mes vėluojame", - sakė šalies vadovė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą