Naujienų gruodžio 15 d. dienraščiuose apžvalga

POLITIKA

Trečiadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) bandyta aiškintis, ar teisėtai Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius Žydrūnas Plytnikas buvo paskirtas vadovauti šiai tarnybai ir ar šis valstybės pareigūnas yra kompetentingas eiti šias pareigas. Seimo VVSK Ž. Plytniku susidomėjo praėjusią savaitę "Respublikai" suabejojus, ar jis teisėtai paskirtas vadovauti VPT, mat prieš metus, kandidatuodamas į tarnybos vadovo vietą, per egzaminą jis visiškai neatsakė į jam užduotą klausimą anglų kalba, o Valstybės tarnybos departamentas (VTD) taip pat nustatė, kad kandidatas neturėjo reikalaujamos 3 metų vadovaujamojo darbo patirties. Tačiau Valstybės tarnybos departamento direktorė Laima Tuleikienė ir Ūkio ministerijos Personalo administravimo skyriaus vedėja Laima Palinskaitė, VVSK nariams pasakodamos Ž. Plytniko egzamino istoriją, šįkart buvo solidarios - valdininkas moka užsienio kalbą ir turi reikiamą darbo stažą.

Laikydamas egzaminą žodžiu Ž. Plytnikas, pasak L. Palinskaitės, surinko net 7,4 balo, o bendros jo žinios buvo įvertintos per 17 balų iš galimų 20. Ž. Plytnikas buvo vienintelis kandidatas VPT direktoriaus pareigoms eiti. Tačiau VVSK nario Liudviko Seibučio teigimu, viešnių kalbos apie neva skaidriai vykusią atranką VPT direktoriaus pareigoms eiti jo neįtikino. Jam pritarė ir dauguma komiteto narių. Vakar VVSK nutarė kreiptis į Vidaus reikalų ir Ūkio ministerijas, kad jos atliktų tyrimą ir išsklaidytų politikų abejones dėl Ž. Plytniko kompetencijos ir jo specialiųjų reikalavimų vadovaujančiam darbuotojui atitikimo. Savo abejones komitetas nutarė išsakyti ir Prezidentūrai. "Ž. Plytnikas klimpsta vis giliau". RESPUBLIKA

Prieš metus įtartinomis aplinkybėmis prie Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vairo atsidūrusiam Žydrūnui Plytnikui gali tekti iš naujo įrodinėti savo gebėjimus. Trečiadienį posėdžiavęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nusprendė siūlyti ūkio ministrui Rimantui Žyliui surengti Ž. Plytniko neeilinę atestaciją ir patikrinti jo anglų kalbos žinias. Seimo komiteto vadovo Vytauto Kurpuveso teigimu, abejonės dėl VPT vadovo užsienio kalbos žinių, kurios buvo privalomos siekiant šio posto, neišsklaidytos, be to, pasak jo, Ūkio ministerija turėtų įvertinti ne tik paaiškėjusias aplinkybes apie galbūt neskaidriai vykusį konkursą, bet ir naujai kylančias abejones dėl Ž. Plytniko gebėjimo vadovauti institucijai.

Nauji debesys virš Ž. Plytniko galvos susikaupė, kai jis iš darbo atleido dvi VPT darbuotojas. Viena jų - direktoriaus pavaduotoja Eglė Sakalauskaitė - nėščia, todėl šis atleidimas neteisėtas. Kaip jau rašė "Lietuvos rytas", Ž. Plytnikas savo pavaduotoją atleido prisidengdamas jos etato naikinimu, bet tuo pat metu mynė Seimo slenksčius ieškodamas valdžios paramos, kad būtų dvigubai išplėstas VPT aparatas. "Pirkimų prievaizdui - gąsdinimai egzaminu". LIETUVOS RYTAS

Šiaulių miesto valdančioji koalicija pagaliau pasirašė taupymo programą. Politikai įsipareigojo priimti žiaurius sprendimus, bet jų našta užkraunama įstaigų vadovams. Kai kurie jų jau verčia darbuotojus sutikti su kone perpus mažinamu atlyginimu arba grasina atleidimu iš darbo. Pirmadienį vakare valdančiosios koalicijos frakcijos baigė rinkti parašus po taupymo programa. Iš 29 Tarybos narių pasirašė 26. Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas 2012 metų biudžeto subalansavimo priemones įvardijo "skausmingomis, nepopuliariomis ir žiauriomis". Meras neslepia, jog taupymas iš esmės palies darbo užmokesčio fondą, kuris sudaro 80 proc. biudžeto lėšų. Poreikius reikia mažinti nuo 146 mln. litų iki 108 mln. litų (tokios 2012 metų biudžeto išlaidos planuojamos be valstybės dotacijų). Paskolų savivaldybė turi apie 80 mln. litų, o iš viso kreditorinių įsiskolinimų - 130 mln. litų. "Koalicija sutarė dėl dietos - badaus eiliniai". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Seimo "tvarkiečiai" vėl kyla į kovą už savo partijos lyderio europarlamentaro Rolando Pakso teises. Šiandien plenariniame posėdyje numatyta svarstyti net du projektus, galinčius atverti kelius į kitos kadencijos Seimą per apkaltą nušalintam politikui. Frakcijos "Tvarka ir teisingumas" (TT) nario Remigijaus Žemaitaičio Seimo pirmininkei Irenai Degutienei antradienį įteikti 47 parlamentarų parašai lėmė, kad "tvarkiečių" parengtos Seimo rinkimų įstatymo pataisos skubiai patektų į Seimo posėdžio darbotvarkę. Tokią idėją pasirašydami parėmė opozicinių frakcijų nariai, o valdantieji susilaikė. Kartu Seimo rinkimų įstatymo pakeitimus šiandien ketina teikti ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).

TT frakcijos seniūno Valentino Mazuronio parengtame projekte siūloma iš įstatymo išbraukti nuostatą, užtrenkiančią duris į Seimą asmenims, pareigų netekusiems per apkaltos procesą. Ši nuostata atsirado po to, kai 2004-ųjų balandį R. Paksas po apkaltos prarado prezidento postą. TTK, atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) verdiktą ir mūsų valstybės teisininkų išvadas, siūlo leisti politikams, po kurių apkaltos praėjo 8 metai, pretenduoti į Seimo nario mandatą. "Jei Seimo narių sprendimu bus leista pateikti pareiškinius dokumentus ir dalyvauti Seimo rinkimuose, aš, žinoma, dalyvausiu", - trečiadienį LŽ sakė R. Paksas. Tokiu atveju jis atsisakytų europarlamentaro mandato. "Padėtis Lietuvoje yra sudėtinga, tad manau, kad mano patirtis, darbas įvairiose mūsų valstybės institucijose duotų daugiau naudos negu dirbant Europos Parlamente", - savo apsisprendimą grįžti į gimtąjį kraštą motyvavo R. Paksas. "Bendražygiai R. Paksą jau regi Seime". LIETUVOS ŽINIOS

Lietuvos valdžia neketina atsisakyti karininkus rengiančios aukštosios specializuotos mokyklos, nors tokių planų anksčiau būta. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikė informaciją apie Generolo Jono Žemaičio karo akademijos reformą. Pasak jos, prieš 20 metų kuriamai Lietuvos kariuomenei reikėjo labai daug specialistų, bet vėliau jų poreikis nuolat mažėjo, todėl ir imta diskutuoti, ar Karo akademija apskritai reikalinga Lietuvai. Tačiau, Krašto apsaugos ministerijos vadovės teigimu, tokių planų ir idėjų jau atsisakyta.

"Laikausi ir ginu tą poziciją, kad mums reikalinga Generolo Jono Žemaičio akademija, kurioje mes galime rengti kvalifikuotus NATO šalių karinėms pajėgoms keliamus reikalavimus atitinkančius karininkus", - teigė R. Juknevičienė. Norint išlaikyti Karo akademiją kaip visavertę aukštąją mokyklą, joje prireikė pertvarkų. Tačiau R. Juknevičienė paneigė, kad pertvarkų Generolo Jono Žemaičio akademijoje imamasi dėl skandalo, kai iš šios mokymo įstaigos neseniai pabėgo du kariūnai. "Karo akademija išliks, bet bus pertvarkoma". KAUNO DIENA

KULTŪRA

AB "Klaipėdos vanduo" kitąmet rugpjūtį švęs 110 metų jubiliejų. Kadangi sukaktis sutampa ir su uostamiesčio 760 metų jubiliejumi, nuspręsta šias dvi progas įamžinti skulptūra-fontanu "Gyvasis šaltinis". Pasak AB "Klaipėdos vanduo" generalinio direktoriaus Lenono Makūno, paminklo idėją jiems pasiūlė skulptorius Vytautas Karčiauskas. Tai turėtų būti iš grūdinto plieno, nerūdijančio plieno bei granito sukurta 4 m aukščio kompozicija su vandens bei šviesos instaliacijomis. Skulptūrą planuojama pastatyti Poilsio parke - ji "Klaipėdos vandeniui" turėtų atsieiti apie ketvirtį milijono litų. "Vandens tiekėjai miestui dovanos meną". VAKARŲ EKSPRESAS

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, švęsdamas 90-ąsias įkūrimo metines, atidaro vieną didžiausių per savo istoriją parodų "Mirabile Visu/ Nuostabu matyti". Devyniose Mykolo Žilinsko dailės galerijos salėse lankytojus pasitiks vertingiausios kolekcijos ir unikalūs eksponatai, kurie dar niekada neeksponuoti muziejaus salėse. Ekspozicija chronologiškai suskirstyta į devynis dešimtmečius, parodant, kas vienu ar kitu laikotarpiu buvo įsigyta vertingiausio, įdomiausio. Pasak muziejaus direktoriaus pavaduotojos Dovilės Kamarauskienės, parodoje pristatoma apie 1 500 eksponatų, 63 kolekcijos, beveik kiekvienoje iš 9 salių yra eksponatų, kurie niekada nebuvo rodyti: pavyzdžiui, skulptoriaus P. Rimšos atlietos žymių Lietuvos žmonių veidų pomirtinės kaukės. D. Kamarauskienės teigimu, parodoje atsiskleidžia ne tik muziejaus, bet ir mūsų valstybės istorija. "Atverta M. K. Čiurlionio muziejaus lobių skrynia". KAUNO DIENA

Daug kas skundžiasi, kad praėjusį šeštadienį iš dalies užtemusio mėnulio pro debesis nepavyko pamatyti. Bet marijampolietis Gintas Rudzevičius pro debesų properšas iš savo observatorijos Mėnulį stebėjo daugiau nei valandą, fotografavo. Dangaus kūnų nuotraukų G. Rudzevičius turi tūkstančius ir tai - daugelio naktų žiūrėjimo į žvaigždes iš savo nuosavos observatorijos paties sukonstruotu teleskopu rezultatas. Observatoriją savo rankomis jis įsirengė tėviškėje, Keturvalakių kaime (Vilkaviškio r.). Laisvalaikiu, kai pajunta dangaus šauksmą, Gintas važiuoja į savo observatoriją, stebi žvaigždes. Informaciją vyras kaupia laikmenose ir svajoja kada nors surengti savo akimis pamatytos dangaus materijos parodą. Mėgėjas leidžia ir kitiems norintiems pažiūrėti pro jo teleskopus, tačiau, pasak G. Rudzevičiaus, tokių - nedaug, nes "97 proc. lietuvių murkdosi kasdienybėje" ir "tik 3 proc. turi vidinės šviesos". "Marijampolietis į dangų žiūri iš nuosavos observatorijos". RESPUBLIKA

TEISĖTVARKA

Pareigūnų veiksmai, po kurių iš Laimutės Stankūnaitės prieš trejus metus buvo atimta duktė, valstybei gali kainuoti vis brangiau. Trečiadienį Panevėžio apylinkės teisme vėl bandyta atversti dviejų Kauno policijos pareigūnų bylą, kurioje nukentėjusiąja pripažinta L. Stankūnaitė. Šioje byloje Kauno Panemunės policijos komisariato viršininkas Egidijus Kuckailis ir tyrėja Rasa Kairienė kaltinami neatlikę tarnybinių pareigų. 2008 m. jų esą neteisėtai išduota pažyma apie mažametės dukters tvirkinimą pasinaudojęs kaunietis Drąsius Kedys kreipėsi į teismą ir atėmė mergaitę iš motinos L. Stankūnaitės. Mažametė iki šiol auga pas savo tetą Neringą Venckienę. Nors ši byla į teismą perduota prieš metus, ji iki šiol dar nepradėta nagrinėti iš esmės. Į vakarykštį teismo posėdį L. Stankūnaitės prašymu kaip liudytojai iškviesti jos tėvai Tatjana ir Stasys Stankūnai. Sutuoktiniai teismui pateikė prašymą pripažinti juos nukentėjusiaisiais dėl kauniečių pareigūnų veiksmų ir prašė iš valstybės jiems priteisti 40 tūkst. litų.

"Kodėl policijos pareigūnai parašė D. Kedžiui pažymą, kad jo duktė buvo tvirkinama? Jis pats pedofilas, mūsų 16-metę dukterį tvirkino", - aiškino S. Stankūnas. Jis įspėjo, jog "jeigu byla bus vilkinama, suma augs". Valstybei ieškinį yra pateikusi ir L. Stankūnaitė. "Pinigų nori ir duktė, ir tėvai". LIETUVOS RYTAS

Vilniaus apygardos prokuratūra įtarimus dėl sukčiavimo pateikė Varėnoje grybų ir uogų supirkimu ir pardavimu užsiimančios bendrovės "Ekoratas" akcininkui Rimantui Juškevičiui, jo žmonai Aldonai ir broliui Almantui. Tyrimo veiksmus šioje byloje atliekantys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai teigia nustatę nelegalų Dzūkijoje veikusį grybų ir uogų prekybos tinklą, kurio šešėlinė apyvarta per pusantrų metų siekė apie 5 mln. litų. Surinkta duomenų, kad organizuotos grupės nariai įsteigė nelegaliai veikusių supirktuvių tinklą Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų rajonuose ir dideliais kiekiais be dokumentų supirkdavo miško gėrybes. Apskaičiuota, kad iš viso organizuota grupė galėjo valstybės biudžetui padaryti daugiau nei 660 tūkst. litų žalą. "Grybų karalius įtariamas sukčiavimu". RESPUBLIKA

Nuo lapkričio vidurio Lietuvą tebekrečianti "Snoro" banko nacionalizavimo istorija bei jos aplinkybės tebėra tamsi ne tik jo klientams, bet ir Seimo nariams. Seimo narys Vidmantas Žiemelis Krikščionių frakcijos vardu lapkričio 30 d. raštu kreipėsi į Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską prašydamas atsakyti į kai kuriuos klausimus apie "Snoro" banko nacionalizavimo aplinkybes. Beveik visi V. Vasiliausko atsakymai yra nekonkretūs, didžiąją dalį teksto užima nuorodos į galiojančius teisės aktus, dažnai pabrėžiamas Lietuvos banko rūpinimasis "Snoro" indėlininkais ir visų Lietuvos žmonių gerove. "Ne. Tikrai nesužinojau to, dėl ko kreipiausi į Lietuvos banko vadovą", - "Respublikai" sakė V. Žiemelis, paklaustas, ar iš Lietuvos banko valdybos pirmininko gavo aiškų atsakymą, kodėl buvo nacionalizuotas "Snoras".

Taip ir liko neatsakyta, kodėl centrinio banko valdybos narys Audrius Misevičius viešai pareiškė, kad, įvertinus ir banko akcininkų kapitalą, "Snore" trūko apie 800 mln. litų, o Vyriausybės atstovai nurodė net 3,4 mlrd. litų trūkumą, nors laikinasis banko administratorius Saimonas Friklis (Simon Freakley) oficialiai paskelbė, jog "Snoras" nėra nemokus, banko likvidumo problemų nėra, banką auditavusi bendrovė "Erns&Young Baltics" apskritai jame jokių trūkumų nenustatė. Į šį klausimą V. Vasiliauskas atsakė tik sausa fraze, nors ir šis atsakymas iškraipo "Snoro" būklės aritmetiką. "Pagal Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 paskirto AB banko "Snoras" laikinojo administratoriaus Simon Vincent Freakley Lietuvos bankui pateiktus dokumentus banko "Snoras" turto vertė yra 3,4 mlrd. litų mažesnė už banko apskaitytą, o atsižvelgiant į tai, kad banko apskaitytas kapitalas sudaro 0,7 mlrd. litų, banko įsipareigojimai viršija banko turtą 2,8 mlrd. litų" - parašė V. Vasiliauskas.

Dar daugiau mįslių uždavė V. Vasiliausko atsakymas į V. Žiemelio klausimą apie tai, kas konkrečiai pasiūlė "Snoro" nacionalizavimą ir kas už tai prisiėmė atsakomybę. V. Vasiliauskas atsakė aptakiai - nacionalizuoti "Snorą" nusprendė Lietuvos banko valdyba, tačiau konkretaus iniciatoriaus neįvardijo. O tai, pasak V. Žiemelio, "paprastai turėtų būti valstybės vadovai - prezidentė, Seimo pirmininkė ar premjeras". V. Žiemelis centrinio banko valdytojo taip pat klausė: "Jei banke "Snoras" trūksta 3,4 mlrd. litų vertės turto, kaip jo galėtų nepastebėti banko patikrinimus atlikę sąžiningi asmenys iš Lietuvos banko, vykdančio komercinių bankų priežiūrą? Kokių veiksmų Lietuvos banko vadovybė ėmėsi nustatant kaltus asmenis, laiku neišaiškinusius "Snoro" vadovybės galimai nusikalstamų veiksmų, pasireiškusių iššvaistant indėlininkų ir valstybės pinigus?"

Tačiau, V. Žiemelio teigimu, atsakymas tik iškėlė klausimą - "kodėl iki šiol nebuvo tinkamai informuotos Lietuvos teisėsaugos institucijos?" Parlamentaro nuomone, jis negavo atsakymo ir apie tai, kur dingo net milijardo vertės "Snoro" vertybiniai popieriai, kas buvo kone pagrindinis motyvas pradėti banko nacionalizavimą. Gavus Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko atsakymus, Seimo nariui kilo ir daugiau klausimų. "Man šiandien nėra žinoma, kodėl reikėjo nacionalizuoti "Snorą", - sakė V. Žiemelis. Dienos tema - "V. Vasiliauskas apie "Snoro" banko pinigus nesako net Seimo nariams". RESPUBLIKA

SEB bankas, vakar pradėjęs mokėti indėlių draudimo išmokas gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms, laikiusioms lėšas "Snoro" banke, sulaukė pastarųjų sujudimo. Tačiau žlugusio banko klientai buvo ramūs ir atsiimti indėlių neskubėjo. "Vakaro žinių" žurnalistams pasiteiravus į Vilniuje esančią centrinę SEB banko būstinę atėjusių buvusių "Snoro" klientų, ką šie žada daryti su indėliais, visi lyg susitarę sakė, kad dėl savo pinigų nesibaimina. SEB banko grupės ryšių su žiniasklaida vadovo Arvydo Žilinsko teigimu, vakar žmonių aktyvumas išties buvo didesnis. Jau rytą bankas turėjo beveik 100 tūkst. prašymų pervesti lėšas į nurodytas sąskaitas SEB ar kituose bankuose. Tačiau fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems skirtos draudimo išmokos, skubėti į banką nebūtina. "Jiems belieka sulaukti, kol šios lėšos atkeliaus į sąskaitas. Tai bus arba šiandien, arba rytoj, vėliausiai - penktadienį. Dabar laukiame tų žmonių, kuriems galbūt patogesnis variantas yra pasiimti grynaisiais", - sakė A. Žilinskas. "Snoro" istorija pasitikėjimo bankais nesunaikino". VAKARO ŽINIOS

Trečiadienį SEB bankui pradėjus mokėti indėlių draudimo išmokas gyventojams, laikiusiems lėšas banke "Snoras", prie SEB Šiaulių filialo centrinės būstinės nusidriekė eilė. Už durų bendroje eilėje laukė ir SEB banko klientai. "Natūralu, kad pirmomis draudimo išmokų mokėjimo dienomis SEB skyriuose susidarė didesnės gyventojų eilės, todėl primename, kad banko "Snoras" indėlininkai, kuriems apskaičiuotos draudimo išmokos, gali bet kada per penkerius metus nuo draudžiamojo įvykio dienos kreiptis į SEB banką dėl draudimo išmokos, ir mes ją nedelsdami išmokėsime grynaisiais pinigais arba pervesime į nurodytą sąskaitą", - "Šiaulių kraštui" sakė SEB banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas. Pasak jo, "40 banko mobiliųjų komandų visoje Lietuvoje dirba jau nuo gruodžio 8- 9 dienos ir priiminės žmonių prašymus tol, kol bus poreikis". Banko skyriai dirbs ir šeštadienį. "Žmonės eilėse laukė savo pinigų". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Tuo tarpu Kaune trečiadienį prie SEB banko filialų nenusidriekė ilgos eilės norinčiųjų atsiimti bankrutavusiame "Snore" laikytus pinigus. Pavyzdžiui, Laisvės alėjoje esančiame banke prieš vidurdienį eilėje tvarkingai stovėjo vos keliolika garbaus amžiaus žmonių. "Buvę "Snoro" indėlininkai neskuba atsiimti pinigų". KAUNO DIENA

Pirmoji išmokų "Snoro" indėlininkams diena nepraėjo be nemalonumų. Kai kurie žmonės vakar namo grįžo nieko nepešę. Gyventojai apstulbo neradę savęs indėlininkų sąrašuose arba aptikę perpus mažesnes sumas, nei būta iki "Snoro" nacionalizavimo. "Snoro" indėlininkai vakar rytą skubėjo į SEB banko poskyrius atsiimti savo indėlių. Kai kur neišvengta grūsčių, tačiau vėliau padėtis tapo normali. Negavę išmokų SEB gyventojai puolė ieškoti teisybės į "Snoro" skyrius arba valstybinę įmonę "Indėlių ir investicijų draudimas". Vakar prisiskambinti į šią įstaigą, kuri bankams persiuntė indėlininkų sąrašus, buvo beveik neįmanoma. Komerciniai bankai vakar pradėjo mokėti indėlių draudimo išmokas. Jų atstovų teigimu, indėliai "Snoro" klientams išmokami tvarkingai. Ilgesnės eilės prie SEB skyrių buvo Kaune, Klaipėdoje, mažesniuose miestuose, o Vilniuje padėtis buvo ramesnė.

Tačiau į SEB banko skyrių Vilniuje rytą atskubėję kai kurie gyventojai sužinojo, kad duomenų apie jų turėtas sąskaitas "Snore" nėra. SEB banko atstovas Arvydas Žilinskas patvirtino, jog trečiadienį būta atvejų, kai gyventojai nerasdavo savęs indėlininkų sąrašuose, arba atgavo ne tokią sumą, kokios tikėjosi. Indėlininkai, kurių pavardės netikėtai dingo iš sąrašų, vakar plūdo į "Snoro" skyrius. Čia žmonės aiškinosi, kodėl taip atsitiko, kur dingo jų sąskaitos. "Akibrokštai indėlininkams". LIETUVOS RYTAS

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė trečiadienį paragino "Snoro" indėlininkus skolinti Lietuvos Vyriausybei ir užtikrino, kad tai yra visiškai saugu. "Pasiūlėme pakeistas sąlygas taupymo lakštų, kurių kol kas galima įsigyti internetu arba Lietuvos pašto skyriuose, ir tikrai raginčiau žmones tuo pasidomėti", - sakė I. Šimonytė. Užvakar vienu metu pradėtos platinti dvi vienų ir dvejų metų trukmės taupymo lakštų emisijos - palankesnėmis nei anksčiau sąlygomis. Šie taupymo lakštai bus platinami su didesnėmis palūkanomis paliekant galimybę išpirkti juos pirma laiko. Išperkant lakštus pirma laiko, investuotojui bus ne tik grąžinama investuota suma, bet ir sumokama dalis sukauptų palūkanų. Metų taupymo lakštų emisijos palūkanos bus 2,5 proc., dvejų metų - 2,9 proc.

Palūkanos kur kas didesnės nei laikant indėlius komerciniuose bankuose. Tačiau dar labiau žmones valstybės vertybiniai popieriai turėtų vilioti dėl to, kad palūkanos, gautos už juos, nebus apmokestinamos kaip gautos už bankuose laikomus indėlius. Bent taip tvirtina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Vitas Matuzas, Seime pristatęs palūkanų apmokestinimo projektą, kuriam Seimas po pateikimo pritarė. "Žmonės galės išvengti apmokestinimo". RESPUBLIKA

PREKYBA

Klaipėdoje, Teatro aikštėje stovintys mobilūs nameliai, skirti kalėdinei prekybai, netraukia nei pirkėjų, nei pardavėjų. Nors pageidaujantiesiems prekiauti Teatro aikštėje stovinčiuose nameliuose nereikia mokėti nei už nuomą, nei už elektrą, norinčiųjų vos keletas. Namelių raktai pagal panaudos sutartį atiduoti tik šešiems prekybininkams, tačiau ir tie patys pasirodo ne kasdien. "Prekybininkai guodžiasi, kad dieną į namelius neužsuka nė vienas klientas, todėl laiką sutrumpinome ir dabar prekybą prašome pradėti tik nuo 15 valandos", - sakė VšĮ "Klaipėdos šventės" vadovas Remigijus Mockus. Pasak jo, manyta, kad prekyba čia vyks gyvai, bet likus pusantros savaitės iki Kalėdų tenka skambinėti įvairioms tautodailininkų asociacijoms ir kviestis prekybininkus... "Šventiniai nameliai prekybininkų nevilioja". VAKARŲ EKSPRESAS

RŪPYBA

Nors Vyriausybė buvo suplanavusi, jog šiemet socialinėms išmokoms ir kompensacijoms už šildymą bei vandenį užteks 600 mln. litų, optimizmas nepasitvirtino: vakar Vyriausybė eilinį kartą paskyrė dar vieną, t. y. 7,7 mln. litų, "injekciją" keturioms savivaldybėms - Vilniaus miesto bei rajono, Vilkaviškio ir Pasvalio rajonų savivaldybėms. Patikslintame 2011-ųjų biudžete numatyta, jog šiemet vargstantiems paremti iš viso prireiks jau 770 mln. litų, nors dar pernai užteko 380,7 mln. litų. Vis dėlto kitąmet planuojama sumažinti išlaidas pašalpoms iki 656,4 mln. litų.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Daliaus Bitaičio tikinimu, prieš kelias savaites priimtas socialinių išmokų įstatymas numato praretinti gavėjų skaičių. "Pavyzdžiui, numatyta, jog žmogus, norintis gauti paramą, turi per penkerius metus būti išdirbęs bent 12 mėnesių, kitaip parama mažinama, kad pirmam asmeniui šeimoje būtų skiriama 90 proc. paramos, o likusiems - mažėjančia tvarka. Tai, manau, pristabdys gavėjų augimą", - neabejojo jis. Tiesa, įstatymas nenumato, kaip įdarbinti daugiau žmonių, kad šie ne gautų išmokas, o kaip tik mokėtų į biudžetą mokesčius. "Darbas - atimtas, pašalpoms nebeužtenka". VAKARO ŽINIOS

Skirtingai nei Lietuva, nuolankiai pasidavusi organizacijos "FIBA Europe" finansiniam diktatui, turtingosios Vokietija, Prancūzija, Italija ir Kroatija vakar smogė šiai iš krepšinio pinigus melžiančiai bendrovei - likus vos keturioms dienoms iki balsavimo, kai turėtų būti paskelbta 2015 metų Europos vyrų krepšinio čempionato šeimininkė, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Kroatijos krepšinio federacijos atsiėmė savo jungtinę paraišką rengti "Eurobasket 2015". Vienintelė kandidatė dabar liko Ukraina. Prancūzijos krepšinio federacijos vakar išplatintame pareiškime pabrėžiama, kad toks vieningas sprendimas priimtas "kilus didžiulių abejonių dėl "FIBA Europe" profesionalumo, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo trūkumo".

"Eurobasket 2015" rengėjai už šią teisę būtų privalėję sumokėti net 8 mln. eurų (apie 27,6 mln. litų), 2013 metų pirmenybių šeimininkai slovėnai mokės 6 mln. eurų (apie 20,7 mln. litų), o pernai varžybas rengusi Lietuva į "FIBA Europe" kasą už nieką suplojo 3 mln. eurų (apie 10,3 mln. litų). "Mes pasitraukiame iš proceso su sunkia širdimi, nors buvome nepaprastai entuziastingi. Mes pasitikime vertybėmis, tokiomis kaip geras valdymas ir skaidrumas, kuo remiantis ir priimame savo sprendimus. Tokia yra mūsų atsakomybė partneriams ir rėmėjams", - jungtiniame pareiškime teigė Prancūzijos bei Vokietijos krepšinio federacijų vadovai Žanas Pjeras Siuto (Jean-Pierre Siutat) ir Ingas Veisas (Ingo Weiss). "FIBA Europe" iš keturių valstybių krepšinio vadovų taip pat sulaukė rimtų kaltinimų, kad ši organizacija nebeturi Europos krepšinio lygio kėlimo vizijos.

Legendinis mūsų šalies krepšininkas, olimpinis čempionas ir buvęs "FIBA Europe" valdybos narys Šarūnas Marčiulionis, paklaustas, kaip vertina Lietuvos pralaimėjimą dėl teisės rengti Londono olimpiados atrankinį krepšinio turnyrą, atsakė, kad "tai tėra kai kurių mūsų krepšinio funkcionierių veiklos pasekmės". "Aš kalbėjau su atsakingais pasaulinės FIBA organizacijos žmonėmis - jie atskleidė, kad Lietuva labiausiai nuvylė savo krepšinio funkcionierių užkulisinės veiklos principu: "Aš su tuo susitariau, tam pažadėjau ir t.t." Žinoma, Lietuva ne todėl pralaimėjo varžybas dėl olimpinio atrankos turnyro, tačiau mūsų vardas pasaulyje dabar yra tikrai suterštas. Mūsų noras dalyvauti šiame turnyre man pakvipo dar viena afera. Kaip Lietuva galėjo sau tokių varžybų bilietus įkeisti rėmėjui, kuris skyrė pinigų atrankai? Ar turime teisę rėkti, kad mus kažkas apgavo toje atrankoje, jei patys dalyvavome blefuodami prieš savo šalies žmones?", - sakė Š. Marčiulionis. RESPUBLIKA

Vilniuje vykusiame atvirame šio miesto karatė kiokušin čempionate, kuriame varžėsi bemaž pusė tūkstančio jaunųjų kovotojų, nuolat skambėjo Klaipėdos vardas. Uostamiesčio "Okinavos", "Shodan" ir "Tensho" klubų atstovai iškovojo net 157 medalius. Itin gausų medalių kraitį į uostamiestį parsivežė "Shodan" karatistai - jų sąskaitoje 123 medaliai: 36 aukso, 40 sidabro ir 50 bronzos. Klaipėdos klubo "Okinava" atstovai ant prizininkų pakylos laiptelio kopė 16 kartų: iškovoti 7 aukso, 5 sidabro ir 4 bronzos medaliai. "Tensho" karatistai pelnė 15 medalių: 6 aukso, 2 sidabro ir 7 bronzos. Tai tarsi savotiškas Klaipėdos jaunųjų karatistų sezono pabaigimas. VAKARŲ EKSPRESAS

Europos taurės krepšinio turnyre po penkių turų liko tik trys laisvi kelialapiai į antrąjį etapą. Vieną iš jų bandys iškovoti Prienų "Rūdupis". Po antradienį Kaune pasiektos pergalės prieniškiams liko žengti tik vieną žingsnį. Turnyro debiutantas "Rūdupis" C grupėje Kaune 97:70 sutriuškino Groningeno ekipą "GasTerra Flames" (Olandija). Prieniškių trenerį Virginijų Šeškų nudžiugino ne tik auklėtinių žaidimas, bet ir kito mačo rezultatas - Nimburko klubas ČEZ (Čekija) namie 78:72 įveikė Salonikų "Aris" (Graikija) krepšininkus. Dabar situacija yra aiški Paskutinėse rungtynėse ateinantį antradienį Salonikų "Aris" (Graikija) ir "Rūdupis" susitiks Salonikuose. Kuri komanda laimės, ta ir žengs į antrąjį etapą. "Dabar nereikia nieko skaičiuoti. Jei "Aris" būtų laimėjęs, būtų labai sunku - Graikijoje reikėtų laimėti daugiau nei 10 taškų skirtumu. Ir taip bus sunku, bet reikės rizikuoti", - sakė V. Šeškus. VAKARO ŽINIOS

Šiandien Bamberge (Vokietija) Kauno "Žalgirio" krepšininkai laikys kol kas svarbiausią sezono egzaminą - Eurolygos devintojo turo mače surems ginklus su vietos "Brose Baskets" ekipa. Tris pergales B grupėje turintis Vokietijos klubas su nerimu sutiko tituluotus svečius iš Lietuvos. Nors klubų istorija ir tradicijos gerokai skiriasi, tiek "Brose Baskets", tiek viena pergale mažiau turintis "Žalgiris" šiuo metu balansuoja ant Eurolygos turnyro antrojo etapo atbrailos. "Mūsų padėtis šiek tiek geresnė, tačiau pralaimėjimas viską apverstų aukštyn kojomis. Nenorėčiau kalbėti, kokios svarbos yra šis mačas", - sakė ketvirtą sezoną "Brose Baskets" ekipą treniruojantis amerikietis Chrisas Flemingas.

Tuo tarpu "Žalgirio" vairininkas Aleksandras Trifunovičius, kaip ir jo oponentas, spinduliuoja pasitikėjimu ir neabejoja, kad kauniečiai yra pajėgūs iškovoti pirmąją pergalę svečiuose. "Jei norime prasibrauti į aštuntfinalį, privalome laimėti. Turėjome progų ir anksčiau, tačiau ne visomis jomis pasinaudojome. Dabar trauktis neturime kur. Privalome parsivežti pergalę, o tam turime puikų kozirį - mūsų ekipoje yra užtektinai patyrusių žaidėjų, kurie ne sykį žaidė tokios svarbos mačus", - ramybę demonstravo serbas. KAUNO DIENA