Už nepartinį kandidatą į savivaldybių tarybas nuo sausio pradžios rinkėjai gali pasirašyti ir neišėję iš namų. Į miestų ir rajonų savivaldybių tarybas norintys kandidatuoti politinėms partijoms nepriklausantys asmenys sausio pabaigoje Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) turi pateikti ne mažiau kaip 1 000 juos palaikančių piliečių parašų. Kandidatai į savivaldybių tarybas nuo šių metų pradžios parašus gali rinkti ne tik ant rinkimų lapų, bet ir internetu Tačiau naujovė jau spėjo sulaukti ir kritikos - neva nesaugu pasirašyti už kandidatą naudojantis internetinės bankininkystės sistema. Pasak VRK pirmininko Zenono Vaigausko, žmonės savo 495 nepartinius kandidatus iš visos Lietuvos internetu palaiko aktyviai - sausio 11 d. surinkta per 5 tūkst. balsų, o sausio 13-ąją - jau beveik 9 tūkst. Tačiau Kaune bene daugiausia - 98 - parašus internetu surinkusio Vilniaus universiteto doktoranto ir Kauno humanitarinio fakulteto dėstytojo Algirdo Pukio vertinimu, VRK pateikta instrukcija esanti "paini ir sudėtinga". Z. Vaigauskas taip pat pripažino, jog tai - "ateities paslauga". "Rinkimų naujovė vertinama atsargiai". LIETUVOS ŽINIOS
Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, apsilankę Vilniaus poliklinikose, taip jomis pasibaisėjo, kad paliko jas likimo valiai. Nors iš pradžių buvo nuspręsta pasitelkti ekspertus, kurie patartų, kaip išvaikyti eiles bei panaikinti nelegalias priemokas, seimūnai nusprendė nebesitepti rankų. "Po to išvažiuojamojo posėdžio nieko daugiau ir nebuvo padaryta. Kiekvienas sau susirašėme negeroves, kurias pamatėme poliklinikose. Komitetas artimiausiu metu, jei pirmininkas panorės svarstyti mūsų nuomones, jas svarstys. Tačiau kol kas - nieko. Tuo viskas ir baigėsi", - "Vakaro žinioms" pripažino Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė. Į jokius ekspertus nesikreipta iki šiol. Viskas baigėsi savireklaminiu išvažiuojamuoju posėdžiu... "Seimūnai po patirto šoko neatsigavo". VAKARO ŽINIOS
TEISĖTVARKA
Seimo pirmininkė sunerimo sužinojusi, kad Seimo kanceliarijos Finansų departamento direktorė Danutė Petrauskienė ir jos pavaduotoja Dalė Špakauskienė Vilniaus apygardos atliekamame ikiteisminiame tyrime yra įtariamosios. Be to, šiuo metu teisiama dėl galimai iššvaistytų beveik 440 tūkst. litų buvusi kanceliarijos kasininkė Regina Petkelienė prasitarė, kad iš šios sumos maždaug 120 tūkst. litų yra pasisavinusi D. Petrauskienė, pastaroji kasininkę vertė skolinti pinigus ir kitiems, tarp jų - ir kancleriui Jonui Mileriui. Seimo pirmininkė vakar kalbėjosi su Seimo kancleriu J. Mileriumi ir paprašė imtis visų būtinų teisinių priemonių dėl Seimo kanceliarijos darbuotojų, kurioms yra pateikti įtarimai. Kaip "Respublikai" sakė Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius, finansininkių byla yra atskirta nuo R. Petkelienės bylos, kai pastaroji apklausų metu prasitarė apie savo viršininkių galimus nusikaltimus. Milijoninio iššvaistymo byloje D. Petrauskienė ir D. Špakauskienė buvo apklaustos kaip liudytojos. R. Jancevičiaus teigimu, jis "pagal šios dienos informaciją" matąs vienintelę išeitį - "ikiteisminis tyrimas greičiausiai bus nutrauktas". "Įtarimai dėl aplaidumo - dar ne kaltinimai". RESPUBLIKA
Skandalinga parlamento buhalterijos byla įklampino ir dvi aukštas Seimo kanceliarijos valdininkes. Ketinama spręsti, ar jos tinkamos toliau eiti savo pareigas. Pirmadienį parlamento pirmininkė Irena Degutienė ketina kviesti neeilinį valdybos posėdį, kuriame bus svarstoma kritinė padėtis Seimo kanceliarijos Finansų departamente. Pastarajam jau 5 mėnesius vadovauja valdininkės, kurioms prokuratūra yra pareiškusi įtarimus dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo. Seimo kanceliarijos veiklą kuruojančios parlamento vicepirmininkės Virginijos Baltraitienės įsitikinimu, netinkamai atliekantys darbą tarnautojai negali eiti savo pareigų ir turi būti atleisti. Ji pripažino, jog Seimo vadovybė nebuvo informuota apie tai, kad Finansų departamento direktorei Danutei Petrauskienei ir jos pavaduotojai Dalei Špakauskienei yra pateikti įtarimai. Iki šiol buvo žinoma, kad prokuratūroje jos apklausiamos kaip liudytojos. Kaip penktadienį "Lietuvos žinioms" patvirtino Vilniaus apygardos prokurorė Vilma Gužaitė, įtarimai D. Špakauskienei buvo pateikti dar rugpjūčio pabaigoje, o D. Petrauskienei - rugsėjį. "Aferos šešėlyje - Seimo finansininkės". LIETUVOS ŽINIOS
Ši byla išskirta iš teisme ketvirtadienį jau pradėtos nagrinėti bemaž pusę milijono litų pradanginusios buvusios Seimo kasininkės Reginos Petkelienės ir buvusios Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterės Olgos Goluskaitės bylos. Įtarimai šioje byloje kol kas yra pareikšti tik D. Petrauskienei ir D. Špakauskienei. Neatmetama, kad įtariamųjų gali būti ir daugiau. Pirmiausia užsimenama apie tuos Seimo pareigūnus, kurie privalėjo pastebėti didelį grynųjų pinigų trūkumą. Situacija Finansų departamente pirmadienį bus aptariama Seimo valdybos posėdyje. Gali būti, kad iki to laiko D. Petrauskienė ir D. Špakauskienė pačios praneš apie pasitraukimą iš pareigų. Seimo kancleris Jonas Milerius leido suprasti, kad pokalbiai su finansininkėmis apie tokią išeitį vyksta. Neatmetama, kad bent iki teismo joms gali būti pasiūlytos žemesnės pareigos. "Seimo milijonai - dviejų įtariamųjų rankose". LIETUVOS RYTAS
Už pasikėsinimą neteisėtu būdu pasiimti 18 mln. litų Europos Sąjungos paramos lėšų buvęs garsus Panevėžio politikas, bendrovės "Bioenergija" direktorius Vidas Balakauskas ir jo partneris Gytis Vyšniauskas už grotų turės praleisti 3 metus bei 6 mėnesius. Tokias bausmes buvusiam Socialliberalų partijos šului bei miesto tarybos nariui, Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojui, šiuo metu bedarbiui 46 metų V. Balakauskui ir bendrovėje "ARC Baltic" vadybininku dirbančiam 42 metų G. Vyšniauskui už pasikėsinimą apgaule įgyti didelės vertės turto ir dokumento suklastojimą penktadienį paskyrė Panevėžio miesto apylinkės teismas. Prieš porą metų nutarę Panevėžio rajone statyti termofikacinę elektrinę, G. Vyšniauskas su V. Balakausku įkūrė bendrovę "Bioenergija". Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad V. Balakauskas ir G. Vyšniauskas suklastojo vieno iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pažymą dėl preliminaraus sprendimo suteikti 9 mln. eurų paskolą, vėliau ją pateikė Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA. Tai retas atvejis, kai įkliuvę politikai teisiami už panašius nusikaltimus ir netenka laisvės. Abu nuteistieji dar gali apskųsti šį teismo sprendimą. PANEVĖŽIO RYTAS
