Mokslininkai nenori pramogauti Smiltynėje

Tęsiant temą

Kopgalyje esanti Žuvininkystės tyrimų centrui priklausanti teritorija vakar virto mokslininkų ir visuomenės poreikius ginančių institucijų kovos lauku, kuriame baltą derybų vėliavėlę laikė Vyriausybės atstovas.

Žuvų veisimu jau dešimtis metų ketinantys užsiimti, bet to taip ir nedarantys mokslininkai niekaip nenorėjo sutikti, kad vietoje gremėzdiško nenaudojamo baseino atsirastų poilsiautojams pritaikyta turizmo bei sveikatingumo bazė.

Tyrimų centre vakar apsilankę uostamiesčio atstovai apie žuvivaisininkų deklaruojamą mokslinę baseino naudą "Vakarų ekspresui" kalbėjo sarkastiškai: "Ten ne žuvivaisos, o žuvies pramogų centras", - teigė vienas iš Klaipėdos miesto plėtros strategų Kastytis Macijauskas.

Pinigai - už durų

Premjero Algirdo Brazausko pavedimu į Kopgalį atvykęs ministro pirmininko patarėjas Algirdas Vapšys diskusijose dalyvavo kaip kompromiso siekiantis Vyriausybės atstovas, tačiau vakar tai padaryti buvo neįmanoma.

Griežtą diskusijų toną iš pradžių davė dėl visus metus veiksiančio Kopgalio poilsio, sveikatingumo ir pramogų komplekso atsiradimo kovojanti Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

"Eilę metų ne vienas investuotojas iš užsienio būdavo pasiryžęs bendradarbiauti dėl komplekso kūrimo, tačiau mes nieko negalėjome padaryti, nes juridiškai būsimojo komplekso teritorija nebuvo apibrėžta. Todėl norime, kad Žuvininkystės tyrimų centro žinioje esantis apleistas baseinas bei dalis teritorijos būtų perduota mums", - sakė direktorė.

Ji niekaip negalėjo suprasti, kodėl minėtas centras baseinu iki šiol nesinaudoja ir nenori leistis į kompromisą.

"Ponai, pinigai projekto įgyvendinimui yra už durų, tereikia jas atidaryti", - siūlė O. Žalienė.

Ji priminė, kad jau yra parengta projekto įgyvendinimo galimybių studija, tereikia patvirtinti detalųjį planą, kuriame mokslinei įstaigai priklausanti bei nenaudojama teritorija atitektų muziejui.

Projektas - vaiduoklis

Tačiau Žuvininkystės tyrimų centro laboratorijoje Kopgalyje dirbantys ichtiologai pakilo į kovą ir parko kūrimo idėją ėmė lyginti su mokslo erezija.

"Jūs ten norite dengtus baseinus su šildomu vandeniu statyti - o kam reikalinga jūra? Tegul ten poilsiautojai maudosi. O mums baseinas reikalingas strimelėms ir lašišoms veisti. Nekurkite pramogų parko mokslo sąskaita", - replikavo minėtos laboratorijos vadovas Šarūnas Toliušis.

Premjero patarėjui A. Vapšiui pasiteiravus, ar mokslininkai yra parengę kokį nors projektą, kuriame būtų numatyta baseino panaudojimo galimybė, Š. Toliušis ėmė tikinti, kad toks projektas yra.

"Jis Finansų ministerijoje ir dar Ispanijoje, mes gausime pinigų iš Europos Sąjungos fondų", - sakė laboratorijos vedėjas.

Tokiais jo žodžiais negalėjo patikėti nei A. Vapšys, nei Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai, kadangi rengiant tokį projektą būtų privaloma tai suderinti su įvairiomis municipalinėmis bei vyriausybinėmis institucijomis, o tai nebuvo daroma.

"Vakarų ekspresui" Žuvininkystės departamento vadovai anksčiau taip pat yra teigę, kad projektas baseino panaudojimui esą yra, tačiau nebaigtas.

Delfinariumo nenukels

Derybininkai mokslininkus bandė įtikinti, kad baseinas galėtų būti kitoje vietoje, tačiau žuvies veisimo galimybių apakinti ichtiologai ir su tokia sąlyga negalėjo sutikti.

"Žuvivaisa - valstybės interesas. Lietuva - jūrinė valstybė, todėl reikia naudotis tuo, kas yra", - teigė laboratorijos vadovas. Jūrų muziejaus direktorė O. Žalienė atkirto, kad žuvies veisyklų šalyje - daug, todėl ir Kopgalyje esančią galima nukelti kitur, o delfinariumas - vienintelis, kurio kitur nenukelsi.

Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovai taip pat pritarė jūrinio turizmo idėjai bei informavo, kad Kaliningrado sričiai priklausančioje nerijos dalyje yra žuvies veisyklos, kurios turistams yra patrauklios.

Greičiausiai ginčytinas baseinas atiteks Jūrų muziejui, nes toks būtų logiškas žingsnis, vadovaujantis anksčiau priimtais Vyriausybės bei Klaipėdos miesto valdžios sprendimais.

"Vyriausybės nutarime parašyta, kad Kopgalyje esanti teritorija skirta rekreacijai, o ne ūkinei veiklai. Tarp Savivaldybės ir žuvivaisos tyrimų centro sudaryta žemės panaudos sutartis galioja iki šių metų pabaigos. Buvo nuspręsta, kad sutartį mes pratęsime tik tuo atveju, jei Jūrų muziejus nebus paruošęs projekto tai teritorijai panaudoti", - tvirtino uostamiesčio Savivaldybės žemėtvarkininkų vadovė Raimonda Gružienė.

Neoficialiai yra tvirtinama, kad žuvivaisos užmačios - esą tik priedanga, kadangi Kopgalyje esančioje tyrimų bazėje ir aplink ją esančioje teritorijoje vasarą neva dažnai poilsiauja Žuvininkystės departamento, Valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro darbuotojai.

Šiuo metu žuvininkystės tyrimų centre dirba vos 9 moksliniai bendradarbiai, o pati bazė Sovietų Sąjungos laikais buvo pastatyta 150-čiai.

Denisas NIKITENKA