Muitinė reikalauja mokėti importo mokesčius už sąšlavas.

Išvežant iš uosto teritorijos grūdų sąšlavas Klaipėdos teritorinės muitinės (KTM) pareigūnai reikalauja forminti importo procedūras ir sumokėti importo mokesčius. Pasak muitininkų, taip stengiamasi apsaugoti šalies rinką nuo tranzitu gabenamų prekių "nusėdimo" Lietuvoje.
Net jei tos prekės - tai keli šimtai kilogramų su žemėmis ir žvyru susimaišiusių grūdų, be importo deklaracijos ir kokybės sertifikato jų iš uosto teritorijos muitininkai nenori išleisti.
Žemės ūkio bendrovės "Minijos vingis" direktorius Adolfas Batkevičius šių metų vasario 5 d. kreipėsi į KTM viršininką, kad leistų išgabenti iš uosto teritorijos grūdų pabiras ir šiukšles, kurios susidarė perkraunant maistinius grūdus iš AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") sandėlio į laivus. Šios grūdų pabiros būtų naudojamos vištoms dedeklėms ir broileriams lesinti.
"Klasco" birių krovinių terminale į laivus perkraunami grūdai per Lietuvos teritoriją gabenami tranzitu iš Rusijos.
Po mėnesio, kovo 5 d., KTM viršininko pavaduotojos Aldonos Venckienės pasirašytame rašte teigiama, kad norint išgabenti iš "Klasco" "teritorijos grūdų atliekas (muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikomos prekės) turi būti įforminta išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūra, taikant šioms prekėms (sugedusioms ar sugadintoms) nustatytus importo muitus ir mokesčius". Tame pačiame rašte teigiama, jog "asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis, gali LR Vyriausybės nustatyta tvarka prekes sunaikinti muitinei prižiūrint".
Atsakymas grindžiamas 1999 m. sausio 22 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 78 "Dėl prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo".

Sąšlavos turi vertę?

Tą patį "Vakarų ekspresui" patvirtino ir KTM Molo posto viršininkas Petras Grinevičius. Pasak jo, jei prekės iš uosto teritorijos išgabenamos sunaikinimui, reikia tai deklaruoti užpildžius nustatytos formos deklaraciją. Prekes sunaikinti gali turintis tam teisę juridinis asmuo.
O jei išgabenamos prekės bus naudojamos pašarams, lesalams, išgabenimo procedūra turi būti suderinta su augalų karantino tarnybomis. Jei krovinys ne lietuviškos kilmės, jis turi turėti kokybės sertifikatus.
"Jei "Minijos slėnis" su "Klasco" yra sudarę pirkimo-pardavimo sutartį, tai reiškia, kad išgabenamos prekės turi tam tikrą nustatytą vertę. O jei prekės turi vertę - reikia ją nurodyti ir nuo išvežamo kiekio mokėti importo mokesčius",- "Vakarų ekspresui" sakė P. Grinevičius.
Tuo tarpu žemės ūkio bendrovės vadovas A. Batkevičiaus teigia, kad krovos metu ant žemės nubyrėję ir su žvyru bei smėliu susimaišę grūdai nebetinkami nei maistui, nei pašarui. Todėl jie negali turėti kokios nors vertės. Tačiau jie puikiausiai tinka paukščiams lesinti, kurie iš sąšlavų išlesioja grūdus, o žvyrą palieka.
"O tai jau reiškia, kad šios prekės turi vertę",- sakė KTM Molo posto viršininkas.

Nuobirų susidaro labai mažai

Kita vertus, sakė muitinės pareigūnas, jis negali priimti sprendimo bet ką įleisti ar išleisti iš uosto teritorijos.
"Šias krovos metu susidariusias atliekas gali išvežti uosto teritorijos naudotojas - tai yra "Klasco". Tačiau būtina forminti nustatytos formos dokumentus. Yra nustatyta tvarka, kaip tas atliekas nurašyti, išvežti ir sunaikinti. Tačiau aš negaliu bet ko, kas tik nori, išleisti iš muitinės priežiūros zonos",- sakė P. Grinevičius.
"Klasco" atstovė Vida Bortelienė sakė, kad ši problema kompanijos administracijai žinoma ir ją ketinama spręsti. Tačiau, atstovės teigimu, kadangi grūdai - tranzitinė prekė - jų Lietuvoje negali likti. Tačiau susidarius kelių tonų nuobirų partijai "Klasco" gali jas parduoti. Bet tada kompanija turi samdyti ekspertus (tai kainuoja iki 300 Lt), pildyti importo deklaracija (jos kaina 65 Lt) ir sąšlavas parduoti už ne mažesnę kainą, nei išvardytosios išlaidos. Tačiau tada tų su žemėmis sumaišytų grūdų vertė taip išaugtų, kad joks ūkininkas jų nebepirktų.
Šio metu "Minijos vingio" pagamintose dėžėse "Klasco" teritorijoje per du mėnesius sukaupta apie 1000 kg grūdų sąšlavų.

Sąšlavom lesinti - pigiau

Žemės ūkio bendrovė "Minijos vingis" ir "Klasco" sutartį dėl sąšlavų išgabenimo iš kompanijos teritorijos sudarė praėjusių metų gruodžio 30 d. Pagal šią sutartį suteikiama teisė "Minijos vingio" transportui atvažiuoti į "Klasco" teritoriją ir nemokamai išsivežti susikaupusias grūdų sąšlavas.
Pasak A. Batkevičiaus, "Klasco" pagalbos jis prašė ne iš gero gyvenimo. "Šiuo metu labai sunku gauti pigių pašarų. Brangaus lesalo paukščiams pirkti nenaudinga - kiaušiniai ir paukštiena rinkoje labai pigūs, todėl išlaidoms viršijus pajamas bendrovės veikla tampa nuostolinga. O "Klasco" perkraunant maistinius grūdus dalis jų nubyra ant žemės ir juos kompanija vis tiek išmestų",- sakė A. Batkevičius.
Be to, sunkiai besiverčiančiam verslininkui sunku suprasti, kaip galima viešai deklaruoti paramą smulkiajam verslui, o realiais darbais to įtvirtinti nesistengiama.