Praėjusią naktį Marijampolėje per vieną valandą sudeginti net septyni automobiliai. Pareigūnai jau sulaikė keturis įtariamuosius. Policija teigia padegėjų pėdsakus aptikusi žaibiškai. Vakar keturi iš penkių įtariamųjų apie 17 val. atvežti į Marijampolės policijos komisariatą ir apklausti. Visi sulaikytieji yra 18-22 metų marijampoliečiai. Naktį į penktadienį 0.08 val. buvo padegti S. D. priklausantys 1989 m. "VW Golf" ir 1991 m. "VW Passat" automobiliai. Abu jie stovėjo greta vienas kito. Labiausiai nukentėjo golfas. Išdegė jo vidus, sudegė variklio dangtis. Maždaug po 6 minučių ugniagesius pasiekė pranešimas, kad įsiplieskė gaisras gretimos Balsupių gatvės namo kieme. Padegtas buvo R. L. priklausantis 1991 m. "Citroen XM". Išdegė automobilio vidus, apsvilo kėbulas. Nepraėjus nė dviem minutėms nuo pastarojo pranešimo, pagalbos prašymas atskriejo iš Vytauto g. 65-ojo namo kiemo. Čia buvo padegtas E. K. priklausantis 1986 m. "Audi 80". Supleškėjo jo vidus. RESPUBLIKA
Dar po dviejų minučių Vytauto gatvės 41-ojo namo kieme degė M. M. du 10 metų senumo "Audi 100" automobiliai. 23 min. po vidurnakčio liepsnos siaubė J. Ambrazevičiaus-Brazaičio g. 25-ojo namo kieme stovintį 1994 m. "VW Golf" automobilį, kuris priklauso marijampoliečiui O. M. Netrukus liepsnojo prie Draugystės g. 17-ojo namo stovintis 1987 m. "VW Golf", priklausantis A. S. Visi automobiliai suniokoti nepataisomai. Nė vienas jų nebuvo apdraustas. Pasak pareigūnų, nė vienas sudeginto automobilio savininkas nepriklauso verslo pasauliui. Kiek anksčiau - pirmadienį - apie 5 val. ugniagesiai buvo iškviesti gesinti gaisro Laikštės gatvėje privataus namo kieme, kur buvo padegtas 1993 m. pagamintas automobilis "Audi 100". Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pareiškė nemanąs, kad tai - "paprastas chuliganizmas". Prieš trejus metus sausį į Marijampolę taip pat buvo įsisukę automobilių padegėjai. Tąsyk jie liko neišaiškinti. "Marijampolėje šėlo automobilių padegėjai". RESPUBLIKA
Kauno apylinkės teismas paskelbė pirmą apkaltinamąjį nuosprendį motinystės pašalpų iš "Sodros" byloje - teismas nuteisė mamą ir dukrą. Moterys buvo susitvarkiusios dokumentus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti beveik 60 tūkst. litų motinystės pašalpą. Per 7 mėnesius Ernesta Marmienė iš "Sodros" biudžeto gavo beveik 16 tūkst. litų motinystės pašalpą, bet su mama Ramune Buškauskiene buvo sumaniusios praturtėti beveik 60 tūkst. litų. Galimybė pasipelnyti atsirado tada, kai E. Marmienė pasijuto nėščia, o jos mama R. Buškauskienė priėmė dukrą į darbą savo individualioje įmonėje, nors ši gyveno ir dirbo Airijoje, o mamos dukrai nustatytas atlyginimas - 7,5 tūkst. litų per mėnesį - buvo net 5,5 tūkst. didesnis negu pačios įmonės vadovės. Už lėšų pasisavinimą, dokumentų klastojimą ir veikimą grupėje moterims skirta po 15 600 litų baudos. Dar beveik 20 tūkst. litų civilinį ieškinį teks sumokėti Valstybinio socialinio draudimo fondui. Baudų suma beveik lygi tai sumai, kurią moterys tikėjosi gauti kaip motinystės pašalpą. Iki šiol keturios bylos dėl galimo moterų pasipelnymo iš "Sodros" baigėsi išteisinimu. "Mama ir dukra pelnėsi iš motinystės". KAUNO DIENA
Airijoje - dar viena širdį verianti emigranto iš Lietuvos tragedija. Sausio 11-ąją nuošalioje Dublino vietoje vilkiko priekaboje rastas negyvas 24 metų kaunietis Arvaidas Ambraziūnas. Kas jam atsitiko, kol kas neaišku. Arvaido pažįstami nenori tikėti, kad ranką prieš save galėjo pakelti fiziškai tvirtas, optimistiškas ir puikaus charakterio žmogus. Vaikinas jau dešimt mėnesių sėkmingai dirbo Šiaurės Airijoje registruotoje logistikos bendrovėje "B Hughes & Sons" ir vežiojo krovinius vilkiku. Artimieji kelia klausimą, kas nužudė jauną žmogų, - emigranto vienišumo jausmas svetimoje šalyje ar kriminaliniai nusikaltėliai, kurių kėslus dar reikia išsiaiškinti. Teigiama, jog ekspertizės išvados paaiškės po dviejų savaičių. "Lietuvio mirtis vilkiko kabinoje užminė mįslių". LIETUVOS RYTAS
Po trejų metų teismas nusprendė, kad du saugos tarnybos "Dorsimus" darbuotojai, kuriuos prokuratūra kaltino vos ne mirtinai sumušus autobuse sulaikytą be bilieto važiuojantį panevėžietį, yra nekalti, nors panevėžietis Albertas Lapinskas po šios kelionės jau treji metai nesikelia iš invalido vežimėlio. Galimybę judėti 55-erių vyras prarado, kai neblaivus be bilieto važiuodamas Panevėžio miesto maršrutiniu autobusu pateko į rankas kontrolieriams, o paskui policijai. Ši istorija nuskambėjo itin plačiai, nes iš ligoninės vyras namo grįžo paralyžiuotas, netekęs 90 proc. darbingumo. Kaltinimai žiauriu elgesiu su "zuikiu" buvo pateikti dviem A. Lapinską į policijos komisariatą atvežusiems UAB "Dorsimus" darbuotojams - 32-ejų Aivarui Petrauskui ir 23-ejų Vytautui Lauciui. Prokuroras reikalavo V. Laucių pasiųsti 5 metams už grotų, A. Petrauskui - skirti vienų metų laisvės apribojimą. Tačiau teismas kaltinamuosius išteisino ir atmetė A. Lapinsko civilinį ieškinį, kuriuo jis prašė atlyginti 300 tūkst. litų neturtinę žalą. "Autobuse užmuš - ir niekam nieko". RESPUBLIKA
Klaipėdoje sklinda gandai apie mieste neva siaučiančius nusikaltėlius, kurie grobia žmones organams. Žmonės Klaipėdoje be žinios dingsta nuolat, tačiau praėjusių metų pabaigoje visuomenėje ėmė sklisti kalbos, esą jie prapuola masiškai, o žmones medžioja organų prekyba besiverčianti grupuotė, kuriai aukų parūpina net su nusikaltėliais susimokę naktinių klubų darbuotojai. Nežinia, siekta to ar ne, tačiau klaipėdiečius ne juokais išgąsdino tokios kalbos. "Vakarų ekspresas" skuba nuraminti, kad praėjusiais metais uostamiestyje žmonės nepradėjo masiškai dingti. Dėl dingusiųjų be žinios Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Asmenų paieškos skyriuje praėjusiais metais pradėti 93, 2009 metais - 97 ikiteisminiai tyrimai. Dauguma tyrimų užbaigti, iki šiol vis dar nerasta apie 20 žmonių, tačiau šiame sąraše - dingusiųjų nuo 2004 metų vardai ir pavardės. VAKARŲ EKSPRESAS
Pasak Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pareigas einančio Tomo Ulpio, "Lietuvoje egzistuoja prekyba pačiais žmonėmis - ne tik seksualiniam išnaudojimui, bet ir vergiškam darbui - bet ne jų organais". Tai patvirtina ir Nacionalinio organų transplantacijos biuro direktoriaus pavaduotoja Audronė Būziuvienė. Pasak jos, "Lietuva - per maža šalis tokiems nusikaltimams. Vieno organo transplantacijos procese dalyvauja apie 100 žmonių - medikai, policijos pareigūnai, kariškiai... Įsivaizduokite, kokio masto nelegalios organizacijos prireiktų norint apeiti teisėtą tvarką. Praktiškai didžiulės nelegalios ligoninės". "Klaipėdą gąsdina išgalvoti žmonių medžiotojai". VAKARŲ EKSPRESAS
Penktadienį Šiauliuose, "Laiptų" galerijos mažojoje salėje, atidaryta Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos projekto "Laisvė gyventi - gyventi laisvė" dalyvių kūrybos darbų paroda. Šeštus metus "Laiptų" galerijoje rengiamos parodos darbų autoriai - asmenys iš Šiaulių, Radviliškio, Pakruojo, Telšių, esantys Pataisos inspekcijos įskaitoje. Jie pristatė keliasdešimt savo tapybos ir taikomosios dailės darbų, medžio skulptūrų, molio ir metalo dirbinių. Parodos iniciatorės Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos inspektorės Jadvygos Barauskienės teigimu, savo darbais nuteistieji integruojami į visuomenę. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
KULTŪRA
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje atlikta ketvirtoji šalyje plaučių transplantacija. "Operacija buvo sėkminga. Pacientė jau gali savarankiškai kvėpuoti, padedančią tai daryti aparatūrą išjungėme", - penktadienį, praėjus dviem paroms po operacijos, reziumavo Klinikos vadovas kardiochirurgijos virtuozas profesorius Rimantas Benetis. Visas keturias operacijas atliko jo vadovaujama chirurgų brigada. Šįsyk pagrindinis kvėpavimo organas persodintas vidutinio amžiaus moteriai, kurios sveikatos būklė iki operacijos buvo labai sunki - moteris kvėpavo tik su deguonies aparatu. Donoro plaučiai buvo atvežti iš Vilniaus, kaip visuomet lydint policijos ekipažui. Plaučių persodinimo operacija užtruko keturias valandas. Pasak prof. R. Benečio, plaučių transplantacijos yra daug sudėtingesnės nei širdies. Tokios operacijos Lietuvoje atliekamos tik Kauno klinikose. "Sėkmingai persodino plaučius". KAUNO DIENA
Atrodo, kad vasario 18-osios vakarą Mažasis teatras kaip reikiant prisipildys gyvybės. Aktorė Gintarė Latvėnaitė su kolegomis Agne Šataite, Jokūbu Bareikiu ir Kirilu Glušajevu teatro kavinėje rengia disko vakaro "Boogie Night" premjerą. "Norisi sukurti šiltą ir jaukų vakarą, todėl scenoje mes ir vaidinsime, ir dainuosime, ir šoksime. Surengsime įvairios disko muzikos koncertą - nuo ABBA iki Tinos Terner (Tina Turner). Pasakosime, kada viena ar kita daina buvo sukurta ar kas įvyko vienais arba kitais metais. Manau, visomis prasmėmis šis vakaras bus turtingas". RESPUBLIKA
SPORTAS
Lietuvos neolimpinių sporto šakų atstovai penktadienį Šiauliuose apdovanojo geriausius sportininkus. Rinkimuose daugiausiai balsų sulaukė kiokušin karatė korifėjus Donatas Imbras, pernai iškovojęs ketvirtą Europos čempiono titulą. Iškilmingo vakaro metu Šiaulių arenoje buvo paskelbtas geriausių praėjusių metų neolimpinių sporto šakų sportininkų ir jų trenerių dešimtukas. Lietuvos neolimpinis komitetas (LNOK) geriausius sportininkus renka ir apdovanoja jau ketvirtą kartą. Šiemet dešimtuko rinkimuose dalyvavo 30 sportininkų, atstovaujančių 10 neolimpinių sporto šakų federacijų. Geriausio sportininko rinkimuose 60 tšk. pelnęs D. Imbras teigė, kad jam labai smagu atsiimti prizą būtent Šiauliuose, nes čia prabėgo šešeri sportininko gyvenimo metai, per kuriuos Šiaulių universitete jis įgijo kūno kultūros ir sporto pedagogikos bakalauro bei sporto pedagogikos ir rekreacijos pagrindų magistro diplomus. Pastaruosius penkerius metus D. Imbras gyvena Vilniuje, kur 2006 m. įkūrė kiokušin karatė mokyklą "Budora". RESPUBLIKA
D. Imbras, vos prieš keletą dienų grįžęs į Lietuvą po beveik mėnesį Šveicarijoje trukusių treniruočių, sakė, jog "intensyvios treniruotės Šveicarijoje - vienas iš pasirengimo etapų Tokijuje šį rudenį įvyksiančiam pasaulio kiokušin karatė čempionatui". Du kartus - 2005 m. ir 2007 m. - pasaulio vicečempionu tapusio D. Imbro teigimu, jis artėjančiame pasaulio čempionate sieks pačių aukščiausių tikslų. Sportininko treneris Arūnas Atraškevičius tokias perspektyvas vertina optimistiškai. "Jei pavyks išvengti traumų, pasaulio čempionate Donato lauks pačios geriausios perspektyvos", - tikino A. Atraškevičius. RESPUBLIKA
Daugiau kaip po dvejų metų į daugiakovę sugrįžusi olimpinė vicečempionė Austra Skujytė kupina jėgų ir tikėjimo, jog dar nėra pasiekusi savo galimybių ribos. 2004-ųjų Atėnų vasaros olimpinės žaidynėse septynkovės sidabrą iškovojusi A. Skujytė nesikrimto, kai daugiau kaip prieš dvejus metus pasirinko rutulio stūmimo rungtį - su ja puoselėjo nemažai vilčių. Tačiau A. Skujytei nepavyko nustumti rutulio tiek, kiek ji tikėjosi. Nesėkmė Pekino olimpiadoje tik sustiprino sportininkės ryžtą grįžti į septynkovę ir siekti naujų aukštumų. 31 metų daugiakovininkei padės garsus lengvosios atletikos treneris Aleksas Stanislovaitis. KAUNO DIENA
Pasak jo, "nors Austra kaip sportininkė jau yra brandaus amžiaus, ji - azartiška, vikri, greita, laisva, imli ir pajėgi pagerinti savo asmeninius rezultatus visose septynkovės rungtyse". Šiemet visi A. Skujytės planai susiję su vasara. Ji dalyvaus Europos daugiakovės čempionate ir stengsis įvykdyti pasaulio lengvosios atletikos čempionato, kuris vyks Pietų Korėjoje, kvalifikacinį normatyvą. Kitais metais - Londono vasaros olimpinės žaidynės. Kelialapį į jas garantuos tik olimpinis normatyvas, kurio kaunietė taip pat ryžtingai sieks. "A. Skujytė: labai pasiilgau daugiakovės". KAUNO DIENA
Maskvos glėbin puolusi ir į aukos vaidmenį įsijautusi Donata Rimšaitė savo žingsnį aiškino sporto sunkmečiu Lietuvoje. Tačiau penkiakovininkė linkusi nutylėti, kokias išskirtines sąlygas ji turėjo gimtinėje ir kaip vedžiojo lietuvius už nosies. Dabar D. Rimšaitė gali atsidurti aklavietėje. Nors rusai jau regi lietuvę klausančią jos garbei atliekamo Rusijos himno, 2010-ųjų pasaulio vicečempionei neturėtų pavykti startuoti 2012-ųjų Londono olimpiadoje atstovaujant kitai šaliai. Pasak Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento Artūro Poviliūno, "po neapgalvoto Donatos poelgio ir pareiškimų vieną kartą reikia užbaigti tyčiojimąsi iš Lietuvos sporto". LTOK pasinaudos Olimpinės chartijos 46-ąja taisykle ir neišduos leidimo D. Rimšaitei apsivilkti Rusijos aprangą kitų metų olimpiadoje. LIETUVOS RYTAS
Be to, išskirtinių sąlygų Lietuvoje išsireikalavusi sportininkė Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) Solidarumo fondui turės sugrąžinti 4 mėnesius mokėtą stipendiją po 800 JAV dolerių (apie 2,1 tūkst. litų). Įskaitant Lietuvoje gaunamą stipendiją ir LTOK skiriamus maistpinigius, kas mėnesį penkiakovininkė gaudavo apie 6 tūkst. litų, bet reikalavo, kad šie duomenys nebūtų skelbiami. "Lietuva privalo išgirsti visą tiesą apie D. Rimšaitę", - įsitikinęs LTOK prezidentas A. Poviliūnas. Jis nenorėjo atsakyti, ar D. Rimšaitė būtų laukiama, jei vis dėlto apsispręstų grįžti į Lietuvos olimpinę šeimą. Pasak A. Poviliūno, "per toli nueita - jos likimą spręstų LTOK vykdomasis komitetas". "Kelias į Rusiją - grįstas apgaule". LIETUVOS RYTAS
Rašyti komentarą