Naujienų lapkričio 14 d. dienraščiuose apžvalga

Pirmą kartą nuo įstojimo į ES trijų Baltijos valstybių politikai išdrįso aršiai pasipriešinti Europos Komisijos (EK) užmačioms sužlugdyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkį. Kitos naujosios ES narės taip pat palaiko reikalavimą nuo 2014 m. nustatyti sąžiningas tiesiogines išmokas žemdirbiams. Po spalį Briuselyje vykusių bendrų Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkų piketų dėl diskriminuojančio tiesioginių išmokų žemdirbiams paskirstymo 2014-2020 m. 26 Lietuvos, Latvijos ir Estijos europarlamentarai pasirašė pareiškimą, kuriuo nesutinka, kad net ir 2020 m. Baltijos valstybių ūkininkai už hektarą gautų 2-4 kartus mažiau nei kai kurių kitų ES valstybių ūkininkai. Pareiškimas, kuriame reikalaujama, kad tiesioginės išmokos nebūtų mažesnės nei 80 proc. ir neviršytų 120 proc. ES vidurkio, buvo išsiųstas EP pirmininkui Ježiui Buzekui (Jerzy Buzek), visų EP politinių grupių vadovams, EK pirmininkui Žozė Manueliui Barozui (Jose Manuel Barroso), už žemės ūkį ir finansinį programavimą atsakingiems eurokomisarams.

Oficialių atsakymų į pareiškimą kol kas nesulaukta. Tačiau praėjusią savaitę vykusiame ES žemės ūkio ministrų tarybos ir EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto susitikime Briuselyje Baltijos valstybių poziciją palaikė Lenkijos, Vengrijos, Portugalijos parlamentarai. "Buvo ketinama tiesiogines išmokas suvienodinti tik nuo 2028 m., dabar nusileista iki antro dešimtmečio, o mes siekiame, kad iki 2014 m. jos būtų suvienodintos - juk Lisabonos sutartyje numatyta, kad atskirų šalių diskriminacija yra negalima", - sakė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. "Baltijos ūkininkų vienybė išjudino europarlamentarus". RESPUBLIKA

Į politiką su Vytauto Šustausko Lietuvos laisvės sąjunga (LLS) žengusi prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė netikėtai pareiškė paliekanti V. Šustauską ir pasitraukianti iš partijos, kuriai buvo išrinkta vadovauti. K. Brazauskienė neatvyko į sekmadienį Kaune vykusią neeilinę partijos konferenciją ir pareiškė nutraukianti bet kokius saitus su LLS. Partijos pirmininke per rugpjūtį vykusį suvažiavimą išrinkta moteris paaiškino norėjusi, kad pertvarkyta jos vadovaujama LLS gintų žmogaus teises ir vienytų Lietuvą, o V. Šustauskas esą nori ne vienyti, bet kovoti. "Vietoj ateities kūrimo V. Šustauskas perša pilietinį karą", - pareiškė A. Brazausko našlė, apie kurios konfliktus ir turto dalybas su velionio prezidento dukromis skelbia žiniasklaida. K. Brazauskienė leido suprasti, kad burs organizaciją, kuri galbūt bus ne partija, bet visuomeninis judėjimas. Pastariesiems irgi galima dalyvauti rinkimuose.

Tuo tarpu pasak V. Šustausko, jis esąs sukrėstas K. Brazauskienės apsisprendimo nutraukti su juo politinius ryšius. "Dar ketvirtadienį bendravome ir viskas buvo gerai. Jos nuomonė pasikeitė per naktį", - stebėjosi Kauno radikalas. Pasak jo, konfliktas kilo dėl valdžios partijoje ir dėl partijos pavadinimo. K. Brazauskienė sugalvojo pavadinimą "Vienybės už Lietuvą sąjunga", o V. Šustauskui labiau patiko "Kovotojų už Lietuvą sąjunga". Tartasi, jog konferencijoje bus pasiūlyti abu variantai - už kurį balsuos delegatai, tas ir liks. Tačiau kadangi partijoje opozicijos neliko, susirinkęs būrelis sąjungininkų pritarė naujam partijos pavadinimui - Kovotojų už Lietuvą sąjunga (KLS). Jos pirmininku vieningai išrinktas V. Šustauskas. "V. Šustauskas: ji persigalvojo per naktį!" KAUNO DIENA

V. Šustauskas pripažino, esą jo bendražygę galėjo išgąsdinti įstatuose atsiradęs punktas apie tai, kad politinės jėgos pirmininką esant reikalui pavaduotų pirmasis pavaduotojas, t. y. V. Šustauskas. "Kristina norėjo, kad partijos reikalais rūpintųsi kitas žmogus, jai neįtiko mano kandidatūra",- tvirtino V. Šustauskas. Jo teigimu, jis nuolaidžiavęs K. Brazauskienei, tačiau visiškai nusišalinti nuo politikos nenorintis. Be to, esą jis turintis savo nuomonę ir su visais siūlomais pakeitimais sutikti be išlygų negalintis. Diskutuojant dėl principinių klausimų V. Šustauskui net buvo kilusi mintis, kad K. Brazauskienės pasiūlymas bendradarbiauti tebuvo noras be išlygų perimti 19 metų veikiančios partijos vairą, o jį nustumti į šalį. "V. Šustauskui po padu nepatiko". LIETUVOS ŽINIOS

"Rinksiu bendraminčius, kurių paramą nuolat jaučiau, ir kursiu savo sąjungą. Normalių žmonių dar yra Lietuvoje, ne visi išvažiavo. Žingsnis po žingsnio vienysime tautą, sieksime užsibrėžtų tikslų ir eisime prezidento A. Brazausko pramintu keliu. Darbas prasidės jau pirmadienį", - sakė K. Brazauskienė. Ji daugelį metų priklausė Socialdemokratų partijai, kartu su šia partija buvo išrinkta į Vilniaus tarybą. Iškart po prezidento A. Brazausko mirties jo našlės ir Socialdemokratų partijos lyderių santykiai pašlijo. Televizijos laidų žvaigžde tapusios moters pareiškimai priversdavo Socialdemokratų partijos vadovus griebtis už galvos. Apie juos K. Brazauskienė taip pat kalbėjo nepagarbiai. Šiemet vasarą, kai buvo kalbinama tapti LLS lydere, K. Brazauskienė pranešė pasitraukusi iš Socialdemokratų partijos. Šios partijos lyderis Algirdas Butkevičius tuomet pareiškė, kad su V. Šustausku rankomis sukirtusi K. Brazauskienė purvina prezidento A. Brazausko atminimą. "Suvedžiota ir palikta našlė rankų nenuleis". LIETUVOS RYTAS

KULTŪRA

Daug talentų išugdžiusiai lietuvių teatro pedagogei profesorei Irenai Vaišytei sekmadienį būtų suėję 85-eri. Ta proga magišką rytmetį (2011 metų 11 mėnesio 11 dieną) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo surengtas gražus minėjimas, į kurį susirinko didžiulis būrys garsių, talentingų aktorių ir pedagogų - visi jie atėjo pagerbti savo mylimos mokytojos ir pasidalyti šiltais prisiminimais. Profesorės mokiniai, tarp jų - teatro ir kino aktoriai Nijolė Oželytė, Antanas Šurna - be kita ko, apgailestavo, kad devynias aktorių laidas išleidusios I. Vaišytės nuopelnai nėra pakankamai žinomi Lietuvos plačiajai visuomenei. Jie žadėjo bendromis pastangomis padaryti viską, kad apie profesorę - kūrybingą pedagogę, aktorę ir režisierę - pasirodytų monografija, kurioje būtų apžvelgti neišmatuojami jos nuopelnai Lietuvos muzikos ir teatro akademijai, Lietuvos kultūrai ir ypač teatrui. "Prisiminti teatro pedagogės Irenos Vaišytės nuopelnai". RESPUBLIKA

Los Andžele šeštadienį įvyko filmo "Tadas Blinda. Pradžia" amerikietiškoji premjera. Premjera įvyko "AMC Criterion" kino teatre Santa Monikoje, kur vienas po kito prie kino kūrėjų 36 metų Donato Ulvydo ir prodiuserio Žilvino Naujoko ėjo Los Andželo lietuviai ir sujaudinti dėkojo už filmą. Negailėjo ir dolerių už filmą. "Nesu naivus ir žinau, kad tai - premjera lietuviams, todėl nenoriu susireikšminti, kad esame Holivude. Bet mums miela, kad atėjo tiek žmonių, nes filmą kūrėme pirmiausia lietuviams", - "Lietuvos rytui" sakė filmo "Tadas Blinda. Pradžia" režisierius. "Garsusis svieto lygintojas pasiekė netgi Holivudą". LIETUVOS RYTAS

18 dienų ir 26 koncertai - tokia Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro "Dagilėlis" koncertinio turo JAV, Rytų pakrantėje, statistika. Choro vadovui, "Dagilėlio" dainavimo mokyklos direktoriui Remigijui Adomaičiui dar sunku sudėlioti įspūdžius - jų tiek daug. "Dagilėlis" dainavimu užbūrė JAV klausytojus, kurie teiravosi: "Kur ta Lietuva?" ir "Ar dar grįšit?" Pasak R. Adomaičio, dideliam kolektyvui iš Lietuvos nuskristi į JAV labai sunku dėl finansų. Pagrindiniai choro rėmėjai buvo tėvai ir Šiaulių miesto savivaldybė, skyrusi 30 tūkst. litų. Už Atlanto piniginiais reikalais rūpinosi organizatoriai. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

TEISĖTVARKA

Piktnaudžiavimo tarnyba ir pareigų neatlikimo šešėlis užgulė net aštuonių policijos pareigūnų pečius. Ikiteisminį tyrimą dėl policininkų neveiklumo rezonansinėje Kauno byloje atliekantys pareigūnai ir šią savaitę aiškinsis, ar jų kolegos padarė viską, kad būtų užkirstas kelias žudynėms. Kaip LŽ sekmadienį sakė Policijos departamento Imuniteto valdybos (PDIV) viršininkas Donatas Malaškevičius, penktadienį buvo atliktos kratos įvairaus rango pareigūnų darbo vietose ir namų aplinkoje. Iš viso atlikta per 15 kratų - ieškota duomenų, kurie patvirtintų, kad aštuoni pareigūnai galėjo žinoti apie prieš dvejus metus planuotas žudynes Kaune. Kratos atliktos policijos generalinio komisaro pavaduotojo, daugelį metų policijos sistemoje dirbančio Visvaldo Račkausko, analogiškas pareigas einančio Algirdo Stončaičio ir buvusio kriminalinės policijos viršininko pavaduotojo Tomo Ulpio namuose. Kitų penkių žemesnio rango pareigūnų pavardžių PDIV viršininkas atskleisti nepanoro.

PDIV viršininkas pažymėjo, kad dėl pareigūnams mestų sunkių kaltinimų tikėtini du keliai. Pasitvirtinus kaltinimams sprendimą priimtų teismas arba ikiteisminį tyrimą tektų nutraukti. "Iki šiol įtarimai dar niekam nepareikšti. Visi pareigūnai toliau dirba savo darbą. Daugelis jų ikiteisminiame tyrime turi liudytojo statusą", - sekmadienį LŽ pabrėžė D. Malaškevičius. Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis sekmadienį LŽ užsiminė, kad šią savaitę gali būti atsakyta į visiems rūpimus klausimus. "Policijos viršūnėles supurtė kratos". LIETUVOS ŽINIOS

Penktadienį Šiauliuose, V. Kudirkos gatvėje 99, duris atvėrė renovuotas Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) Šiaulių skyriaus pastatas. Renovuotas VTMT Šiaulių skyrius, pasak teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, dabar yra trečias šalyje pagal ekspertizių patalpų ir įrangos modernumą po Vilniaus ir Klaipėdos. Vieno aukšto statinio ir įrangos sąmatinė vertė - apie 1,9 mln. litų. Renovavimo projektas finansuojamas valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Savaitgalį į Lietuvą grįžo abu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai. Jie buvo išvykę į Italiją. Antanas Gasparavičius šeštadienį grįžo autobusu, o Darius Šaduikis sekmadienį parskrido lėktuvu. Penkiolikos dienų slegianti nežinia dėl dingusio sūnaus alytiškiams Živilei ir Antanui Gasparavičiams baigėsi šeštadienį vidurdienį, kai paskambinęs Karo akademijos viršininkas Gintaras Bagdonas pranešė, kad jų sūnus Antanas atsirado. Tačiau, pasak jo motinos, į Alytų sūnus neparvyko. "Telefonu jis paaiškino, kad jaučiasi labai nelaimingas, kažkas slegia, norėtų pabendrauti su psichologu", - sakė moteris. Motina pati pasijuto labai prislėgta, kai sūnus iš karto pasakė, jog į akademiją nebegrįš, o pirmadienį nuėjęs parašys pareiškimą, kad jį išleistų. Jis pasiryžęs užsidirbti ir sumokėti 170 tūkst. litų akademijai už mokslą. "Aš nesuvokiu tokio jo elgesio. Juk visada apie pasirinktą karo lakūno specialybę ir akademiją jis atsiliepdavo tik gerai... Nesuprantu, kas staiga įvyko", - vakar teigė Ž. Gasparavičienė.

Sekmadienį į Lietuvą iš Italijos grįžo antrasis dingusiu laikytas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnas D. Šaduikis. Kariūnas vakar apklaustas karo policijos Vilniaus įguloje. Jam, kaip ir A. Gasparavičiui, yra pateikti įtarimai dėl dezertyravimo. Baudžiamasis kodeksas už tai numato laisvės atėmimą iki penkerių metų. "Tėvynėje laukė įtarimai". LIETUVOS RYTAS

Savo žmoną benzinu apipylęs ir padegęs Šiaulių rajono gyventojas 49 metų Petras Dapkus į laisvę neištrūko. Jo skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas jį atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį - kalėti 15 metų. Sprogimas Šiaulių rajone, Gegužių kaime, Kriaušių gatvės name, nugriaudėjo pernai, rugsėjo 4-osios popietę. Po sprogimo patalpose bematant išplito ugnis. Namo šeimininkas P. Dapkus pastebėtas netoli lango. Vyras buvo stipriai apdegęs. Čia pat, lovoje, pareigūnai aptiko ir penkeriais metais vyresnės P. Dapkaus žmonos Nijolės kūną. V. P. Dapkus tvirtino nežudęs žmonos, esą ugnis lovoje plykstelėjo jiems besiaiškinant santykius. Tačiau bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas P. Dapkų pripažino įvykdžiusį nusikaltimą ir nuteisė kalėjimo bausme. "Žmonos padegėjas liko už grotų". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

EKONOMIKA

Žuvų perdirbėjai paskelbė: iki metų pabaigos silkės, skumbrės ir kitos jūrinės žuvys brangs mažiausiai penktadaliu, nes dėl kvotų jų ėmė trūkti. O Lietuva kvotų gauna vis mažiau, nes sutinka už ES pinigus pjaustyti savo žvejybos laivus. Nacionalinė žuvų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija tvirtina, kad dėl išteklių trūkumo ir kvotų pirmiausiai iki metų pabaigos maždaug 20 proc. brangs silkės, skumbrės, tunai, jūriniai ešeriai, o kai kurios rūšys, palyginti su pernykščiais metais, esą gali pabrangti net iki 70 proc. Tačiau dėl žuvies deficito kalta ir pati Lietuva, kuri artimiausiu metu praras jūrinės valstybės vardą ir liks tik valstybe prie jūros, nebeturinčia laivų. Jų tuoj neliks, nes už laivų supjaustymą dosniai moka ES, norėdama žvejybos rinką atlaisvinti Bendrijos senbuvėms. Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) tinklalapyje nurodyta, kad vien įgyvendinant 2007-2013 metų programą patenkintos 32 paraiškos dėl daugiau kaip 40 laivų atidavimo į metalo laužą.

Už laivo supjaustymą priklausomai nuo jo tonažo savininkui sumokama nuo maždaug 100 tūkst. litų. Tačiau, pavyzdžiui, laivas "Tauras" įvertintas 742,7 tūkst. litų, o "Pollux" - net 7,69 mln. litų. Beje, ne visus pinigus duoda ES. Prie savo laivyno naikinimo privalo prisidėti ir Lietuva, kofinansuodama "paramą". Kadaise, Nepriklausomybės pradžioje, Lietuva turėjo kone pusę tūkstančio laivų. Ir galėjo drąsiai vadintis jūrine valstybe. Dabar šalyje iš maždaug 500 turėtų jūrinių laivų teliko per šimtą. Ir tai - kartu su prekybiniais. Kuo mažiau žvejybinių laivų, tuo šaliai suteikiama mažesnė žuvų gaudymo kvota Baltijos jūroje ir vandenynuose. Todėl nėra keista, kad žuvis tapo deficitu ir brangsta. Juo labiau kad Lietuvos perdirbėjai ir prekybininkai apie 95 proc. žuvų išteklių importuoja. Beje, prognozuojama, kad brangs ir pienas, mėsa, kiti maisto produktai, mat už ES pinigus naikiname ir savo žemės ūkį. Pasak profesoriaus Povilo Gylio, šios problemos kyla ir dėl to, kad "mūsų valdžia yra ypač trumparegiška, nesistemiškai mąstanti". "Lietuva už pinigus sutinka susinaikinti". RESPUBLIKA

RŪPYBA

Per krizę apkarpytos pensijos kitąmet bus atkurtos tik senatvės pensininkams, nors dar rugpjūčio pabaigoje Vyriausybė tvirtino, kad tai lies ir netekto darbingumo, tremtinių, našlių bei valstybinių pensijų gavėjus. Nuošalėje atsidūrę valstybines pensijas gaunantys pareigūnai dėl to jaučiasi diskriminuojami. Vilnietis, į atsargą išleistas karininkas, valstybinę pensiją gaunantis 61 metų Algirdas Grigaliūnas piktinasi premjero Andriaus Kubiliaus vykdoma netesėtų pažadų politika, kurioje įžvelgia tam tikrų piliečių grupių diskriminaciją. Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis patvirtino, kad valstybines pensijas gaunantys piliečiai po Naujųjų metų liks už borto. "Ne, jiems pensijos nebus atkurtos, nes nėra pinigų", - pareiškė jis. O gal valdžia diskriminacinius sprendimus priiminėja sąmoningai? Senatvės pensininkų yra daug daugiau nei valstybinių pensijų gavėjų, o kitąmet - rinkimai į Seimą. Taigi ir sprendžia, iš kokių socialinių grupių galima tikėtis daugiau palaikymo. "Pareigūnai paversti antrarūšiais pensininkais". VAKARO ŽINIOS

Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta pasakymų, kad šalyje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, ir kad netrukus ją teks vežtis iš užsienio. Tačiau iš tikro kvalifikuotų bedarbių pakanka, bet verslininkai neskuba jų įdarbinti - ieško geriausių iš geriausiųjų, kurie sutiktų dirbti pigiai. Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko, šiandien verslas orientuojasi ne į kiekybę, o kokybę. Tiesa, tą kokybę verslininkai norėtų gauti mokėdami minimalų atlyginimą. Darbo ir socialinių tyrimų instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo profesoriaus Arūno Pociaus teigimu, šalyje išties jaučiamas kai kurių sričių darbuotojų stygius. Tarp tokių sričių - pramonės, transporto, statybos sektoriai. A. Pocius valdžiai siūlo labiau skatinti stojančiuosius į profesines mokyklas, nes, jo tikinimu, "dabar pagrindinė bėda, kad specialistų yra perteklius, o darbininkiškų profesijų - trūkumas".

2010 metų Statistikos departamento duomenimis, kone pusė šalies bedarbių (41,42 proc., arba 120,6 tūkst.) darbo negalėjo rasti ilgiau nei metus. A. Pociaus teigimu, lietuviai - skurdo spąstuose: siūlomas atlyginimas toks mažas, kad žmonės praranda motyvaciją dirbti ir mieliau renkasi valstybės išlaikytinio dalią ir jau Lietuvoje formuojasi gyvenančių iš socialinių pašalpų grupės. Koks atlygis bedarbius motyvuoja dirbti? Didžioji dalis bedarbių 2010 metais (27 tūkst.) pageidavo didesnio nei 1 500 litų atlyginimo, 20,7 tūkst. būtų sutikę dirbti ir už 1 000-1 499 litus, ir tik 2,2 tūkst. - už minimalų uždarbį. "Verslininkai pasigenda pigios jėgos". RESPUBLIKA

Kone "sėkmingesnis" projektas net už Valdovų rūmus yra Valstybės saugumo departamento būstinės statybos. Mat nuo pat pradžių 2004-aisiais jos visuomenei jau kainavo daugiau nei 200 mln. litų, ir tai - ne pabaiga. Nors vien šiemet VSD statyboms jau buvo skirta 7,3 mln. litų, dar praėjusią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas atskleidė, jog kitąmet į VSD statybas ketinama sukišti dar 13,65 mln. litų. Vilniaus Pilaitės mikrorajone statomą VSD būstinę planuojama baigti 2016-aisiais, tačiau dalis VSD administracijos vis dar darbuojasi senajame pastate Vytenio gatvėje ir jo niekam neužleidžia. Užsienio reikalų ministerija (URM) taip pat nesigiria, jog dar 1999-aisiais pradėtas ir iki šiol nebaigtas pastato atnaujinimas kainuos 111,5 mln. litų. Jau išleista 62,4 mln. litų, o šiemet "įsisavinti" planuojama 12 mln. litų. "Valdovų statyboms aukų per maža". VAKARO ŽINIOS

TRANSPORTAS

Viena pagrindinių Kauno transporto arterijų - Savanorių prospektas - kurią nors dieną gali neišlaikyti į kalną kylančio pilno troleibuso. Specialistai perspėja: ant stataus šlaito esanti kelio dalis - nebepatikima. Jau senokai kalbama, kad statinio būklė kritinė - slenka šlaitas, estakados armatūra pasenusi, betonas ištrupėjęs. Prieš 80 metų pastatyta beveik 400 m ilgio estakada nė karto nebuvo rimtai remontuojama ir, pasak kai kurių specialistų, estakada su per ją važiuojančiomis transporto priemonėmis bet kada gali nugarmėti ant E. Ožeškienės gatvės namų. Tiesa, šiuo metu yra rengiamas Savanorių prospekto estakados rekonstrukcijos projektas, tačiau neaišku, iš kur bus gauta ir ar iš viso bus gauta lėšų statybos darbams ir juo labiau neaišku, kada galėtų prasidėti remontas. "Savanorių prospektas gali įgriūti". KAUNO DIENA

ŽEMĖ

Pirmą kartą nuo įstojimo į ES trijų Baltijos valstybių politikai išdrįso aršiai pasipriešinti Europos Komisijos (EK) užmačioms sužlugdyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkį. Kitos naujosios ES narės taip pat palaiko reikalavimą nuo 2014 m. nustatyti sąžiningas tiesiogines išmokas žemdirbiams. Po spalį Briuselyje vykusių bendrų Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkų piketų dėl diskriminuojančio tiesioginių išmokų žemdirbiams paskirstymo 2014-2020 m. 26 Lietuvos, Latvijos ir Estijos europarlamentarai pasirašė pareiškimą, kuriuo nesutinka, kad net ir 2020 m. Baltijos valstybių ūkininkai už hektarą gautų 2-4 kartus mažiau nei kai kurių kitų ES valstybių ūkininkai. Pareiškimas, kuriame reikalaujama, kad tiesioginės išmokos nebūtų mažesnės nei 80 proc. ir neviršytų 120 proc. ES vidurkio, buvo išsiųstas EP pirmininkui Ježiui Buzekui (Jerzy Buzek), visų EP politinių grupių vadovams, EK pirmininkui Žozė Manueliui Barozui (Jose Manuel Barroso), už žemės ūkį ir finansinį programavimą atsakingiems eurokomisarams.

Oficialių atsakymų į pareiškimą kol kas nesulaukta. Tačiau praėjusią savaitę vykusiame ES žemės ūkio ministrų tarybos ir EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto susitikime Briuselyje Baltijos valstybių poziciją palaikė Lenkijos, Vengrijos, Portugalijos parlamentarai. "Nevykdomi dar 2002 m. ES Vadovų tarybos priimti dokumentai. Lietuva jau 2013 m. turėjo būti pasiekusi ES vidurkį - 100 proc. išmokų, o pagal numatytą perspektyvą ir 2017 m. pasiektume ne daugiau kaip 60 proc. ES vidurkio. Gal išmokos taip reguliuojamos tikintis, kad čia ateis užsieniečiai ir pradės ūkininkauti mūsų sklypuose? Nes išmokos tiesiogiai veikia žemės kainą: kur didelės išmokos, žemės ūkio paskirties žemė yra gerokai brangesnė, nes iš jos galima išmaitini visą šeimą ir dar pasitaupyti", - "Respublikai" sakė europarlamentaras Zigmantas Balčytis. "Baltijos ūkininkų vienybė išjudino europarlamentarus". RESPUBLIKA

SPORTAS

Prancūzijos sostinėje Paryžiuje besibaigiančiame planetos sunkiosios atletikos čempionate iš lietuvių geriausiai pasirodė Klaipėdos sporto centro atstovas Aurimas Didžbalis. Bronislavo Vyšniausko auklėtinis tarp svorio iki 94 kg grupės 38 dalyvių užėmė dešimtąją vietą. 20-metis vaikinas tarp gerokai vyresnių ir labiau patyrusių dalyvių nesijautė vidutiniokas - rovimo veiksmu iškėlė 173 kg štangą, stūmime jam pakluso 216 kg svoris, o dvikovėje jis surinko 389 kg. A. Didžbalis stūmimo veiksmu bandė iškelti 222 kg štangą. Tai būtų buvęs jo rekordas ir garantavęs mažąjį medalį, tačiau sunkiaatlečiui to įgyvendinti nepavyko. "Nedaug trūko, kad jis būtų išstūmęs 222 kg. O rovimo rungtyje jam nesisekė. Jo rovimo rekordas - 180 kg, tačiau šįkart to pakartoti nepavyko. Sporte pasitaiko visko", - "Vakarų ekspresui" sakė Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės treneris Bronislavas Vyšniauskas. VAKARŲ EKSPRESAS

Šeštadienį Baltijos krepšinio lygos (BBL) rungtynėse Šiauliuose vietos krepšininkai pratęsė pergalių seriją, 77:75 nugalėję Ventspilio "Ventspils". "Šiauliai" šventė pergales visuose penkiuose BBL mačuose. "Šiaulių" vyriausiojo trenerio Antano Sireikos nuomone, iki gero žaidimo dar trūksta, tačiau šiauliečiai įgauna kovotojų savybių. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Vilniuje vykusiame 35-ajame pasaulio sambo čempionate lietuviai iškovojo tris bronzos medalius. Jais pasipuošė Viktoras Tomaševičius, Santa Pakenytė ir Aurelija Šukytė - ši juokavo, kad Lietuvos sambo pasaulį, kaip ir šalį, valdo moterys. "Prieš turnyrą maniau, kad būtų visai neblogai pasipuošti medaliu, - kalbėjo pasaulio čempionato debiutantė iš Šakių A. Šukytė, iškovojusi bronzą 68 kg kategorijoje. - Tačiau buvau realistės puikiai supratau, kad Lietuvos sambo lygis kiek atsilieka nuo Rusijos". Po pergalės mergina juokavo, kad jai, matyt, padėjo iš trenerės Ievos Klimašauskienės pasiskolinti laimingieji marškinėliai. Pasak S. Pakenytės, ji taip pat tikėjosi medalio, o kovinės sambo 74 kg kategorijoje bronzą iškovojęs V. Tomaševičius jautėsi kiek nusivylęs - jis tikėjosi aukso. Pasak V. Tomaševičiaus, šį kartą pritrūko fizinio pasirengimo. "Trys medaliai kovotojų taupyklėje". KAUNO DIENA

Lietuvos rezervinė futbolo rinktinė, kaip ir tikėtasi, pralaimėjo Rusijos antrajai nacionalinei komandai. Šeštadienį Grozne vykusioje draugiškoje dvikovoje rusai pasiekė pergalę 2:0. Beveik visų rungtynių metu Rusijos futbolininkai dominavo aikštėje. Raimondo Žutauto treniruojami lietuviai retkarčiais mėgino ilgiau kontroliuoti kamuolį ir regzti atakas, bet varžovams neprilygo. LIETUVOS ŽINIOS

Karjerą baigusioms garsioms dviratininkėms Dianai Žiliūtei ir Editai Pučinskaitei Panevėžyje šeštadienį buvo surengtas padėkos vakaras. Šalies Dviračių sporto federacija (LDSF) šeštadienį ne tik baigė sezoną, apdovanojusi įvairaus amžiaus grupių šalies čempionatų prizininkus, bet ir oficialiai atsisveikino su profesionalų karjerą baigusiomis žvaigždėmis. E. Pučinskaitė ir D. Žiliūtė į šį vakarą specialiai atskrido iš Italijos. "Šios dviratininkės buvo visa epocha", - tvirtino LDSF vadovas Romualdas Bakutis, o buvusios pasaulio plento lenktynių čempionės priėmė atsisveikinimo dovanas. "Visuomet jumis žavėjausi. Niekaip negalėjau suprasti, kaip tokios trapios, lieknos merginos iškovoja tokias reikšmingas pergales", - sakė Virgilijus Alekna. Savo disko metiko sportinę karjerą V. Alekna oficialiai planuoja baigti kitąmet, o į šventinį vakarą atvyko kaip valdininkas, neseniai tapęs vidaus reikalų ministro patarėju sporto klausimais. Per šventinį vakarą pagerbtas ir ilgametis Lietuvos moterų dviračių rinktinės treneris Valerijus Konovalovas. LIETUVOS RYTAS

Dviejų pastarųjų sezonų Lietuvos rankinio lygos (LRL ) ir LRT Didžiosios taurės laimėtojai Klaipėdos "Žemaitijos dragūno" rankininkai dar kartą pademonstravo, kad nesiruošia užleisti lyderio pozicijos. Klaipėdiečiai namuose 35:28 palaužė Vilniaus "VHC Šviesos" rankininkus ir šalies pirmenybėse į savo sąskaitą įsirašė šeštąją pergalę iš tiek pat galimų. "Šįkart mes buvome greitesni ir kiečiau gynėmės. Naudojome daugiau žaidėjų, tad antroje rungtynių pusėje varžovai išvargo. Džiaugiuosi, kad vyrai supranta kiekvienų rungtynių kainą ir žino, kad mūsų pagrindinis siekis - neužleisti lyderio pozicijos", - sakė klaipėdiškių strategas Artūras Juškėnas. Artimiausias LRL rungtynes "Žemaitijos dragūnas" žais lapkričio 19-ąją Vilniuje su HC "Vilnius" ekipa. VAKARŲ EKSPRESAS

Dar vienu Lietuvos miestu, turinčiu šiuolaikinį sporto centrą, šeštadienį tapo Pasvalys. Naujos arenos atidarymo iškilmes papuošė LKL mačas, kuriame "Pieno žvaigždės" metė iššūkį Vilniaus "Lietuvos rytui". Vos 8 tūkst. gyventojų turinčiame Pasvalyje duris atvėrė rekonstruotas daugiafunkcinis kompleksas - sporto mokykla su 1 000 žiūrovų vietų sale, bėgimo takais, šuoliaduobe, atskira bokso sale, trijų takų 25 m ilgio baseinu ir pirčių kompleksu. Europos sąjungos fondai, valstybė ir Pasvalio savivaldybė šiam projektui skyrė 15,8 mln. litų. LKL mačą naujojoje arenoje rezultatu 85:75 laimėjo "Lietuvos rytas". LIETUVOS RYTAS