Juozas Petras Kazickas gimė 1918 m. balandžio 16 d. Čiornaja Padinoje, Saratovo gubernijoje, Rusijoje) - lietuvių verslininkas, filantropas. Ekonomikos mokslų daktaras.
Seneliai - 1863 m. sukilimo dalyviai, 1883 m. ištremti į Rusijos Čiornaja Padinos kaimą, (kur ir gimė J. Kazickas). Su tėvais 1922 m. grįžo į Lietuvą. 1937-1940 m. studijavo ekonomiką Vytauto Didžiojo universitete Kaune ir Vilniaus universitete. Pastarajame susipažino su būsima žmona Aleksandra, 1942 m. gavo ekonomisto diplomą ir dirbo Vilniaus savivaldybės įmonėse. 1944 m. su žmona ir dukra pasitraukė į Vokietiją, iš ten - į JAV. 1951 m. Jeilio universitete apsigynė ekonomikos mokslų daktaro disertaciją. Dirbo profesoriaus asistentu Džordžtauno universitete ir JAV Gynybos ir Užsienio reikalų ministerijose konsultantu. Aktyviai dalyvavo išeivijos gyvenime.
Kol Lietuva buvo okupuota, J. ir A. Kazickai rėmė įvairias lietuviškas veiklas, jų namuose vyko susirinkimai lietuvių kultūros, kalbos, tradicijų išsaugojimo ir Lietuvos išlaisvinimo klausimais. Juozas Kazickas prisijungė prie Lietuvių fondo Čikagoje veiklos ir išbuvo jo Direktorių valdybos nariu 16 metų.
Pasitraukęs iš akademinės veiklos, užsiėmė prekyba anglimi ir nafta, įkūrė bendrovę "Neris" ir tapo klestinčiu verslininku. Įvairių bendrovių ir šalių vyriausybių (daugiausiai Indijos) konsultantas, investicinių fondų ir bankų dalininkas bei direktorius. Po 35 metų grįžo į Lietuvą ir 1991 m. įkūrė pirmąją Baltijos šalyse privataus kapitalo telekomunikacijų bendrovę „Litcom" (dab. „Omnitel", vėliau šią įmonę įsigijo skandinavų bendrovė „TeliaSonera"). J. Kazickas pritraukė į Lietuvą nemažai stambių investuotojų iš JAV: „Philip Morris", „Coca-Cola", „Motorola", taip pat koncerną „Williams". Nenuilstamai rūpinosi Lietuvos Nepriklausomybės stiprinimu: konsultavo Respublikos vyriausybę, organizavo Lietuvos vadovų susitikimus su JAV ir Vakarų Europos vadovybe, rengė JAV finansinių fondų atstovų vizitus į Baltijos šalis.
Pasitraukęs iš aktyvios veiklos, užsiėmė įvairiais labdaros ir paramos projektais. Kartu su dukterimi Jūrate įsteigė Kazickų šeimos labdaros fondą, kuris veikia ir Lietuvoje. Fondas remia švietimo programas kompiuterine technika aprūpinant Lietuvos mokyklas, moksleivių programavimo konkursus. J. Kazicko fondas buvo ir Olimpinių žaidynių mecenatas. J. Kazickas tapo vienas iš Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų; įsteigė premiją žurnalistams, prisidedantiems prie Valdovų rūmų atstatymo.
J. Kazickas teigė perėjęs kelią „nuo kieto gulto nešildomame kumetyne Užpalių kaime iki tviskančių maharadžos rūmų ir prestižiškiausių Amerikos klubų"; pasiekė verslo aukštumas bei tapo laimingu, laikydamasis visai paprastų principų - dešimties Dievo įsakymų.
Prieš 13 metų šalia Lietuvos didikų Chodkevičių, Radvilų rūmų atidaryta daktaro Juozo Kazicko rezidencija Amžinybėn išėjusios savo žmonos Aleksandros garbei. Ši rezidencija tapo Lietuvos istorine vertybe.
Juozas Kazickas turėjo tris vaikus dukrą Jūratę, sūnūs - Juozą ir Kęstutį Aleksandrą. Kęstutis Aleksandras baigęs universitetą, išvyko į kelionę po pasaulį ir netikėtai buvo rastas negyvas Katmandu viešbutyje Nepale. Jėzuitai Kęstučio atminimui Katmandu mieste Kazickų šeimos lėšomis pastatyta bažnyčią, kurios pagrindiniame altoriuje paauksuotomis raidėmis užrašyta - „Kęstučio Aleksandro Kazicko atminimui". Tragiški įvykiai sukrėtė J. Kazicką ir paskatino dar labiau gilintis į dvasinius dalykus bei imtis įvairių labdaros projektų. 2000 m. Kazickas tapo Golgotos kelio Jeruzalėje restauravimo vienu svarbiausių rėmėjų.
Už paramą Lietuvai yra apdovanotas Šaulių žvaigžde, Sausio 13-osios Atminimo medaliu, LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, LDK Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi ir "Už Nuopelnus Lietuvai" Didžiuoju kryžiumi.
Jis apdovanotas JAV Ellis Island garbės medaliu, buvo Kauno technologijos universiteto garbės daktaras, Lietuvos Verslo šlovės galerijos 2000 m. laureatas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą