Paskutinį praėjusių metų ketvirtį absoliuti dauguma Seimo narių netaupė parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Pasirodo, net 126 politikai išleido po 6194 litus - lygiai tiek, kiek jiems buvo atseikėta. Per tris paskutinius 2010 metų mėnesius Seimo nariai iš viso išleido 825 tūkst. litų, skirtų parlamentinei veiklai. Tai - bemaž 20 tūkst. litų daugiau nei trečiąjį ketvirtį. Valstybės pinigus taupė tik vienas kitas parlamentaras. Antai tarnybiniu automobiliu vežiojamas užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis išleido maksimalią sumą. Iš jos transporto nuomai jis skyrė 5,2 tūkst. litų, dar per 800 litų - automobiliui eksploatuoti. Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko kelionės mokesčių mokėtojams atsiėjo bemaž 3,8 tūkst., krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės - 2,4 tūkst., švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus - beveik 5,5 tūkst. litų. LIETUVOS RYTAS
Seimas dar tik ketina svarstyti įstatymo projektą dėl bausmės už homoseksualių santykių propagavimą, o Europos Parlamentas jau mėtosi rezoliucijomis, smerkiančiomis Lietuvą už tai, ko dar nėra. Europos Parlamentas nubalsavo už rezoliuciją, smerkiančią Lietuvą dėl Seimo nario Petro Gražulio siūlomo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo, kuris numatytų baudą už homoseksualių santykių propagavimą. Briuselis viskam užbėgo už akių ir paragino prezidentę Dalią Grybauskaitę vetuoti pakeitimus, jei jie būtų priimti. VAKARO ŽINIOS
J.Imbrasas stebėjosi, kodėl tie patys žmogaus teisių gynėjai pamiršta tikrai opius Lietuvos klausimus - kad daugybė žmonių skursta, badauja, kad sumažintos pensijos, atlyginimai maži, kad studentai už mokslą priversti mokėti milžiniškas sumas. O visų keisčiausia, anot jo, tai, kad joks įstatymas dar nepriimtas, o jau toks erzelis sukeltas. Būtent tuo stebėjosi ir premjeras Andrius Kubilius, išreikšdamas apgailestavimą, jog europarlamentarai pyksta ir kritikuoja Lietuvą už tai, ko Seimas dar net nėra priėmęs. "Tai - nesusipratimas", - pareiškė A.Kubilius. VAKARO ŽINIOS
"Europarlamente yra gėjų užtarėjų, kurie ir stumia tokias rezoliucijas. Bet reikia kalbėti ne apie gėjų reikalus, o apie Europos Sąjungos kompetencijos ribas. Nes ryškėja pavojingos tendencijos.",- sako Rimantas Smetona, Seimo narys. VAKARO ŽINIOS
Visame Vilniaus rajono savivaldybės pastate mirga lenkiški užrašai.Ir taip jau metų metus. Dabar rajono valdžia pasiruošusi dėl jų kautis net teismuose. Vilniaus rajono savivaldybė yra sostinės centre, Rinktinės gatvėje. Tiek savivaldybės iškabos, tiek darbuotojų sąrašai, tiek užrašai ant tarnautojų kabinetų pateikti dviem kalbomis - lietuvių ir lenkų. Dienraščio žurnalistų sutikti gyventojai, atvykę į savivaldybę, teigia nesuprantantys dėl dvikalbių užrašų kilusio triukšmo. Esą savivaldybėje užrašai lenkų kalba kabo jau metų metus, ir jie niekam lig šiol netrukdė. "Taip, užrašai mums naudingi. O kam juos nuiminėti? Ar jie trukdo kam nors? Tiek metų kabojo ir netrukdė, o dabar trukdo?", - stebėjosi viena savivaldybės lankytoja. KAUNO DIENA
Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje Vaclovas Volkovas gali netekti pareigų dėl to, kad vakar darbe galėjo būti išgėręs. Nebesugebėjęs užrakinti kabineto durų, vėliau su paltu ir portfeliu tualete slėpėsi nuo žurnalistų ir policijos. Atsisakęs tikrintis blaivumą, pareigūnas bematant susirgo - kreipėsi į gydytojus. Bendradarbiai tik nedrąsiai gūžčiojo pečiais, kai klausėme, ar V.Volkovas dažnai tokios keistokos būsenos pasirodo darbe. Iš bendradarbių sužinome, kad užvakar V. Volkovas šventė sūnaus gimtadienį. Atvyksta pareigūnai su nešiojamuoju alkoholio matuoklio lagaminėliu. Pareigūnas po apklausos tualete informuoja: "Tikrintis girtumą jis atsisakė. Atsisakė bendrauti su visais, taip pat ir su policijos pareigūnais. Jis paaiškino, kad su sveikata jam - jokių problemų." V. Volkovas Šiauliuose pagarsėjo ir tuo, kad būdamas Šiaulių miesto meru per viešojo tualeto atidarymą tualete su savivaldybininkais gėrė šampaną. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Praėjusį pirmadienį premjeras Andrius Kubilius sudarė teisės ekspertų darbo grupę, kuri ieškos išeities po Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) sprendimo, kad neterminuotas draudimas buvusiam prezidentui Rolandui Paksui užimti su priesaika tautai susijusias pareigas yra neproporcingas. Savo siūlymus ji turės pateikti iki gegužės 31 dienos. O kada išties ieškojimas baigsis ir apskritai baigsis? Apie tai pokalbis su partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderiu R.Paksu "Nedelsiant būtinos ryžingos reformos". RESPUBLIKA
"Aš visuomet siekiau esminių permainų mūsų valstybėje. Ir šiandien kaip partijos pirmininkas, kaip Europos Parlamento narys sieksiu tiesioginės demokratijos Lietuvoje, ryžtingų ekonominių ir politinių reformų bei politinės korupcijos išnaikinimo",- sakė R.Paksas. RESPUBLIKA
TEISĖTVARKA
Krizės nualinta Lietuva tapo patogiu veiklos placdarmu įvairaus plauko sukčiams. Į jų pinkles pakliūva ne tik rūpestingos ir patiklios močiutės, kojinėse saugančios sutaupytus litus, bet ir aukštuosius mokslus krimtę verslininkai. Tačiau ne visiems, susivokusiems, kad buvo įžūliai apmauti, valstybė padeda siekti teisingumo ir nubausti sukčius. Generalinės prokuratūros duomenimis, pernai Lietuvoje buvo pradėti 4945 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo (pagal Baudžiamojo kodekso 182 str.). Per šį laikotarpį buvo ištirti - perduoti teismui ar nutraukti nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius ir pan. - 2929 tyrimai dėl sukčiavimo veikų. RESPUBLIKA
"Man teisingumo sistema brangi, nes buvau prie jos ištakų, - atsidūsta teisininkas, Kovo 11-osios Akto signataras Egidijus Bičkauskas. - Bet dabar siaubas ima, kad mūsų pareigūnai taip beviltiškai nutolę nuo žmonių. Kaip dažnai jie žiūri į popierių, o nemato žmogaus. Pamiršta, kad egzistuoja elementarus teisingumas ir nebūtinai jis turi būti surašytas popieriuose... Ir joks ne pasiteisinimas, kad yra dideli darbo krūviai, aibės bylų. Atsakymas vienas - neužimk tos vietos, jeigu nematai žmogaus ir jo problemos. Net ir duodant neigiamą atsakymą pareiškėjui, esant norui ir būnant teisiam, galima tai išaiškinti". RESPUBLIKA
Verslininko Antano Gureckio privedimo prie savižudybės bylą tiriantys prokurorai surengė koncerno "MG Baltic" viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir velionio žento Egidijaus Rumšo akistatą. R.Kurlianskis ir E.Rumšas vakar Panevėžio prokuratūroje davė parodymus, susijusius su 2010 metų kovą vienoje Vievio kavinių įvykusiu susitikimu. Šiame susitikime dalyvavo R.Kurlianskis, E.Rumšas ir buvęs Kauno statybos bendrovės "Mitnija" generalinis direktorius 59 metų A.Gureckis. Vakar bandyta išsiaiškinti, apie ką tąkart buvo šnekėta. "Po pašnekesio kavinėje su R.Kurlianskiu namo Antanas sugrįžo baisiai prislėgtas. Kiek anksčiau vyras bendravo ir su "MG Baltic" prezidentu Dariumi Mockumi - po pokalbio su juo nupiešė kapą ir kryžių", - prisiminė nukentėjusiąja privedimo prie savižudybės byloje pripažinta našlė Violeta Gureckienė. 2010 metų birželio 29 dieną A.Gureckis šūviu pasitraukė iš gyvenimo. LIETUVOS RYTAS
Naktį į trečiadienį Šiauliuose savo bute rastas negaluojantis aštuoniasdešimtmetis Metodistų bažnyčios pastorius Kingsley Haldenas. Iškviesta greitoji medicinos pagalba vyriškį reanimavo, bandė normalizuoti širdies darbą, tačiau jo gyvybės išgelbėti nepavyko. Jamaikietis Kingsley Haldenas prieš du dešimtmečius atvyko į Lietuvą iš Anglijos, turėdamas ekumeninę misiją vienyti krikščionis ir padėti vietos žmonėms. "Mano svajonė - krikščionis matyti kartu, pasiekti, kad jie susitelktų geresniems santykiams, rūpintųsi ir džiaugtųsi vieni kitais", - viename paskutiniųjų savo interviu kalbėjo pastorius, kai praėjusių metų spalį "Šiaulių kraštas" jį aplankė Butkiškėje. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Siaubas ir nežinia kamuoja dingusios kaunietės Gabijos Boguševičiūtės artimuosius. "Tikiu, kad ji yra gyva",- vakar vilties neprarado merginos brolis Arminas Boguševičius. Ieškomos merginos brolis Arminas Boguševičius paprašė parasparnių klubo pagalbos, nes, kaip pats sako, daugelis specialistų pataria išžvalgyti šią teritoriją, kai būna dingęs asmuo. "Nesu nusiteikęs pesimistiškai, tikiu, kad ji yra gyva, bet turime atlikti ir šią procedūrą", - vidurdienį prie Kauno IX forto pasitikęs parasparnių pilotus sakė A.Boguševičius. Septynios paros nežinios. Gabijos rasti nepavyksta. KAUNO DIENA
Ketvirtadienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) palikdamas Sigitui Gaidjurgiui paskirtą bausmę kalėti iki gyvos galvos, panaikino nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiems. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija konstatavo, kad nusikaltimai - tyčiniai nužudymai, už kuriuos buvo priteista neturtinė žala, buvo padaryti 1997-1999 metais. Tuo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (CK), kuris prievolės atlyginti neturtinę žalą tokiu atveju dar nenumatė. Kaip ir S. Gaidjurgiui, nuosprendžių dalys dėl neturtinės žalos nukentėjusiems atlyginimo panaikintos ir R. Šadeikiui bei V. Baltušiui. VAKARŲ EKSPRESAS
Kalėjimų sistemoje keista padėtis. Nusispjovusieji į įstatymus nuteistieji gyvena išskirtinėmis sąlygomis: lepinasi pirtelėse, žaidžia biliardą, bendrauja su laisvėje esančiais artimaisiais internetu, valgo puikų maistą, apie kokį dažnas laisvėje gyvenantis pilietis tegali pasvajoti. To kažkodėl "nemato" ar nenori matyti pataisos namų vadovai. Maža to, vienas po kito viešumon kylantys skandalai rodo, kad panašiai kaip "verchai" elgiasi ir patys pataisos namų vadovai. Daugiau nei akivaizdu, kad Kalėjimų departamente seniai pribrendo permainos. - Apie tai pokalbis su teisingumo ministru Remigijumi Šimašium. RESPUBLIKA
"Kai kurie vadovai yra nušalinti nuo pareigų, nėra atlaidumo ir pasigailėjimo, kai daromi akivaizdžiai neadekvatūs dalykai. Prabangus džipas, kurio naudojimo pagrįstumas labai abejotinas, o kaina labai didelė, ar išsinuomojamas kitas prabangus automobilis nepaisant to, kad trūksta pinigų teritorijos perimetro apsaugai modernizuoti - tokie dalykai bado akis kiekvienam sveiko proto žmogui. O kam nebado, tas turi pajusti atitinkamą atsaką.",- sakė R.Šimašius. - "Nefilosofuodamas apie kitus pasakysiu, Teisingumo ministerijoje buvo atlikta pačių mūsų naudojamų automobilių analizė, kiek tai kainuoja. Buvo prieita prie išvados, kad Teisingumo ministerijai nei pirktų, nei nuomotų automobilių, nei turėti vairuotojų apskritai nereikia. Pigiau mieste važinėti taksi, o vykstant į užmiestį išsinuomoti automobilį galima tik tam kartui. Aš manau, kad Kalėjimų departamento įstaigose į tą klausimą reikės atsakyti." RESPUBLIKA
KULTŪRA
Lietuvių rašytojas, ypač garsėjantis savąja dramaturgija, Marius Ivaškevičius mėnesį gyveno Londone ir intensyviai lankė lietuvių emigrantų šeimas bei bendruomenes. Nuo pačių aukščiausių iki pačių žemiausių socialinių sluoksnių. Mat lietuvių esama be išimties visuose. Šiuo metu dramaturgas rašo tikrais įvykiais paremtą pjesę "Išvarymas" apie įdomią, kartais netgi neįtikėtiną, tačiau lygiai tiek sunkią lietuvių emigrantų dalią šiame viename iškiliausių pasaulio didmiesčių. Beje, Mariaus rašomos pjesės (ketindami ją statyti) jau laukia Londono ir Lietuvos nacionalinis dramos teatrai. Premjera netrukus - rudenį. RESPUBLIKA
"Beje, pažinęs ten gyvenančius lietuvius ėmiau kiek gerėliau įsivaizduoti ir Lietuvos situaciją. O ji yra kur kas baisesnė, nei mums patiems, Lietuvoje gyvenantiems, atrodo. Mes sunkiai įsivaizduojame Lietuvos provincijos žmonių skurdo lygį. Jeigu žmogus, Londone gyvenantis po tiltu, sako, kad gyvena nepalyginti geriau, nei jam sekėsi Lietuvoje, tad įsivaizduokim, ką jam yra tekę patirti... Su darbu, su pragyvenimo šaltiniu Lietuvos gilumoje, pasirodo, yra tragiškai blogai. Kur kas blogiau, nei galime įsivaizduoti, remdamiesi žiniasklaida. Žodis "badas" mūsų Lietuvoje šiandien jokia metafora",- sakė Marius Ivaškevičius. RESPUBLIKA
Šiemet net keturi valstybiniai abitūros egzaminai vyks keturis gegužės šeštadienius iš eilės. Nors Švietimo ir mokslo ministerija tikina, kad toks egzaminų tvarkaraštis buvo suderintas su mokyklomis, tačiau nemažai pedagogų piktinasi, kad iš jų bus atimti laisvadieniai. Be to, šiemet pirmą kartą užsienio kalbų egzaminai vyks dar nepasibaigus mokslo metams, kai metiniai įvertinimai dar nebus išvesti. Tad diskutuojama, ar ne per daug abiturientams bus streso - ir ruoštis egzaminams, ir stengtis pasigerinti trimestro pažymį. Keista ir tai, kad neturėdami metinio įvertinimo mokiniai galės laikyti egzaminą, nors iki šiol egzaminus galėdavo laikyti tik tie mokiniai, kurie turėdavo teigiamą metinį įvertinimą. Tačiau labiausiai dėl šios naujovės pyksta mokytojai. VAKARŲ EKSPRESAS
EKONOMIKA
Kaimynėje Latvijoje vietos rinkoje dirbantys skandinavų bankai pradėjo atiminėti už paskolas pirktus būstus. Laukiama, kad procesas greitai taps masinis. Kaip pranešė latvių žiniasklaida, per pirmąjį etapą būstai greičiausiai bus atimti iš 13,5 tūkst., arba maždaug iš 16,2 proc. visų būsto paskolas gavusių, šeimų. "Kol kas bankai šeimų į gatvę neišvaro. Būstuose, kuriuos perima bankai, leidžiama gyventi ankstesniems jų savininkams, tačiau tik nuomininkų teisėmis", - "Respublikai" sakė latvių ekonomistas Dmitrijus Smirnovas. Anot pašnekovo, iš viso Latvijoje būsto paskolas turi apie 120 tūkst. šeimų, iš jų apie trečdalis turi sunkumų grąžindamos paskolas ir mokėdamos palūkanas už jas. RESPUBLIKA
"Gyventojai dažnai būstus už savo lėšas įrengdavo, šitaip padidindami jų vertę. Dabar, kai jau būstai iki galo įrengti ir išgražinti, bankai iš klientų juos paima veltui. Be to, bankams atitenka ir sumokėti pradiniai įnašai, kelerius metus mokėtos įmokos", - sakė D.Smirnovas. Švedijos užsienio reikalų ministras Karlas Biltas (Carl Bildt) vakar tvirtino, kad Baltijos šalys, iš kurių piliečių dabar atiminėjami būstai ir verslas, esą lengviau atsigavo po krizės todėl, kad savo sistemose turi daug švediško kapitalo. K.Biltas taip pat teigė manąs, kad Estija, Latvija ir Lietuva stulbinamai gerai susitvarkė su krize ir už tai nusipelno pagyrų. RESPUBLIKA
Mūsų šalyje veikiantys Skandinavijos komerciniai bankai anksčiau lyg ir yra pasižadėję, kad iš paskutinio būsto skolininkų neišvarys. Tačiau jiems atstovaujančios Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas šiandien jau kalba kitaip. "Bankas juk nėra socialinė institucija, kuri už indėlininkų pinigus išlaikytų nemokų klientą. Bet jis nėra išvaromas, jam pasiūloma nuomotis būstą", - vakar "Respublikai" sakė asociacijos vadovas. RESPUBLIKA
Paskutinį praėjusių metų ketvirtį absoliuti dauguma Seimo narių netaupė parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Pasirodo, net 126 politikai išleido po 6194 litus - lygiai tiek, kiek jiems buvo atseikėta. Per tris paskutinius 2010 metų mėnesius Seimo nariai iš viso išleido 825 tūkst. litų, skirtų parlamentinei veiklai. Tai - bemaž 20 tūkst. litų daugiau nei trečiąjį ketvirtį. Valstybės pinigus taupė tik vienas kitas parlamentaras. Seimo pirmininkė Irena Degutienė išleido vos 90 litų, jos pavaduotojas Česlovas Stankevičius - 125 litus, premjeras Andrius Kubilius - 1,9 tūkst., opozicijos lyderis Audrius Butkevičius - 2 tūkst., socialdemokratas Gediminas Kirkilas - 2,2 tūkst. litų. Tuo tarpu kiti ministrų portfelius turintys parlamentarai nėra linkę sekti premjero pavyzdžiu. LIETUVOS RYTAS
Valdžia nuomojasi biudžeto skylę. Vien 2009-aisiais valstybė buvo išnuomojusi 7 mlrd. litų vertės nekilnojamąjį turtą. Už tai gauta vos 17,5 mln. litų, nepaisant to, jog patalpų trūko pačiai valdžiai, - Vyriausybė tam išleido 66 mln. litų. Prieš kelis mėnesius pristatytame audite atskleista, kad Vidaus reikalų ministerija savo ir pavaldžių įstaigų funkcijoms naudoja tik 82,5 proc. turimų patalpų, o 17,5 proc. yra išnuomojusi. Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas negalėjo suprasti, kodėl iki šiol visų valstybinių patalpų nevaldo viena įstaiga, kodėl neįmanoma rasti informacijos, kiek patalpų yra tuščių, kiek - išnuomotų. "Prarandami milijonai", - sakė jis. VAKARO ŽINIOS
ENERGETIKA
Kol į postus sodinami saviškiai nemokšos, elektros ūkis lieka be priežiūros - praėjusiais metais įvyko dvigubai daugiau avarijų nei užpernai. Tokie - energetikos pertvarkos ratilai. "Šitiek avarijų elektros ūkyje, kiek jų buvo pastarąjį pusmetį, neprisimenu. Manau, taip yra todėl, kad naujieji energetikos kompanijų vadovai tiesiog nesigaudo technologijose. Negana to, kai kas iš jų net dirbtinai ieško diversantų ar kenkėjų", - "Lietuvos rytui" kalbėjo Energetikos inspekcijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Miškinis. Praėjusiais metais Lietuvos elektros sistemos ūkyje įvyko net 17 didelių avarijų (užpernai - tik aštuonios). Žuvo dešimt žmonių. Užvakar Vilniuje - dar vienas. Jis įsibrovė į transformatorinę, kurios elektrikai net nepasivargino užrakinti. Tūkstančiai gyventojų pernai buvo likę ne tik be elektros, bet ir be šilumos. Nuostoliai, kuriuos dengia mokesčių mokėtojai, siekia apie 10 milijonų litų. V.Miškinio teigimu, energetikos ministras Arvydas Sekmokas į valstybines energetikos bendroves sustatė žmones, su elektros ūkiu neturinčius nieko bendra: "Todėl nieko keista, kad avarijų padaugėjo. Ir jų tik daugės." Portfelių dalybas lydi ir avarijos, ir mirtys. LIETUVOS RYTAS
PASLAUGOS
Valant sniegą iš Šiaulių Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro tarp Tilžės gatvės ir Kaštonų alėjos buvo sulamdyta dešimt medžius juosiančių metalinių tvorelių, sulaužytos dvi šiukšlių dėžės, apgadinti šeši suoliukai. Nuostolis - apie 40 tūkstančių litų. Rolandas Stanys, bendrovės "Specializuotas transportas" direktorius, sakė, kad bendrovės vyrai šiek tiek persistengė, nors dirbti dėl tokių didelių pusnių buvę sunku, ne visa ši įranga buvo matyti iš po sniego. Paklaustas dėl nuostolių atlyginimo, direktorius sakė, kad juos atlygins draudimas. "Esame apdraudę visus savo darbus ir už nuostolius atsakome." ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Ši žiema parodė, kad kelininkai nepajėgūs tinkamai ir laiku susitvarkyti su miestų gatvių valymu. Tai jiems trūksta technikos, tai smėlio, tai trukdo kelkraščiuose palikti automobiliai. Tačiau galbūt jau kitą žiemą kelininkai nebegalės šitaip teisintis, mat Susisiekimo ministerija (SM) jau svarsto Kauno mero Andriaus Kupčinsko pasiūlymą, kad net ir leistinoje vietoje paliktas automobilis gali būti priverstinai nuvežamas, jei trukdo darbuotis gatvių tvarkytojams. SM Saugaus eismo skyriaus vyriausiajam specialistui Gintarui Pilipavičiui Kauno mero idėja atrodo nebloga. Aišku, jeigu bus tinkamai įgyvendinta. VAKARO ŽINIOS
STATYBA
Posakis "Griauti lengviau nei statyti" - ne visai teisingas. Pastaruoju metu Lietuvoje griauti paprasčiausiai pelningiau nei statyti. Pavyzdys - nuo žemės paviršiaus šluojamas "Ekranas". Pastatų griovimo darbus atliekanti bendrovė "Vaidva" dar praėjusių metų pabaigoje savo techniką atvairavo į buvusios bendrovės "Ekranas" teritoriją. Daugelio čia dirbusių panevėžiečių siaubui, pradėtas ardyti pirmasis stiklo cechas. Pasklido kalbos, jog dešimtis tūkstančių kvadratinių metrų teritoriją užimantys cechų pastatai pirkti vien tam, kad būtų nugriauti. LIETUVOS RYTAS
Bendrovės "Vaidva" komercijos direktorius Andrius Mikelskis patikino, kad sklindančiose kalbose yra tik dalis tiesos. "Griauname tiktai pasenusias pastatų dalis. Gamykla statyta dar sovietmečiu, taigi kai kurių statinių būklė avarinė", - sakė "Vaidvos" atstovas. "Vaidvos" atstovas patikino, kad jų bendrovė, kaip ir visi griovimo verslo atstovai, nuo krizės nukentėjo, tačiau dabar užsakymų turi per akis. Pastaruoju metu dažniausiai tenka griauti bankrutavusių ar rekonstruojamų įmonių pastatus. Panevėžyje "Vaidva" darbavosi naikindama buvusio Panevėžio cukraus fabriko gamybinius cechus. LIETUVOS RYTAS
Šiemet rengiamasi renovuoti Šiaulių universiteto gimnaziją ir "Romuvos" pagrindinę mokyklą. Šiaulių savivaldybės valdininkai, kaip ir pernai, veliasi rengdami mokyklų renovacijos dokumentus. Mokykloms nerimą kelia tai, kad rugsėjo 1-ąją mokyklose gali šeimininkauti ne mokiniai, o statybininkai, kaip atsitiko Zoknių pagrindinėje mokykloje. "Labai bijome, kad mums neatsitiktų, kaip pernai renovuotai Zoknių mokyklai, kai taip užtruko dokumentų derinimas ir Zoknių vaikai keturis mėnesius turėjo klajoti po kitas mokyklas", - sakė "Romuvos" pagrindinės mokyklos direktorė Stanislava Prazauskienė. Juvitas Giniotis, ŠU gimnazijos direktorius, taip pat susirūpinęs dėl renovacijos darbų pradžios ir pabaigos. Šiaulių savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rima Jankienė teigė, kad šiuo metu Savivaldybės biudžetas dar nepatvirtintas, todėl tik "dėliojame renovacijos dokumentus". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
VERSLAS
Lietuvos vežėjai tikina didelės naudos dėl įsiplieskusio Rusijos ir Lenkijos konflikto nepatiria. Priešingai - dėl kilusio chaoso vežėjams stengiantis patekti į lietuviškus keltus susidarė spūstis prie keltų ir eilės pasienyje. "Nelabai tikiu, kad kaimynų barnis būtų didelis laimėjimas Lietuvai",- pabrėžia Edmundas Daukantas, Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos "Lineka" prezidentas, UAB "Schenker" vykdomasis direktorius. Anot jo, nesutarimai dėl leidimų - nuolatiniai vežėjų verslo palydovai. VERSLO ŽINIOS
SPORTAS
Lietuvio kirčiai jau drebina elitą. Ričardas Berankis mintyse jau kovoja su Davidu Ferreriu. Vakar Melburne sutriuškinęs išsekusį Davidą Nalbandianą 20-metis lietuvis neturėjo laiko švęsti svarbiausios per savo karjerą pergalės. "Niekas nepasikeitė, reikia varyti toliau", - į priekį jau žvelgė ir Remigijus Balžekas. R.Berankio trenerio telefonas vakar vidurdienį kaito nuo sveikinimo skambučių iš Lietuvos ir viso pasaulio. Neginčytinu favoritu vadintas 29 metų tenisininkas iš Argentinos trečiajame sete pasitraukė iš kovos skųsdamasis nuovargiu ir prasta savijauta. "Po antrosios pergalės labai džiaugiamės, bet euforijos ir vėl jokios nėra. Rengiamės trečiajam mačui, rengiamės labai didelei kovai. Rutina lieka tokia pat. Jau dabar daromės masažą. Rytoj treniruotė", - kalbėjo R.Balžekas. LIETUVOS RYTAS
Geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis pirmą kartą per savo karjerą iškopė į Didžiojo kirčio turnyro trečiąjį ratą. 20-metis lietuvis Melburne vykstančio atvirojo Australijos teniso čempionato varžybų antrajame rate vakar vos per 59 minutes 6:1, 6:0, 2:0 sutriuškino 21-ąją pasaulio raketę argentinietį Davidą Nalbandianą. 29-erių Argentinos tenisininkas neatlaikęs lietuvio spaudimo pasitraukė iš kovos dėl sveikatos problemų. "Mums visiškai vienodai, ar jis buvo pavargęs, ar ne. Mes darėme savo darbą. Ričardas nuo pat pradžių jį taip užspaudė, kad D.Nalbandianas nieko negalėjo padaryti. Todėl pabaigoje ir "nulūžo", - interneto svetainei "Vasaraopen.lt" sakė R.Balžekas. - Be abejo, džiaugiamės pergale, bet ir vėl - euforijos nėra. Ruošiamės trečiam susitikimui". RESPUBLIKA
Lietuvos teniso sąjungos (LTS) garbės prezidentas Darius Mockus "Respublikai" sakė, kad prieš mačą neabejojo R.Berankio pergale. Pasak LTS garbės prezidento, žvelgiant į dabartinę R.Berankio sportinę formą bei demonstruojamą žaidimą, net ir susitikimas su 7-ąja pasaulio rakete ispanu D.Fereru nebeatrodo iš anksto pasmerktas nesėkmei. "Manau, kad Ričardo niekas nepasmerks, jei jis ir pralaimės. Jis iš prigimties yra kovotojas, tad ir su ispanu kausis tik dėl pergalės. Pažadėjau R.Balžekui, kad jei Ričardas pateks į aštuntfinalį, atskrisiu į Melburną jų palaikyti, - geros nuotaikos nestokojo D.Mockus. - O jei jau teks stebėti aštuntfinalio mačą, tikiuosi, kad Ričardas pratęs savo sėkmingą žygį ir suteiks visiems teniso gerbėjams Lietuvoje galimybę pamatyti jo ir Rafaelio Nadalio kovą turnyro ketvirtfinalyje". RESPUBLIKA
Rodos, ir vargo nebuvo. Ričardas Berankis toliau perrašinėja Lietuvos teniso istoriją. Atviro Australijos teniso čempionato antrajame etape jis netikėtai lengvai sutriuškino Argentinos teniso žvaigždę Davidą Nalbandianą. Įtikinama Ričardo Berankio pergalė vakar buvo didžiausia sensacija vyrų turnyre. Kitas varžovas Ričardo kelyje - ispanas Davidas Fereras. VAKARO ŽINIOS
R.Berankis užgesino teniso žvaigždę. "Lietuvis žaidė sumaniai, privertęs varžovą bėgioti po kortą ir tokiu būdu jį nuslinęs",- teigė dienraščio "The Sidney Morning Herald" apžvalgininkas samas Lienertas. Jis atkreipė dėmesį, kad R.Berankį triukšmingai palaikėdidelis gerbėjų būrys. KAUNO DIENA
Lietuvos komandos Eurolygos varžybų antrojo etapo kovas pradėjo pralaimėjimais. Vilniaus "Lietuvos rytas" savo žiūrovų akivaizdoje buvo priverstas pripažinti Atėnų "Panathinaikos" pranašumą, o rekordiniu žaidėjų kaitaliojimu pasižymėjęs Kauno "Žalgiris" Valensijoje pralaimėjo "Power Electronics" ekipai. Vos prieš kelias dienas vyriausiojo trenerio postą užėmęs E.Zuras viso mačo metu nenuilstamai ieškojo geriausio penketuko ir per rungtynes atliko net 42 keitimus. Jau pirmajame kėlinyje aikštėje pabuvo visi 12 rungtynėms registruotų "Žalgirio" krepšininkų. "Žalgirio" vyriausiojo trenerio įsitikinimu, pralaimėjimą lėmė žaidėjų klaidos. RESPUBLIKA
Vilniaus "Lietuvos rytas" porai savaičių neteko Martyno Gecevičiaus, bet vakar sulaukė kito gynėjo - komandos vakarinėje treniruotėje jau dalyvavo į Vilnių atskridęs Darrylas Eugene'as Strawberry. M.Gecevičius ir visa "Lietuvos ryto" komanda ramiau atsikvėpė, kai sužinojo magnetinio rezonanso rezultatus. "Nieko rimta - tik kraujas išsiliejo", - vakar sakė M.Gecevičius, trečiadienį dėl kelio traumos negalėjęs baigti Eurolygos rungtynių su Atėnų "Panathinaikos" (Graikija). Iki tyrimų nerimo būta daugiau, nes žiūrovai puikiai matė - susidūrimas su "Panathinaikos" gynėju Niku Kalathiu vidury aikštės buvo stiprus. M.Gecevičius sunkiai pakilo ir nušlubavo iki atsarginių suolo. Jis pabandė sugrįžti, bet vienos atakos užteko suvokti, kad padėti komandai nebegali. Be M.Gecevičiaus Vilniaus komanda turės verstis porą savaičių. LIETUVOS RYTAS
Maždaug tuo metu, kai medikai tyrė M.Gecevičiaus koją, į Vilnių atkeliavo naujasis "Lietuvos ryto" klubo pirkinys Darrylas Eugene'as Strawberry, krepšinio pasaulyje vadinamas D.J.Strawberry, nes nenori būti painiojamas su tėvu - praeityje garsiu beisbolininku. "Dėl M.Gecevičiaus traumos reikės kuo greičiau jį įtraukti į komandą, - sakė "Lietuvos ryto" treneris Aleksandras Trifunovičius. - Jis suteiks mums daugiau galimybių aikštėje." Iš NBDL klubo "Reno Bighorns" atvykęs D.J.Strawberry teigė, kad tokiems iššūkiams yra pasirengęs. LIETUVOS RYTAS
Miesto taryba beveik vienbalsiai nusprendė ir toliau remti Kauno "Žalgirį". Ateinančius tris sezonus miesto valdžia įsipareigojo kasmet skirti po 5 mln. litų Kauną ir Lietuvą garsinančiai legendinei krepšinio komandai. Dar po 1 mln. litų žadama skirti "KK Kaunui" ir krepšinio mokyklai "Sabonio sporto centras". "Ne mūsų sukurtas tas krepšinis. Taip jau nutiko, kad žmonės jį myli, todėl ir reikia padėti. Mes negalime be savivaldybės, be miesto, be valstybės", - sakė posėdyje dalyvavęs "Žalgirio" prezidentas, Kauno miesto garbės pilietis Arvydas Sabonis. Jį politikai ir valdininkai pasitiko plojimais. Kai kurie politikai ragino krepšinio mokyklai skirti 2 mln. litų, tačiau A.Sabonis tikino, kad tiek nereikia. "Mums reikia tiek, kiek reikia. Geriau paukštis rankoj, nei žvirblis lankoj", - linksmai į siūlymą sureagavo legendinis krepšininkas. KAUNO DIENA
"Aš negaliu vienas išlaikyti mokyklos. O jūs per visą jos gyvavimo 20-metį esate pridėję bent pirštą? Todėl pridėkite dabar. Jums pakanka tik ranką pakelti", - ragino A.Sabonis. Nors šiuos žodžius išgirdo dauguma politikų, kai kurie jų garsenybės vizitu mėgino pasinaudoti savo agitacijai artėjančiuose rinkimuose. "Ar nebijote, kad kiti vėliau tuos milijonus atims?" - "Lietuvos rytas" paklausė A.Sabonio. - "Aš nieko nebijau. Aš niekada nieko nesu gavęs. Aš dar niekuo netikiu. Bet jeigu tą paramą gausime, tai būtų pasaka. Jeigu nebus, bandysime suktis, kaip sukomės iki šiol. Nors yra labai sunku. Mums svarbiausia, kad turėtume pinigų trenerių atlyginimams. Norint išlaikyti gerą specialistą reikia lėšų." LIETUVOS RYTAS
Pernai į "Šiaulius" atvykęs futbolininkas iš Kroatijos Saša Količius čia lieka dar mažiausiai metams. Oficialiai klubo svetainei duodamas interviu, S.Količius džiaugėsi grįžęs į komandą ir teigė keliantis aukštus tikslus. Sezono pabaigoje už geriausią pasirodymą tarptautinėse varžybose apdovanotas kroatas sakė, kad turėjo geriausias atostogas gyvenime. S. Količiaus teigimu, šį sezoną "Šiauliai" kovos dėl LFF taurės, sieks Baltijos taurės, o A lygoje norėtų būti pirmajame trejete. "Nekenčiu ledo ir sniego, o labiausiai patinka gražios lietuvaitės", - apie Lietuvą sakė S.Količius. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Penkiakovininkai Donata Rimšaitė ir Andrejus Zadneprovskis vakar oficialiai išbraukti iš Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų sąrašo. Dėl maratonininkės Živilės Balčiūnaitės tebetvyro nežinia. Rusiją pasirinkusiai pasaulio vicečempionei D.Rimšaitei nebus siūloma apsigalvoti. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomasis komitetas vakar pašalino 22 metų penkiakovininkę iš 2012 metų Londono olimpiados kandidatų sąrašo, kuriame D.Rimšaitė buvo viena lyderių. "Tai skaudi pamoka mums visiems. Federacijos turėtų galvoti ne tik apie pinigus, bet ir apie moralinius bei etinius dalykus, - sakė LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas. - Šia linkme nieko nepadaryta. Gal tai ir nebūtų ko nors pakeitę, bet nieko ir nebuvo." A.Zadneprovskis iš sąrašo išbrauktas kaip baigęs karjerą - 36 metų penkiakovininkas nutarė ieškoti savo vietos politikoje. Tuo tarpu 2010 metų Europos lengvosios atletikos čempionato maratono laimėtoja Ž.Balčiūnaitė lieka olimpiniame akiratyje. "Tik LTOK vykdomasis komitetas gali priimti galutinį sprendimą. Tokio sprendimo dar nėra", - sakė A.Poviliūnas. LIETUVOS RYTAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą