"Jeigu nebus atsisakyta egoistiškos ir siauros teisingumo ir solidarumo sampratos, mes neturėsime ateities. Juo labiau kad išradingai ir aktyviai trukdoma mums vienytis. Jau šiandien tie, kuriems suvereni nacionalinė valstybė nėra tik tuščias žodis, mūsų šalyje yra nepageidaujami. Jie paversti nenoromis toleruojama mažuma. Viešojoje erdvėje visiškai dominuoja žmonės, kuriems tautinės ir valstybinės idėjos - niekam nereikalinga ir nenaudinga atgyvena. Jų dominavimas sukuria įspūdį, kad tai - didžiosios tautos dalies nuostata",- paradoksalu, tačiau šitiek metų jau būdama ES nare Lietuva po šiai dienai itin miglotai įsivaizduoja, kas tai per darinys ir ko jis siekia. Apie tai, kaip į tokią kvailą padėtį patekome ir kaip iš jos derėtų kapstytis, kalbamės su filosofu Vytautu Radžvilu, nelinkusiu puoselėti tuščių vilčių. Jo verdiktas baugiai tiesmukas: jei nesieksime tautinio solidarumo - žūsime. - Apie tai plačiau priede Žalgiris. RESPUBLIKA
Po vis dar mįslingo Lietuvos ir prancūzų lėktuvų susidūrimo paaiškėjus, kad Lietuvai liko vienas mokomasis naikintuvas, valdžios atstovai eilinį kartą prabilo apie poreikį stiprinti apsaugą. Tačiau buvęs Karinių oro pajėgų vadas Jonas Marcinkus tikina, kad valdžios pareiškimai, jog Lietuvai reikia dar kelių dešimčių naikintuvų, bus absurdiški tol, kol Lietuva nesutvarkys neveikiančios radarų sistemos. Mat dabar skraidyti virš Lietuvos nepastebėtas gali kas tik nori.VAKARO ŽINIOS
Iš interviu su J.Marcinkum: "Pats dar 2005-aisiais vadovaudamas Karinėms oro pajėgoms buvote atleistas iš pareigų po incidento, kai Lietuvoje nukrito naikintuvas. Tuomet prasitarėte apie mūsų oro pajėgų gynybos spragas. Ar tai ir jūsų atleidimas nebuvo susiję?" - "Viskas įvyko todėl, kad Lietuvos oro kontrolės sistema nesugebėjo užfiksuoti naikintuvo, kuris skraidė daugiau nei 20 minučių virš Lietuvos. Naikintuvas mūsų sistemų buvo nematomas. Mūsų budėtojas pranešė, jog jam baltarusių operatyvinis budėtojas perdavė, kad virš Lietuvos skraido naikintuvas. Mūsų sistemos tylėjo. Tuometinis krašto apsaugos ministras vėliau pareiškė, kad nukritęs rusų lėktuvas buvo neginkluotas, kad pilotas katapultavosi iškart kirtęs Lietuvos sieną, o aš išsiaiškinau priešingus dalykus. Išsiaiškinau, kad lėktuvas perskrido per visą Lietuvą, perskrido NATO pajėgų aerodromą Šiauliuose, pasisuko Kauno link, nukrito Šakių rajone ir kad buvo ginkluotas. Esu įsitikinęs, kad buvo susitarta su Rusija dėl šios informacijos nuslėpimo, o tuometinis kariuomenės vadas Valdas Tutkus, pats įsakęs man bendrauti su rusų generolais, turėdamas savų interesų susidorojo su manimi."VAKARO ŽINIOS
"Visos šalys kalba: laikas išeiti iš Afganistano, kai kurios šalys tai jau padarė. Mūsų kariuomenės paskutinis pirkinys - visureigiai "Toyota" tik parodė, kad mūsų ekspedicinės pajėgos ruošiasi ir toliau ten būti. Ar to reikia? Lietuva prisiima nepasvertus įsipareigojimus, neatitinkančius Lietuvos galimybių. Įsipareigojimų amerikiečiams Lietuva neatšaukė, to tarpu daug finansiškai ir kariniu požiūriu stipresni olandai misiją baigė. Nežinau, ką mes laimime",- sakė buvęs Karinių oro pajėgų vadas Jonas Marcinkus. VAKARO ŽINIOS
Į Afganistaną plaukia didžiulės mūsų investicijos, nuo karinės technikos iki megztų kojinių ir kepurių. Ką jau kalbėti apie Lietuvos karius, kurie kiekvieną dieną rizikuoja gyvybe dėl mūsų valdžios ambicijų. Nors kitos NATO valstybės jau išveda savo karius, mes to daryti neskubame. Esame įkinkyti dirbti Sizifo darbą, ir prasmės čia nedaug, nes kariauti svetimus karus niekada nebuvo gėrio apraiška. VAKARO ŽINIOS
Vakar anksti ryte Lietuvininkų aikštėje pirmąja pamoka "Klaipėdiečiai už Lietuvą" buvo paskelbta mokslo metų pradžia. Šiais mokslo metais uostamiestyje bus kone dviem tūkstančiais mokinių ir viena mokykla mažiau nei pernai. Šiemet į uostamiesčio mokyklas susirinko per 17,4 tūkst. moksleivių. Pernai jų buvo gerokai daugiau - per 19,2 tūkst. Šiemet į Klaipėdos universiteto bakalauro studijas įstojo 1 210 studentų, į magistro - 460. Aukštoji jūreivystės mokykla turi 367 pirmakursius. Didžioji jų dalis - klaipėdiečiai, einantys tėvų ir senelių pėdomis. Iš 232 Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos dieninių studijų studentų net 206 pirmakursiai priimti į valstybės finansuojamas vietas.VAKARŲ EKSPRESAS
Įsisenėjusios tradicijos - savo vizitu pagerbti tik tas mokyklas, kurios dar kvepia dažais, - valdžios atstovai neišsižadėjo ir šįmet. Kaipgi atsisakysi šiaip jau retos progos išklausyti padėkų ir plojimų. Štai ir premjeras Andrius Kubilius, pastaruoju metu žmonių vis tildomas švilpimu, vakar apsilankė sostinės Antakalnio vidurinėje mokykloje bei ką tik pastatytoje sostinės Balsių mokykloje, kurią lankys daugiau nei 600 mokinių. Šios mokyklos atidarymo iškilmės ir A.Kubiliaus sveikinimo kalbos transliuotos net per Lietuvos radiją. Naujieji mokslo metai mūsų šalyje prasidėję valdžios sveikinimo žodžiais atnešė ne vien puikias naujienas. Nors vakar Vilniuje buvo atidaryta pirmoji po Nepriklausomybės atgavimo Balsių mokykla, tačiau net 2 tūkst. pedagogų Rugsėjo 1-osios šventę sutiko darbo biržoje. VAKARO ŽINIOS
Šiaulių miesto mokyklose "Šiaulių kraštas" rado tik vieną pedagogą, kuris šiemet baigė universitetą ir atėjo dirbti į mokyklą. Jauna kūno kultūros mokytoja Natalja Jemeljanova vakar peržengė "Santarvės" vidurinės mokyklos slenkstį. Dėstys kūno kultūrą 5-12 klasių mokiniams. Baigusi Šiaulių universitetą, jauna absolventė ieškojo pedagogo arba bet kokio darbo, tačiau pasiūlymų nesulaukė iki pat vasaros pabaigos. Svarstė ramiai palaukti dar iki rugsėjo pabaigos, o jau tuomet ragauti emigranto duonos. Iš universiteto grupės draugų Lietuvoje liko vos trys. Visi kiti, vos gavę į rankas diplomus, išlėkė į Angliją, Švediją ar kitą šalį,kur duona skalsesnė. "Ne kiekvienas sutiktų dirbti mokykloje 8 valandas per savaitę, tačiau aš tikiuosi, kad man pavyks įsitvirtinti", - optimistiškai nusiteikusi jauna mokytoja. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Naujų mokslo metų pradžią Mykolo Romerio universitete drumsčia nesenos praeities nuosėdos. Teisėsaugininkai atlieka tyrimą aiškindamiesi, ar visi šios aukštosios mokyklos studentai skaidriai laikė egzaminus ir gynė diplominius darbus. Žinomas baudžiamosios teisės specialistas, Aukščiausiojo teismo teisėjas ir ilgametis Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Vytautas Piesliakas naujais mokslo metais čia nebedirbs. Profesorius nusprendė atsisakyti paskaitų universitete, nes įtaria, kad į nešvarias istorijas gali būti įsivėlęs ne vienas šios aukštosios mokyklos dėstytojas. Kilus įtarimų, kad katedros vedėjas vietoj jo egzaminavo studentus, V.Piesliakas tikėjosi, jog universiteto vadovybė atliks tarnybinį patikrinimą ir viską išsiaiškins savarankiškai: "Tačiau ji to nepanoro. Todėl man nebeliko nieko kita, o tik kreiptis pagalbos į prokurorus ir STT." Profesorius pasiuntė į universitetą seklius. LIETUVOS RYTAS
Pavasarį suformuotos naujosios Kauno tarybos vardu pirmasis į užsienį išvyko tarybos narys Artūras Orlauskas. Penkių dienų komandiruotėje populiariame Bulgarijos kurorte Varnoje jis dalyvavo konferencijoje "Europos miestai prieš narkotikus". "Turėjo važiuoti mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius, bet jis negalėjo, todėl pasiūlė man. Pagalvojau, kad konferencija gali būti visai naudinga",- prisiminė A.Orlauskas. Geriausi seminarai - kurortuose. KAUNO DIENA
Kovingos lygiosios. Taip galima vertinti dešiniųjų vedlio, premjero Andriaus Kubiliaus susirėmimą su įtakingiausiais savo bendražygiais dėl buvusio krašto apsaugos ministro socialdemokrato Lino Linkevičiaus. Vakar paaiškėjo, kad A.Kubilius vis dėlto apsisprendė paskirti L.Linkevičių savo patarėju, bet ne etatiniu, kaip buvo sumanęs anksčiau. Bet buvęs krašto apsaugos ministras patarinės premjerui tik visuomeniniais pagrindais ir pasiliks diplomatinėje tarnyboje - kaip ambasadorius ypatingiems pavedimams. Vyriausybės rūmuose apsilankęs L.Linkevičius teigė, kad patarinės premjerui NATO klausimais. Šis socialdemokratas ilgus metus dirbo Lietuvos atstovu prie NATO, o pastaruoju metu ieškojo naujos šiltos darbo vietos. LIETUVOS RYTAS
A.Kubiliaus ketinimai į savo komandą pakviesti socialdemokratų atstovą buvo sukėlę didžiulę sumaištį konservatorių vadovybėje. Seimo dešiniųjų frakcijos seniūnas Jurgis Razma net viešai kritikavo premjerą dėl šitokio sprendimo. Tačiau bene labiausiai dėl tokio partijos lyderio žingsnio buvo pasipiktinę viena įtakingiausių A.Kubiliaus bendražygių, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir jos patarėjas, buvęs kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis. "Lietuvos ryto" šaltinių teigimu, užsispyrusiam dešiniųjų vedliui netgi buvo pateiktas ultimatumas. LIETUVOS RYTAS
KULTŪRA
Paminklų istorinėms asmenybėms ir įvykiams Klaipėdoje netrūksta; daugėja ir dekoratyvių skulptūrų, mažosios plastikos akcentų. Turime net visą Skulptūrų parką, tačiau nusileidus nakčiai dauguma šių miesto puošmenų ištirpsta tamsoje. Specialistų teigimu, neapšviesti miesto meniniai akcentai prarandami - didžiąją dalį metų laiko, kai mūsų nelepina ilgi šviesūs vakarai, jų paprasčiausiai nematyti, o kūrinių aplinka tampa nesaugi ir provokuoja vandalizmą. Vakare kontrastų nestinga pačiame miesto centre. Viename Danės krante - apšviesta skulptoriaus Arūno Sakalausko "Arka", kitame - iš tolo matomas rotušės pastatas, kuriame dabar reziduoja meras. O priešais jį į juodą fontano vandenį žvelgia ne ką šviesesnis Kazio Kisielio "Žvejys". VAKARŲ EKSPRESAS
TEISĖTVARKA
Vakar Šiaulių Rėkyvos miško pelkėje iki pat aštuntos valandos vakaro buvo tęsiami antradienio rytą sudužusio karinio orlaivio "L-39ZA Albatros" iškėlimo darbai. Darbus tikimasi baigti šiandien. "Šiaulių krašto" žiniomis, vakar pavyko iš pelkės ištraukti ir kariniu sraigtasparniu "Mi-8" į Aviacijos bazę nuskraidinti sunkiausias naikintuvo dalis - kabiną ir sparnus. Įvykį tiriančios Lietuvos ir Prancūzijos specialios komisijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija pagal nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus. Vykdant tyrimą bendraujama ir su NATO partneriais. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Antradienį netoli Šiaulių susidūrus Lietuvos ir NATO kariniams naikintuvams aukų pavyko išvengti ne tik danguje, bet ir žemėje. Buvęs Šiaulių oro uosto direktorius Zigmantas Zdzichauskas žino, kad lakūnams būdinga rodyti šaunumą, todėl jie suka vos ne pažeme viražus virš miesto. "Kai NATO naikintuvai grįžta iš patruliavimo į oro uostą, užuot, ramiai kelių kilometrų aukštyje išdeginę likusius degalus, nes yra tam tikra tūpimo masė, laksto vos ne pažeme virš miesto. Atrodo, kad visas pasaulis turi žiūrėti, koks jis šaunus lakūnas, kaip jis moka žemai skristi. Tai yra tam tikras vaikiškumo faktorius, - sako aviatorius. - Mačiau, kaip lenkų naikintuvai nuo Šilėnų pradeda keisti skridimo aukštį, daryti staigius posūkius, kraipytis - kokie jie šaunūs",- tokį "šaunumą", Z. Zdzichausko nuomone, vienu nutarimu galėtų uždrausti ir nebebūtų tokių "dangaus erelių". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
EKONOMIKA
Druskininkai visais įmanomais būdais vilioja turistus. Nuostabia gamta, per pušynus nutiestais dviračių takais, sanatorijomis, išpuoselėtais gėlynais, vandens parku ir tik ką duris atvėrusia apskritus metus veiksiančia pasaulinio lygio slidinėjimo arena. Miesto mero Ričardo Malinausko filosofija paprasta ir aiški: atvažiuos daugiau svečių, gražiau ir geriau gyvens druskininkiečiai. Bet mero agitacinius sugebėjimus toli aplenkė vietos verslininkai. Štai nekilnojamojo turto agentūra "Dzūkas" rusų kalba išleido reklaminį laikraštuką skambiu pavadinimu "Druskininkai - Baltijos perlas". Jame rusai ir baltarusiai atvirai agituojami pirkti turtą Lietuvoje, nes tik jis atveria duris į Europą. Leidinukas nemokamai platinamas vieno prekybos centro stende. RESPUBLIKA
"Nusipirkti sau "truputį Lietuvos" ypač paprasta, - rašoma leidinyje. - Reikalingi tik pinigai bei pasas, ir butas arba namas - jūsų nuosavybė. Užsieniečiams draudimas savo vardu galioja tik įsigyjant žemės sklypus. Bet ir tai galima lengvai apeiti ("legko obojti") atidarius firmą - legaliai ir pigiai". Patikimumo garantijos - sandorio teisėtumą garantuoja notaro kontora ir nekilnojamojo turto agentūra. UAB "Dzūkas" vadovas Vladimiras Šanturovas apskritai nesuprato, ką bloga "Respublika" įžvelgia šitame leidinyje: "Čia aš nematau jokio kriminalo. Su Lietuvos įstatymais čia niekas neprasilenkia. Kiek žinau, pagal Lietuvos įstatymus taip galima, mes ir parašėme. Žmonės perka čia nuolat ir daug". Įdomu, o kas yra vadinama "pagreitinta schema"? Ar svečiai turėtų taip pat suprasti, kaip suprantame mes? Ar tai ne veiksmai, kuriais paprastai domisi Specialiųjų tyrimų tarnyba? RESPUBLIKA
Lietuvą baigianti praskolinti Vyriausybė vėl trykšta idėjomis. Ūkio ministerija ima pratintis prie minties, kad reikia išparduoti pelningas valstybines įmones. Atiduoti jas į privačias rankas. Ta proga jau giedama visiems seniai žinoma ir įkyrėjusi tiesa, kad privati įmonė dirbtų pelningiau. Be abejo, dirbs. Nes strimgalviais sieks tik pelno. Kad kuo greičiau grįžtų pinigai, sumokėti už pirkinį. Bet kieno sąskaita sieks pelno? Aišku, gyventojų. Didins savo teikiamų paslaugų tarifus. Abejotina, ar valdžia, jau besiruošianti Seimo rinkimams, rizikuos tokius planus palaiminti. Bet ateityje, jei dabartinė valdančioji koalicija laimėtų rinkimus, tikrai bandytų šias idėjas materializuoti. Tai parodo, kad Vyriausybėje sėdi vidutinybės be jokių originalesnių minčių. RESPUBLIKA
ENERGETIKA
Palemono daugiabutyje, kuriame - apie pusantro šimto žmonių, iš čiaupų jau beveik penkis mėnesius nebėga karštas vanduo. Maža to, niekas nežada, kad šiemet šiame name prasidės šildymo sezonas.Šiluma ir karštas vanduo į namą turėtų būti tiekiamas iš šalia esančios katilinės, kurią išnuomojusi privati bendrovė "Unifeksas". Katilinė kūrenama dujomis. Jų tiekimą "Lietuvos dujos" nutraukė dėl skolos, kuri pavasarį pasiekė daugiau nei 50 tūkst. litų. Konfliktas tarp šios bendrovės savininkų ir gyventojų kyla ne pirmą kartą. KAUNO DIENA
FINANSAI
Tautinė trintis tarp lietuvių ir lenkų jau atsiliepia ir verslui - kredito unija "Vilniaus taupomoji kasa" buvo priversta uždaryti savo filialą Jašiūnuose (Vilniaus r.). "Filialas mums buvo nuostolingas. Trūko klientų, kurie mūsų filialo, galimas daiktas, vengė tik dėl to, kad jis priklausė lietuviško kapitalo įmonei", - "Respublikai" tvirtino "Vilniaus taupomosios kasos" valdybos narė Eglė Petrauskienė. E.Petrauskienės tvirtinimu, jos atstovaujama kredito unija planavo didelę plėtrą Vilniaus krašte. "Tačiau iš to teišėjo šnipštas. Atidarėme vieną kasą, bet ir tą uždarėme. Sutrukdė tautinis momentas", - sakė pašnekovė. Uniją Vilniaus krašte pakirto tautinė korta. RESPUBLIKA
Kalbėdamasis su "Respublikos" žurnalistu Kaune įsikūrusios Asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus aiškino iki šiol nesusidūręs "su nacionaliniu klausimu, kuris galėtų lemti filialų steigimą ar jų uždarymą". Anot jo, paskolas savo nariams išduodančios ir kitas bankines paslaugas teikiančios unijos šiandien veikia visoje šalyje. "Dabar turime 72 kredito unijas ir 105 jų filialus", - sakė pašnekovas. RESPUBLIKA
Lietuvoje vėl išduodama vis daugiau būsto paskolų. Todėl suskubta atidžiau vertinti kredito gavėjus: komerciniai bankai galės dalytis daugybe duomenų apie juos. Tikimasi, kad tai padės apsisaugoti nuo nemokių klientų. Bankai ir iki šiol keitėsi informacija apie klientus, bet užtekdavo tik svarbiausių duomenų. Tačiau dabar jie turės teisę tarpusavyje keistis informacija apie klientų šeiminę padėtį, einamas pareigas, pajamas, išsilavinimą, turimą turtą, telefono numerius ir adresus. "Papildomų duomenų naudojimas leis teisingiau įvertinti kredito gavėjo riziką ir jo skolinimosi galimybes", - sakė "Swedbank" atstovas Saulius Abraškevičius. "Jei esi nedrausmingas klientas, piktybiškas skolininkas, kitame banke paskolos negausi. Bankai ten aktyviai keičiasi informacija apie tokius žmones. Todėl tai svarbu ir Lietuvai. Nuo šiol bankai dar geriau galės įvertinti klientų mokumą", - neabejoja S.Kropas. Įstatymo pataisas inicijavęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius mano, kad tai padės apsaugoti žmones nuo jų pačių. LIETUVOS RYTAS
PASLAUGOS
"Kaminkrėčiai sutinkami ne tik pasakose. Tai - ir šiais laikais labai reikalinga profesija", - tikina šalies kaminkrėčiai, susivieniję į Lietuvos nacionalinę židinių-dūmtraukių montuotojų asociaciją (LNŽDMA). 13 jos atstovų ketvirtadienio pavakare su muzika išlydėti iš Kauno į tarptautinį kaminkrėčių suvažiavimą Italijoje. "Aš - ne kaminkrėtė, aš - kaminkrėčio žmona. Tai - nemoteriška profesija, silpnosios lyties atstovės labai retai lipa ant stogų", - šyptelėjo kaminkrėčio kostiumą vilkėjusi brunetė, prisistačiusi Raimonda. Laukiant prie jų prisijungti turėjusių estų ir latvių delegacijų, lietuvių žvilgsniai krypo į Kauno senamiesčio stogus, tiksliau - kaminus. "Daugelis kaminų - apirę, avarinės būklės. Iš patirties žinome, kad dažnas kaminas yra ilgai nevalytas, o tai - labai pavojinga, nes sudrėkę suodžiai gali užsidegti. Tokie gaisrai Lietuvoje kyla kasmet", - pasak LNŽDMA nario Aurelijaus Remeikio, kaminkrėčiai Lietuvoje išnyko sovietmečiu - jų darbą dirbdavo ugniagesiai. KAUNO DIENA
STATYBA
Vyriausybė meta dar vieną jauką, kad kuo daugiau žmonių užkibtų ant daugiabučių renovacijos kabliuko. Jei pritars Seimas, per metus žadama papildomai skirti 100 mln. litų projektams, dėl kurių neva bus sutaupyta ne mažiau kaip 40 proc. šildymo sąnaudų. Tačiau oponentai tvirtina, kad renovacija nepasiteisins jokiu atveju, jei nebus "renovuotas" pats šilumos ūkis. "Ne visuose renovuotuose namuose yra galimybė žmonėms patiems reguliuoti šilumos kiekį, todėl šilumos tiekėjai šildo kuo daugiau, o šilumą tenka leisti pro atvirus langus. Tiekėjas vis tiek pleškina šilumą, kad kuo daugiau jos parduotų. Jei elgtųsi sąžiningai, jei tiektų tiek, kiek reikia, to nebūtų", - sakė Pernai daugiabučių renovacijos programos vykdymo auditą atlikusios darbo grupės vadovas, Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento vyresnysis auditorius Valdemaras Bačiauskas. RESPUBLIKA
Vyriausybė žada skirti milijoną litų, kad būtų galima pradėti atstatinėti Palangos kurhauzą. Vilniuje vykusiame Vyriausybės pasitarime, kuriame dalyvavo ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus, buvo pažadėta, kad bus skirta lėšų kurhauzui atstatyti. Kol kas kalbama apie vieną milijoną litų, kuris būtų skirtas savivaldybei priklausančios mūrinės dalies restauracijos darbams. "Mes turėjome atlikti namų darbus - šią vasarą Palangos valdžia pagaliau įregistravo 52,7 aro kurhauzo sklypą valstybės vardu. Tad vykę teisiniai ginčai dėl sklypo pagaliau turėtų baigtis", - "Vakarų ekspresui" sakė Š. Vaitkus. VAKARŲ EKSPRESAS
Valstybinė komisija ketvirtadienį turėjo priimti suremontuotą pėsčiųjų tiltą per Pakalnės upę Rusnės saloje, tačiau atliekant stiprumo bandymą jis triukšmingai sugriuvo ir atsidūrė vandenyje. Laikinai Rusnės seniūno pareigas einantis Aleksandras Dulskas teigė, kad bandant tiltą ant jo buvo sukrautas apie 5 tonų krovinys. Tačiau tuo metu trūko vienas apie 50 mm storio lynas, kuris prie žemės paviršiaus buvo surūdijęs. Ekspertų manymu, šis tiltas turėjo atlaikyti net 25 tonų apkrovą, bet ne visi lynai buvo pakeisti naujais. Darbus, kurie kainavo apie 180 tūkst. litų, atliko Šilutės uždaroji akcinė bendrovė "Kavesta". LIETUVOS RYTAS
VERSLAS
Trečiadienį iki Lietuvos rinktinės varžybų, kurias transliavo didžiuliame ekrane, šalia Šiaulių arenos veikianti "Fanų zona" buvo apytuštė. Lietuviai ir prancūzai jėgas pasitikrino krepšinio aikštėje, o prekybininkai lūkuriavo ir laukė pirkėjų. Aukštos kainos stebino ne tik lietuvius, bet ir užsieniečius. Alus - 10, o sidras - 18 litų. Antrąją čempionato dieną kainos truputį sumažėjo. Kad kainos kandžiojasi, skundžiasi ne tik sirgaliai, jos stebina ir pačius pardavėjus: teko girdėti, kaip viena pardavėja aikčiojo, kad "anoje palapinėje net du butelius nupirko". Po 18 litų. Iš Izraelio atvykusiems ir "Fanų zonoje" alumi besivaišinantiems geriausiems draugams Michaeliui Kišinevskiui ir Iljai Jakovevui kainos pasirodė labai didelės. Jie prieš atvykdami į Šiaulius viešėjo Vilniuje, ten alus buvęs daug pigesnis. "Atributikos kainos - nerealios. Važiuoju į penktą čempionatą ir dar niekur nebuvo taip brangu. Mes labai pikti dėl kainų, - piktinosi Janis Berkanis. - "Fanų zonoje" nėra kur pavalgyti. Siūlomas tik alkoholis ir ledai". Sirgalius atbaido aukštos kainos. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Per Europos krepšinio čempionatą apgyvendinimo paslaugas siūlę verslininkai ir privatūs asmenys susierzinę - sprogo išpūstas burbulas, kad didžiuosius šalies miestus, kur vyksta krepšininkų kovos, užplūs tūkstančiai krepšinio aistruolių ir jiems reikės nakvynės.Panevėžyje žaidėjai ir aistruoliai užpildė tik mieste esančius viešbučius.Šiauliuose palapinių miestelyje gyvena 150 žmonių, o Klaipėdoje kvietimas gyventi palapinių miestelyje Smiltynėje visai nepasiteisino.Kiek sirgalių bus Kauno palapinių miestelyje, dar nelabai aišku, vietas ten užsisakę apie 50 žmonių, Vilniuje aistruoliai nakvyne palapinėse kol kas menkai domisi. Pasitaiko iš užsienio šalių atvykusių turistų, kurie apie čempionatą nėra net girdėję, klausiančių, kokia čia šventė. RESPUBLIKA
SPORTAS
Lietuviškas uraganas nušlavė lenkus. saldus lietuvių revanšas. Antrose rungtynėse Lietuvos krepšininkai pagaliau pademonstravo žaidimą, vertą pretendentų į čempionato finalą vardo. Kunkuliuojančioje Panevėžio arenoje lietuvių atakų uraganas nušlavė nuo kelio Lenkijos krepšininkus. Nors prieš rungtynes buvo baiminamasi, kad garbingai su ispanais kovoję lenkai paruoš rimtą egzaminą ir šeimininkams, veržliai rungtyniavę Lietuvos krepšininkai prieš didžiąją pertrauką nutolo nuo varžovų ir po tikslaus Rimanto Kaukėno dvitaškio pirmavo 53:38. Mače su lenkais atsiskleidė rinktinės įžaidėjas Mantas Kalnietis. Šiandien Lietuvos krepšininkų laukia susitikimas su abi pergales iškovojusiais turkais. - Šiandien su "Respublika" specialus priedas krepšinio sirgaliams. RESPUBLIKA
Pergalingi blyksniai sugrįžo. Lietuvos krepšininkai sudaužė Lenkijos rinktinę 97:77, ir tai padarė tuo patrakusiu žaidimu, kurį mes jau matėme. Tai buvo pernai pasaulio čempionate Turkijoje. Po antrosios pergalės Europos čempionate mūsų šalies krepšininkai horizonte jau regi Vilnių ir antrąjį etapą. Nors tikrasis egzaminas laukia šiandien mače su Turkija, savo žaidimu lietuviai vakar parodė, kad ilgai ieškotas krepšinis yra labai arti. Kęstutis Kemzūra, Lietuvos rinktinės treneris: "Rungtynės nebuvo lengvos - tokių ir negali būti Europos čempionate. Varžovai rodė charakterį, žaidė kovingai, bet mes gerai gynėmės, sulaukėme daugiau pagalbos iš atsarginių žaidėjų." Mantas Kalnietis, Lietuvos rinktinės įžaidėjas: "Svarbiausia, kad mūsų puolime atsirado laisvumo: aukštaūgiai neblogai rinko kamuolius, todėl galėjome bėgti į greitas atakas. Trenerio nubrėžtuose rėmuose išsilaikėme, bet ir lenkai nežibėjo gindamiesi, todėl mūsų žaidime buvo ir improvizacijos." Kšyštofas Lavrinovičius, Lietuvos rinktinės puolėjas: "Jeigu laimi 20 taškų, vadinasi, viskas buvo labai gerai". Thomas Kelati, Lenkijos rinktinės lyderis: "Lietuvos rinktinė žaidė fantastiškai - pažiūrėkite į jos taiklumą. Dvitaškiai - beveik 80 procentų, tritaškiai - beveik 50 procentų. Ši komanda darė, ką norėjo, ir pelnytai laimėjo." LIETUVOS RYTAS
Klaipėdoje po truputį įsivažiuoja - nors šiandien trumpam ir sustos - Europos vyrų krepšinio čempionatas. Vakar didžiausią susidomėjimą kėlė rusų ir gruzinų rungtynės bei šių komandų sirgalių tarpusavio santykiai. Abi rinktines lydi armijos sirgalių, todėl ažiotažas buvo dar iki dvikovos pradžios. Baimintasi, jog tarp jų gali kilti muštynės, mat tarp tautų tvyro įtampa nuo 2008 metų rugpjūtį įvykusio trumpo Rusijos ir Gruzijos karo. Arenos prieigose prieš rungtynes komandas palaikantys fanai toli gražu nesiruošė konfliktuoti, tik bičiuliavosi, taip pat jie elgėsi ir viduje. Apskritai Klaipėdoje bent iki ketvirtadienio pavakarės jokių incidentų, susijusių su Europos čempionato dalyviais ir sirgaliais, nebuvo.VAKARŲ EKSPRESAS
Didelį ažiotažą su politine potekste kėlusią Rusijos ir Gruzijos ekipų dvikovą Klaipėdoje 65:58 laimėjo rusai, nors, likus žaisti 22 sek., jų pranašumas buvo trapus - 62:58. Šio mačo nesulaukė mūsų uostamiestyje trumpai viešėjęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis - jis vakar rytą išskrido į tėvynę. KAUNO DIENA
Ne tik krepšinio emocijas kėlusi Gruzijos ir Rusijos rinktinių dvikova Klaipėdoje pateisino lūkesčius. Kovingi gruzinai privertė varžovus nervintis iki paskutinių dvikovos minučių, bet sensacija neįvyko. Klaipėdos policininkai budėjo sustiprintu režimu, kad krepšinio aistros Europos čempionate nevirstų ir politinėmis. Dviejų konfliktuojančių šalių aistruoliai neslėpė požiūrio vieni į kitus, žaidėjai kovojo negailėdami jėgų, bet karo nebuvo. Gruzinai demonstratyviai sėdėjo atliekant Rusijos himną, o rusai po taiklių metimų su dviguba energija mojavo savo šalies ir Kaliningrado srities vėliavomis, bet Klaipėdos arenoje karaliavo krepšinis. LIETUVOS RYTAS
Šiauliuose vieši legendinis Italijos krepšininkas, Italijos krepšinio federacijos prezidentas Dino Meneghin. Italas nustebintas Šiaulių progreso - paskutinį kartą mieste jis lankėsi daugiau negu prieš dešimtmetį. "Pagrindinė pretendentė - Lietuvos rinktinė. Ji žaidžia namie ir turi gerą komandą. Pirmenybes gali laimėti aštuonios ekipos. Realiausios kandidatės - Ispanijos, Turkijos rinktinės. Išskirčiau ir Rusijos, Slovėnijos komandas",- svečias įvardijo čempionato favorites. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Per pirmąjį Europos krepšinio čempionato etapą Alytus sulaukė mažiausiai aistruolių, tačiau Dzūkijos sostinėje kelios dešimtys užsieniečių naktimis nemiega. Alytaus miesto centre ketvirtadienio naktį kumščiais mojavo girti krepšinio aistruoliai. Nors buvo manoma, kad per čempionatą Dzūkijos sostinėje emocijų protrūkiais pasižymės bosnių, graikų ar makedonų sirgaliai, visas prognozes paneigė suomiai. Jie mušėsi tarpusavyje, bandė prilupti lietuvius, o nuo pastarųjų gavę į kaulus puolė atsiprašinėti. Apie pirmą valandą nakties "Vaidilos" viešbučio kavinėje įvyko incidentas, tačiau policijos pagalbos neprireikė - atkirtį gavę girti suomiai patraukė miegoti, prieš tai atsiprašę alų gurkšnojusių lietuvių. LIETUVOS RYTAS
Atėnų "Panathinaikos" treneriui serbui Željko Obradovičiui nepavyks ištesėti praėjusiais metais treneriui Antanui Sireikai duoto pažado jį aplankyti Šiauliuose. "Jei net serbų rinktinė nežais Šiauliuose, vis tiek apsilankysiu pas jus", - taip prieš metus Trevize (Italija) per vakarienę "Šiaulių" treneriui tvirtino Ž. Obradovičius. "Trečiadienį Šiaulių arenoje kalbėjausi su Dejanu Bodiroga, jis sakė, jog neaišku, ar Ž. Obradovičius iš viso galės atvažiuoti į čempionatą. Nebent į finalinę dalį. Šį kartą, ko gero, pažado jam nepavyks įvykdyti, - sakė A. Sireika. - Išvykti trukdo rūpesčiai dėl komandos. Finansinė padėtis "Panathinaikos" nėra tokia gera, kaip buvo, pasikeitė daug žaidėjų." ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą