Mužikams pinigų ir atostogų nereikia

Trišalė taryba, kurią sudaro darbdavių, profsąjungų ir Vyriausybės atstovai, šiandien ketina posėdžiauti visą dieną ir pagaliau susitarti, kokį Darbo kodeksą turi pateikti Seimui. Trišalei tarybai premjeras Saulius Skvernelis buvo nurodęs susitarti iki Seimo pavasario sesijos pradžios - iki kovo 10-osios, tačiau to padaryti nesuspėta. Darbdaviai dėl to kaltina profsąjungas, pastarosios - darbdavius, esą jie yra labai nelankstūs.

Kol čia vieni kitiems mėto kaltinimus, valstybės tarnyboje niekas nesikeis. Valdininkams bei politikams ir toliau liks privilegijos, kurių nei prieš naujo Darbo kodekso aptarimą, nei baigiant sutarti dėl pokyčių, paprasti mokesčių mokėtojai neturėjo.

Valdininkų privilegijos

Trišalės tarybos pirmininkė Kristina Krupavičienė „Vakaro žinioms“ atskleidė, kad Trišalėje taryboje ginčijamasi tik dėl paprastų dirbančiųjų darbo sąlygų, mat keičiamas tik Darbo kodeksas. O valdininkams, prokurorams, politikams ir kitiems vadinamojo elito atstovams galioja ne Darbo kodeksas, o daug palankesnis Valstybės tarnybos įstatymas. Paprastiems dirbantiesiems papildomos atostogų dienos suteikiamos tik už nepertraukiamą 10 metų darbo stažą toje pačioje darbovietėje, o dirbantiems valstybės tarnyboje ir turintiems vos 5 metų tarnybos stažą (nebūtinai toje pačioje darbovietėje) už kiekvieną paskesnių trejų metų darbo stažą pridedama dar po 3 dienas.

Trišalėje taryboje nebuvo ginčijamasi ir dėl to, kad būtų suvienodinama darbo apmokėjimo tvarka viešajame ir privačiame sektoriuose. Privačioje įmonėje dirbantiems, pavyzdžiui, nėra jokių priedų už ištarnautą laiką, o valstybės tarnyboje numatyta įvairiausių priedų ir priedelių. Pavyzdžiui, už kiekvienus trejus ištarnautus metus - 3 proc. pareiginės algos priedas (tiesa, jis auga tik tol, kol pasiekia 30 proc. algos), skiriami priedai ir už kvalifikacines klases. Už III - 15 proc. algos, už II - 30 proc., už I - 50 proc.

Iš viso priedai ir priemokos negali viršyti 70 proc. algos, tačiau tai negalioja priedams už stažą, už viršvalandžius ir darbą poilsio dienomis bei vienkartinėms priemokoms, taigi teoriškai egzistuoja galimybė gauti iškart po dvi ir daugiau algas.

Nusistato patys sau

Trišalės tarybos narė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė apgailestauja, kad Trišalėje taryboje taisomas tik Darbo kodeksas, todėl ir toliau vieni dirbantieji bus diskriminuojami kitų atžvilgiu.

„Teisybės niekada nebus, nors, kita vertus, ir kitose valstybėse tam tikros kategorijos dirbantiesiems nustatytos daug geresnės sąlygos. O Seimas garantijas nusistato pats! Čia tai iš viso absurdas“, - stebėjosi G.Gruzdienė.

Sutarta tik dėl atostogų

Beje, tik praėjusią savaitę pagaliau susitarta, kad darbuotojų atostogos per metus sieks 20 darbo dienų (šiuo metu - 28 kalendorinės dienos), o papildomos iki 5 dienų atostogos bus suteikiamos tik už darbą sveikatai kenksmingomis sąlygomis.

Anot Trišalės tarybos pirmininkės K.Krupavičienės, darbdaviai aktyviai pasisakė už tai, kad visiems būtų suteikiamos 22 darbo dienų nepailgintos atostogos, tačiau būtų naikinamos papildomos atostogos už darbo stažą toje pačioje darbovietėje.

„Pavyko išsiderėti, kad papildomos atostogos nebūtų naikinamos, nors darbdaviai labai nenorėjo jų suteikti“, - „Vakaro žinioms“ sakė K.Krupavičienė.

O dėl mokytojų neaišku

Kiek atostogaus mokytojai? Daug sumaišties sukėlė Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pareiškusi, kad mokslo metai turėtų ilgėti gal 15 dienų.

„Kaip tai bus išdėstyta laike - dar tikrai aptarsime, - „Vakaro žinioms“ sakė ministrė. - Dar nėra atitinkamo sprendimo. Tačiau tikrai galiu garantuoti, kad mokslo metai ilgės ne šeštadienių sąskaita, šeštadieniais pamokų nebus. Tikriausiai mokslo metai ilgiau užtruks birželį. Mokytojams atlyginimai dėl to nedidės, nes jie turi 56 dienas atostogų. Pailginus mokslo metus, jų atostogos nesutrumpės.“

Audrius JURGELEVIČIUS, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas:

Trišalėje taryboje buvo bandymas pailgintas mokytojų ir kitų sričių specialistų atostogas perkelti į kolektyvinę sutartį - tai yra atostogos būtų tokios, dėl kokių būtų susitariama. Mainais už tai buvo siūloma visiems darbuotojams suteikti kasmetines ne 20 dienų, o 22 darbo dienų atostogas. Tačiau profsąjungos paprieštaravo, kad atostogų trukmė būtų perkelta į kolektyvinę sutartį, nes tada iš viso būtų neaišku, dėl kokios trukmės būtų susitariama. Todėl dėl pailgintų atostogų niekas nesikeičia.

Tačiau ir pedagogų laukia naujovė - Švietimo ir mokslo ministerija ketina pailginti mokslo metų trukmę, pamokos vasarą vyktų 15-20 dienų ilgiau. Papildomo finansavimo mokytojų algoms neketinama skirti, nors kai ilgiau vyktų pamokos, prisidėtų papildomo darbo - ruošimasis joms, sąsiuvinių taisymas ir t.t. Tačiau, teisiškai žiūrint, esą mokytojai ir vasarą atlieka tas pačias funkcijas.

Bet čia aš matau vienos problemos sprendimą sukeliant kitą problemą. Matome, kad neformaliojo ugdymo finansavimas stringa, jam skiriama ne tiek, kiek reikia. Todėl įtariu, kad sugalvota neformalųjį ugdymą birželį finansuoti ne neformaliojo ugdymo, o moksleivio krepšelio lėšomis, taip sutaupant. Nes vis tiek mokytojai birželį būna darbo vietose, todėl galima neformalųjį ugdymą, pervadinus jį pamokomis, užkrauti mokytojams.

Tačiau kils didelių problemų. Prisiminkime, kad jau gegužę prasideda valstybiniai egzaminai, todėl pamokos tam trukdytų. Mokslo metai ilginami, o ugdymo programos nesikeičia. Jei keistųsi, reikėtų leisti naujus vadovėlius ir t.t. Daugybė problemų. Dar prisiminkime, kad birželį būna karšta, o daugumoje mokykloje nėra jokių kondicionierių. Tam labai priešinasi ir tėvų organizacijos, todėl dar neaišku, ar politikai išdrįs keisti.

Faktai

    Šiuo metu Darbo kodeksas numato, kad darbuotojams per metus suteikiamos 28 kalendorinės dienos atostogų.

    Pailgintos iki 58 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės.

    Turinčiųjų teisę į šias atostogas kategorijų sąrašą ir konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai tvirtina Vyriausybė.

    Papildomos atostogos suteikiamos už darbą kenksmingomis sąlygomis. Jeigu tokioje aplinkoje dirbta nuo 80 iki 100 proc. darbo laiko (per metus!), suteikiamos 5 dienos, nuo 60 iki 80 proc. - 4 dienos, nuo 40 iki 60 proc. - 3 dienos, nuo 20 iki 40 proc. - 2 dienos, iki 20 proc. - 1 diena.

    Už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą darbuotojams, turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje, suteikiamos 3 kalendorinės dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą toje darbovietėje - 1 kalendorinė diena papildomų atostogų.

    Trišalė taryba sutarė, kad viskas lieka taip, kaip išdėstyta čia, išskyrus tai, kad vietoj 28 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų bus suteikiamos 20 darbo dienų trukmės atostogos.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“