Naujienų vasario 17 d. dienraščiuose apžvalga

Prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai pareiškė nepasitikinti ūkio ministru Dainiumi Kreiviu. Ministras tyli, o opozicija teigia ketinanti versti visą Vyriausybę. Opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius dienraščiui teigė, esą Prezidentės pozicija vienareikšmiška, ir D.Kreivys turi tuoj pat atsistatydinti. Anot jo, atsakomybė krinta ir ant premjero A.Kubiliaus pečių. "Jau beveik esame užbaigę interpeliaciją visai Vyriausybei. Kovo mėnesį pirmiausia paprašysime, kad ministras būtų atstatydintas. Pažiūrėsime, kokia bus pozicija",- sakė Algirdas Butkevičius. KAUNO DIENA

Vasario 16-oji buvo švenčiama ne tik sostinėje, bet ir kituose miestuose. Daug renginių įvyko Kaune, tarp jų - trispalvė akcija "Valstybei - iš visos širdies". Vasario 16-oji tradiciškai paminėta ir prie Signatarų namų Vilniuje. Čia į susirinkusiuosius kreipėsi europarlamentaras V.Landsbergis ir priminė, kad Lietuva kenčia nuo sąžinės stokos. Šaltą šventės dieną šildė trispalvės. LIETUVOS RYTAS

Vakar Klaipėdoje buvo minima Valstybės atkūrimo diena, kuri bent jau viešuose renginiuose tapo artėjančių savivaldos rinkimų karštine susirgusių partijų reklamos pagrindu. Atgimimo aikštėje trispalvių buvo kone mažiau nei įvairiausių partijų vėliavų. Beje, ir tas pačias tautines vėliavas laikė vienos partijos atstovai, kurie demonstratyviai viduryje buvo iškėlę ir savąją, partinę. VAKARŲ EKSPRESAS

Ceremonijos Atgimimo aikštėje pradžioje skambėjo Lietuvos himnas ir buvo keliama trispalvė, tačiau dalis žmonių ne tik nebuvo atsigręžę į vėliavą himno metu, bet nudelbę akis tyliai stovėjo tarsi iliustruodami dabartinę ekonominę, socialinę ir politinę situaciją...Nors buvo šalta, pūtė žvarbus vėjas, klaipėdiečiai susirinko gana gausiai, atsivedė savo atžalas, bet pasibaigus oficialiam renginiui greitai išsiskirstė į šalia esančias kavines sušilti bei paminėti valstybinę šventę. VAKARŲ EKSPRESAS

Į Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimą Šiauliuose atvykęs filosofas Arvydas Juozaitis teigė, kad tapę Europos Sąjungos dalimi nebeturime visiškos nepriklausomybės, tačiau turime tą žemės lopinėlį, kurį privalome iš paskutiniųjų ginti ir neleisti jį paversti pereinamuoju kiemu. "Nepriklausomybė reikalauja būti ginama, - kalbėjo A.Juozaitis. - Jei mes jos neginsime, tai ir neturėsime. Žmogų juk negalima priversti dainuoti svetimas dainas, jeigu jis turi savo. Ir man baisiausia yra, kai šiandien vaikai dainuoja angliškai. Tai - vienas iš Lietuvos kultūros nusikaltimų. Ydingas šitoks nepriklausomybės suvokimas, kad darau, ką noriu". A.Juozaitis sausakimšoje Ch.Frenkelio vilos salėje dalijosi prisiminimais apie 1988-ųjų politinę situaciją, Sąjūdžio gimimą ir Vasario 16-osios reikšmę Lietuvos politiniame gyvenime. RESPUBLIKA

Vakar Panevėžyje vykusiuose renginiuose, skirtuose Vasario 16-ajai, dalyvavo labai daug žmonių. Dauguma partijų šventę panaudojo rinkimų agitacijai, o valdžia vėl nuvylė žmones savo arogancija. Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtus renginius partijos ir politikai išnaudojo rinkimų kampanijai. Meras V.Satkevičius išdrožė trumpą kalbą apie Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir jos reikšmę. Trumpai į susirinkusiuosius kreipėsi ir vyskupas J.Kauneckas. PANEVĖŽIO RYTAS

Šventinio minėjimo ir nemokamo koncerto visi buvo pakviesti į "Cido" areną. Arenoje laukė ir nemaloni politikų staigmena paprastiems žiūrovams: nors parteris liko bemaž tuščias, gyventojai buvo įleisti tik į tribūnas. Parteris buvo skirtas tik kviestiniams svečiams - valdžios vyrams. Matyt, jie gerokai pavargo besireklamuodami per rytinius renginius, kad į koncertą ir nebeatvyko. Ant pirštų pavyko suskaičiuoti tik penkis politikus. PANEVĖŽIO RYTAS

Komunistų partijoje pradėjusi karjerą, vėliau naudą sau ir savo šeimai ilgai sėmusi iš socialdemokratų aruodo, paslaptinga moteris staiga pakeitė pavardę, paliko Raseinius ir prisišliejo prie trečios partijos Panevėžyje - Dalia Grigaliūnienė. Kandidatė į Panevėžio miesto tarybą, "Tvarkos ir teisingumo" partijos narė, sąraše įrašyta 4-uoju numeriu. "Apsaugok viešpatie nuo tokių politikų. Su jais nebus nei tvarkos, nei teisingumo", - užvakar išgirdęs apie D.Grigaliūnienės karjerą Aukštaitijos sostinėje, sušuko Raseinių rajono socialdemokratų lyderis Antanas Kilčiauskas. Anot A.Kilčiausko, ši moteris, kaip jis jau anksčiau yra sakęs viešai, politikoje užsiima net ne ištvirkavimu, o prostitucija - mat ištvirkaujama ne už pinigus, tiesiog dėl malonumo, o prostitucija užsiimama tik dėl pinigų. A.Kilčiauskas dar pridėjo, kad su buvusia partiete į žvalgybą niekada neitų - tokia nepatikima ji esanti. Vakar D.Grigaliūnienė kalbėdama su žurnaliste nebuvo labai atvira, nors ir tikino neturinti ko slėpti. Ji nepanoro atsakyti, kodėl perbėgo iš vienos partijos į kitą. "Neatsakysiu, tai mano asmeninis reikalas", - sakė perbėgėlė, o paklausta, ar nemano, kad rinkėjai tą norėtų žinoti, tik patylėjo. PANEVĖŽIO RYTAS

Priverstinės partijų išpažintys: "Vakarų ekspresas" tęsia straipsnių ciklą, kuriame publikuojami archyvuose surinkti praėjusių savivaldos tarybų rinkimų metu į miesto valdžią besiveržusių partijų pažadai ir valdžioje buvusių politikų atsakymai, ką jie padarė iš tikrųjų. O jei ne - kas sutrukdė įgyvendinti šiuos pažadus. Trečiajame rašinyje - miesto Tarybos opozicijoje esančio Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atsakymai. Beje, juos liberalsąjūdiečiai pateikė operatyviausiai iš visų miesto valdžioje šią kadenciją buvusių partijų. VAKARŲ EKSPRESAS

TEISĖTVARKA

Kai girtas Trakų policininkas kelyje pražudė du žmones, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis aiškino neturįs galių auklėti policijos. Bet paaiškėjo, kad ir tiesioginiai jo pavaldiniai važinėja neblaivūs. Vakar į alkoholio tikrintuvą teko pūsti Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo ir ūkio departamento direktoriaus pavaduotojui 37 metų Linui Pukiui. Įtardami, kad valdininkas yra išgėręs, patruliai jam liepė papūsti į alkoholio matuoklį. Prietaisas parodė, kad vairuotojo organizme yra 0,67 promilės alkoholio. Tai lengvas girtumo laipsnis. L.Pukys buvo nuvežtas į Vilniaus kelių policiją. Už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio jam surašytas protokolas. LIETUVOS RYTAS

"Mūsų duomenimis, šiandien formalius reikalavimus, keliamus tokioms pareigoms, atitinka trisdešimt pareigūnų, tarp kurių yra išties vertų šio posto kandidatų. Tačiau bėda ta, kad šių pareigūnų ratas yra toks pat uždaras kaip ir visa policijos sistema - generaliniu komisaru gali tapti tik policijos įstaigos vadovas, taip apibrėžta įstatyme" - sakė ministras Raimundas Palaitis, paklaustas, gal jau yra žinoma, kas galėtų užimti generalinio komisaro vietą? - "Šią savaitę jau kalbėjau su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Stasiu Šedbaru. Išgirdau racionalų pasiūlymą skubos tvarka keisti esamą Policijos veiklos įstatymą ir atverti šią sistemą platesniam kandidatų ratui. Tai įmanoma." VAKARŲ EKSPRESAS

Nuteistieji, kuriuos į laisvę išleido kolegų parašus galimai suklastojęs Kauno teisėjas Arvydas Stankus, netrukus turėtų grįžti už grotų. Tuo tarpu prokurorai bando išsiaiškinti, kas užsakė jų išlaisvinimą. Tyrimui vadovaujantis prokuroras Justas Laucius teigė, jog artimiausiu metu Kauno apygardos teismo bus paprašyta panaikinti suklastotas nutartis. Patenkinus šį prašymą trys pirma laiko išlaisvinti kaliniai būtų grąžinti į pataisos namus. Prokurorai šiomis dienomis tikriausiai paprašys panaikinti A.Stankaus teisinę neliečiamybę. Po to jam gali būti pareikšti įtarimai. Kas yra šie nuteistieji, dėl kurių 17 metų teisėjo mantiją vilkintis A.Stankus ryžosi rizikuoti savo karjera ir net laisve? Kauno teisėjas užminė daug mįslių. LIETUVOS RYTAS

Ar prieš 60 metų tuomet 19-mečiu buvęs Petras Janukėnas padėjo klastingai nužudyti keturis partizanus bei dvi jiems padėjusias seseris? Į šį klausimą turės atsakyti Panevėžio apygardos teismas. Iš Anykščių rajono Niūronių kaimo kilęs ir Kaune gyvenantis 78 metų P.Janukėnas įtariamas bendrininkavęs siekiant sunaikinti partizanus. Lietuvos gyventojų genocidu kaltinamas P.Janukėnas neigia jam mestus kaltinimus. "Aš tenai nebuvau. Apie partizanų žūtį girdėjau tik iš žmonių kalbų", - trumpai į teisėjo klausimą, ar pripažįsta kaltę, atsakė P.Janukėnas. Prokurorai įtaria, kad P.Janukėnas buvo užverbuotas sovietinio saugumo pareigūnų. Jam buvo suteiktas Šposo slapyvardis. PANEVĖŽIO RYTAS

KULTŪRA

Vakar Lietuva ir minėjo 93-iąsias valstybės atkūrimo metines, ir gedėjo šventinę dieną mirusio poeto Justino Marcinkevičiaus. Ši netektis vakar palietė ne tik visus oficialius Lietuvos valstybės atkūrimo dienos renginius, bet ir eilinius žmones, gedinčius mylimo poeto. "Vasario 16-oji yra ypatinga diena Lietuvos istorijoje. Tai diena, kuri atneša džiaugsmą ir pasididžiavimą Lietuvai atkūrus savo valstybę. Šiandien ji atnešė netektį - mirė poetas J.Marcinkevičius, mūsų tautos sąžinė ir viltis", - šventės proga teikdama valstybinius apdovanojimus sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. RESPUBLIKA

"Poetas turi Dievo dovaną sugauti tai, kas kitam mirtingajam nepasiekiama", - šie Justino Marcinkevičiaus žodžiai dabar, jo netekties valandą, skamba kaip niekada simboliškai. Visas Just.Marcinkevičiaus gyvenimas buvo tarsi įsipareigojimas tautos istorijai, kalbai, laisvei. Tam, ką mes, paprasti mirtingieji, neretai pašiepiame ar pamirštame. Gūdžiu sovietmečiu poetas mūsų širdyse sėjo viltį, kad kada nors galėsime laisvai kartoti: "Lie-tu-va". Taip įkvėptai, kaip 1977 metais tai darė jo poemos "Mažvydas" herojai. Viltis pradėjo pildytis tik po dešimtmečio. Pastaraisiais metais tautos dainiumi tapęs Just.Marcinkevičius, tarsi ir iš šalies stebėdamas išsilaisvinusios Lietuvos negeroves, nepaliaudavo kartoti, kad sustoti nevalia, nes kelionė į laisvę - nesibaigianti. LIETUVOS RYTAS

Poeto, daugeliui tapusio laisvės simboliu, pagrindines gyvenimo datas paženklino simboliniai skaičiai. Gimęs kovo 11-osios išvakarėse Just. Marcinkevičius išėjo vasario 16-ąją. Jam buvo 80 metų. Didis poetas visąlaik rėmėsi į mažą žemės sklypelį - Lietuvą. Savo dainiaus netekusi tauta pasijuto našlaitė. LIETUVOS RYTAS

Justinas Marcinkevičius išėjo vakar - šaltą, skaidrų ir saulėtą žiemos rytą. Ne paprastą rytą - vasario 16-osios. Plazdėjo vėliavos, aidėjo kariški saliutai. Bet šventę nustelbė gedulas: mirė didis šalies Poetas, gerokai pranokęs vien tik eilių kūrėją. Vadinome Jį tautos sąžine, epochos dainiumi. J.Marcinkevičius kratėsi skambių žodžių. Vietoj jų atsakydavo eilėmis: "Tą vakarą, kada manęs nebus, brangieji mano, kaip aš jus mylėsiu". KAUNO DIENA

Gyvenimo švelnus prisiglaudimas truko 80 metų. Justinas Marcinkevičius mirė. Tačiau misija įvykdyta. Misija tautai, kalbai, poezijai. Likimas - Lietuva. LIETUVOS ŽINIOS

Užgeso tautos dainius. Vasario 16-oji Lietuvai išaušo be Justino Marcinkevičiaus. Poeto gyvybė užgeso Lietuvos valstybės atkūrimo - laisvės, vienybės, meilės Tėvynei - dieną. Poetas buvo tapęs šių kertinių tautos vertybių simboliu. Gręžėmės į Jį, norėdami pasitikrinti, kiek esame verti Tėvynės. Simboliška, kad Justino Marcinkevičiaus netekome svarbiausiąją mūsų valstybės dieną. Anot lietuvių literatūros tyrinėtojos Viktorijos Daujotytės, turime neužmiršti šviesos, kurią skleidė poetas. Literatūros kritikas Valentinas Sventickas kaimynystėje gyvenusį poetą prisimena kaip nepaprastai jaukų, supratingą, šiltą žmogų. "Tokių reta menininkų aplinkoje. Ambicijos, tokia laikysena, kad "Aš esu vienintelis" yra suprantama, būdinga ir net reikalinga meno žmogui, bet J.Marcinkevičius savo žmogišką jaukumą, atjautą, supratingumą buvo priėmęs kaip gyvenimo taisyklę, atėjusią iš tėvų, šeimos", - teigė literatūros kritikas. VAKARO ŽINIOS

Nuo šiol Lietuvai Vasario 16-oji bus ne tik valstybės atkūrimo diena. Tai bus diena, kai šalis neteko jos Sąžine, Atgimimo šaukliu vadinto poeto Justino Marcinkevičiaus. 81-uosius metus ėjusio poeto gyvybė užgeso vakar ligoninėje, neatsigavus po gruodžio 7 d. patirtos sunkios traumos. Apie J. Marcinkevičių literatūros kritikas Valentinas Sventickas yra rašęs: "Kai pasakai - Justinas Marcinkevičius, nėra reikalo vardyti nei jo kūrinių, nei titulų, nei apdovanojimų. Jo vardas ir pavardė jau senokai tapo titulu, kuris žinomas visiems, o priklauso vienam." Ne pabaiga, o tik šviesos tąsa. VAKARŲ EKSPRESAS

Lietuvių literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė sako, kad J. Marcinkevičiaus netektis Vasario 16-ąją yra simboliška. Anot jos, turime neužmiršti šviesos, kurią skleidė poetas. "Tai yra simboliška. Su J. Marcinkevičiumi yra įvykę nemaža atsitikimų, kurie kada nors bus paaiškinti kaip gilūs simboliai. Neturime užmiršti, kad būtent J. Marcinkevičius mums parašė svarbiausią Vasario 16-osios kūrinį, pavadinęs tą dieną "Diena atrištom akim". VAKARŲ EKSPRESAS

Algimantas Baltakis: "Justinas nežengė politikon. Ir ačiū Dievui. Politiką nesunku sukompromituoti, sumenkinti. O poeto - neįmanoma". Rimvydas Stankevičius, poetas: "Žinome, kad J.Marcinkevičius buvo žmogus, kurį tauta norėjo matyti savuoju Prezidentu, tačiau jis pats nepanoro keisti Dievo skirtos savo misijos į pasaulio peršamą". Valentinas Sventickas: "Jis buvo tapęs ne tik tautos balsu, kuris kviečia, graudena, moko, auklėja, bet ir mylimo, rūpestingo išminčiaus ausimi, kuris išklauso, supranta, paguodžia". Netekome Poeto, kuris visus mus užaugino. RESPUBLIKA

Arvydas Juozaitis: "tokie žmonės, žinoma, yra Dievo dovana kiekvienai tautai, nedažnai tenkanti, ir mums pasisekė, kad jis būtent šiuo laikotarpiu gyveno". Marcelijus Martinaitis: "Toks simbolinis išėjimas - viena didžiausių pastarųjų metų netekčių. Sunku ir suvokti, bus didelė tuštuma kultūroje, literatūroje." KAUNO DIENA

Povilas Gaidys, režisavęs J.Marcinkevičiaus "Krintančias žvaigždes", "Mindaugą", "Mažvydą", "Katedrą": "Tai yra baisi netektis, tragedija, ką padarysi... Netekome didžiausio Lietuvio, šauklio, kovotojo ne kardais, ne šautuvais, o savo dvasia, širdimi, jausmu, žodžiu. Tai buvo didžiulis Lietuvis po karo. Man sunku kalbėti..." Vytautas Paukštė, aktorius,spektaklių "Mažvydas", "Mindaugas" pagrindinių vaidmenų atlikėjas: "Tai buvo dainius ir Lietuvai, tautai jo mirtis yra didžiulė netektis. Tokie žmonės gimsta kartą per tūkstantį metų. Sunku kalbėti..." VAKARŲ EKSPRESAS

Romualdas Ozolas, filosofas: "Poetas buvo visą laiką, per visus įtempčiausius valstybės atkūrimo momentus, saugodamas valstybę, bet labiausiai rūpindamasis tais, kurie kūrė valstybę, o būtent - tauta. Todėl man Just.Marcinkevičius yra naujosios lietuvių tautos patriarchas." Valentinas Sventickas, literatūros kritikas: "Įspūdį daro nuostabi jo kūrybos ir asmenybės dermė. Poetas priklausė tai kūrėjų kartai, kuri pradėjo gaivinti lietuvių literatūrą, atgaivino tikrąjį meną, lyrizmą, intymų kalbėjimą iš širdies į širdį." LIETUVOS RYTAS

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė: "Justinas Marcinkevičius visiems laikams išliks mums pavyzdžiu žmogaus ir piliečio, kokiu mes siekiame tapti, o jo kūryba ugdys ir taurins mus ir kitas kartas." Irena Degutienė, Seimo pirmininkė: "Netekome žmogaus, kurio ramaus žvilgsnio, ramaus balso ir išmintingų žodžių fone dažnai nelikdavo vietos smulkiems priekaištams, rietenoms, pykčiui. Kuris visus mus drąsino tiesai, augino ir brandino dvasiškai." Andrius Kubilius, premjeras: "Poeto kūryba jau seniai priklauso Lietuvos literatūros aukso fondui, o kelios lietuvių kartos varge ar laimėje, sveikindami ar atsisveikindami kartoja savomis tapusias poeto eiles." VAKARŲ EKSPRESAS

Ketvirtą kartą Vasario 16-ąją "Laiptų" galerija ir Šiaulių dramos teatro aktoriai surengė festivalio "Literatūrinis žiemkelis" poezijos skaitymo akciją Šiaulių miesto 12-ojo maršruto autobuse. Poezijos skaitymas šį kartą prasidėjo liūdna gaida - paminėtas Anapilin išėjęs poetas Justinas Marcinkevičius. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Šią savaitę ūkio ministras Dainius Kreivys pareiškė, kad jo vadovaujamos ministerijos plane, kaip geriau valdyti valstybės įmones, numatyta galimybė dalį jų akcijų "paleisti" į biržą ir taip išjudinti privatizavimą. Tik, pasirodo, tokio plano dar niekas nėra matęs. "Reikėtų atidžiau pažiūrėti į galimybę, kad dalį didelių valstybinių įmonių galėtume akcionuoti biržoje, - po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį pareiškė ūkio ministras. - Tai būtų nedidelė dalis - apie 15-20 proc. Nenoriu spekuliuoti, bet mes savo plane, kaip galėtų būti valstybinės įmonės geriau valdomos, esame ne kartą nurodę, kad būtent akcijų kaina biržoje realiai parodytų, kaip tos įmonės yra vertinamos, ar jų rezultatai tenkina investuotojus. Tada galėtume spręsti apie tų įmonių realią veiklą". RESPUBLIKA

Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis, "Respublikos" paklaustas apie ūkio ministro pateiktą valstybės valdomų įmonių privatizavimo planą, tvirtino, kad tokio apskritai nėra. "Tik teoriškai šnekama, gal ir reikėtų plano, kokių įmonių ir kokias akcijas būtų galima teikti per biržą parduoti", - sakė D.Matulionis. Jo manymu, jeigu būtų bandoma eiti tokiu keliu, Vyriausybei reikėtų gauti ir Seimo pritarimą. RESPUBLIKA

"Aš nelaikau, kad tai yra esminė parama biudžetui, - "Respublikai" sakė J.Razma. - Privatizavus tuo metu gaunamas vienas kitas milijonas ir kažkur išleidžiamas. Tai tik momentinis sprendimas, o biudžete mes turime pasiekti ilgalaikio stabilaus pinigų srautų subalansavimo. Privatizavimu šios problemos neišspręsime". Kaip tuomet suprasti ministro D.Kreivio pareiškimus? RESPUBLIKA

"Dabar valdantieji tik apsimeta besirūpinantys valstybe. O svarbiausia jiems dar išlikusias valstybės įmones "prichvatizuoti" - parduoti saviškiams. Todėl ir muistosi, meluoja, skleidžia "gebelsinę" propagandą ir t.t. Pagalvokit, ką toks privatizavimas duos, ypač ten, kur teikiamos viešosios paslaugos? Negi per visus skandalus dėl šilumos ūkio, energetikos sektoriaus privatizavimo valdžia dar nepastebėjo, kad privatus kapitalas visiškai nesirūpina viešuoju interesu? Jei šito nesupranta, kam tokie žiopliai valdžioje reikalingi?" - sako Julius Veselka, Seimo Ekonomikos komiteto narys. RESPUBLIKA

Lietuviai, pasidavę paskleistai panikai dėl neva brangsiančių produktų, pakliūva į savo pačių tinklus: produktai dėl išaugusios paklausos iš tiesų ima brangti. Kol apsukruoliai skaičiuoja pelną, ekonomistai pažymi, jog panika dėl cukraus - tik smulkmena, palyginti su kitomis ekonomiką griaunančiomis gandų jėgomis. Ūkio ministerijos Pramonės, paslaugų ir prekybos departamento direktorius Kęstutis Straigis tvirtino, kad panika seniai pastebima ne tik pasklidus gandams apie būsimą kai kurių produktų kainų kilimą, bet ir nekilnojamojo turto rinkoje, finansų sektoriuje. VAKARO ŽINIOS

"Kai nusiperki pusantro šimto kilogramų cukraus ir tikiesi taip sutaupyti, tai iracionalus poelgis. O kai kas panika naudojasi, vykdo propagandą. Mačiau konkrečiai, kai buvo bandoma sukelti masinę "antisodrinę" isteriją vien tam, kad žmonės eitų į privačius pensijų fondus. Ir tai kartkartėmis vyksta dar ir šiuo metu",- anot Povilo Gylio, profesoriaus, ekonomisto, gandai - geras verslas. VAKARO ŽINIOS

ĮMONĖS

Klaipėdos įmonei Vakarų Baltijos laivų statyklai pavyko nurungti patyrusius užsienio konkurentus Danijos kompanijos organizuotame tarptautiniame konkurse dėl žemsiurbės statybos. Danijos kompanijos "Rohde Nielsen A/S" užsakymu Vakarų Baltijos laivų statykloje žemsiurbė bus pradėta statyti šių metų liepą. Visiškai įrengtas 82 metrų ilgio ir 16 metrų pločio laivas užsakovams turi būti perduotas iki kitų metų pabaigos. Klaipėdoje pastatyta žemsiurbė dirbs prie Afrikos krantų, Mozambiko Respublikoje esančiame Beiros uoste, kur šiuo metu yra statomas naujas terminalas. LIETUVOS RYTAS

Vakarų laivų gamyklos, kuriai priklauso Vakarų Baltijos laivų statykla, generalinis direktorius Arnoldas Šileika džiaugėsi, kad pirmą kartą tokiame konkurse dalyvaujančią įmonę lydėjo sėkmė. Lietuviai užsakovams pasiūlė palankesnę kainą ir aukštesnę laivo kokybę nei dėl užsakymo varžęsis garsus specializuotų laivų Olandijos statytojas. Vakarų laivų gamykla jau turi pasiūlymų dalyvauti ir kituose žemsiurbių statybos konkursuose. Tačiau įmonė sėkmingai tęsia ir kitokių laivų statybą. LIETUVOS RYTAS

TRANSPORTAS

Pirmadienio popietę Vilkaviškio r. kelio Gražiškiai-Vilkaviškis 22-ame kilometre žuvo Gražiškių vidurinės mokyklos pirmokas. Išlipęs iš maršrutinio autobuso berniukas pateko po priešais atvažiuojančio automobilio ratais. Prieš dvi savaites panašiomis aplinkybėmis žuvo pirmokė Kretingos rajone. Abi tragedijos įvyko vaikams grįžtant namo iš mokyklos, netoli jų namų. Kas yra ne taip su moksleivių pavėžėjimo tvarka? Ar galima teisintis, kad už savo saugumą atsako tik patys vaikai? Gražiškių gimnazijos direktorius Arūnas Serneckas sutiko, kad primesti atsakomybę tik vaikams negalima. Vien paskaitų laikytis saugumo nepakanka. Reikia, kad vaikus saugotų ir suaugusieji. RESPUBLIKA

VERSLAS

Į Lietuvą atėję šalčiai pristabdė lietuviškų kiaulių eksportą. Veterinarai tikina, jog drausdami svetur vežti kiaules rūpinasi gyvūnais. O ūkininkai piktinasi, kad tai žlugdo verslą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) šią savaitę neleido bendrovei "Biržų bekonas" išvežti į Rusiją apie 200 kiaulių. Bendrovės "Biržų bekonas" vadovas Vaclovas Briedis įsitikinęs, kad tokie draudimai yra nepagrįsti ir kenkia verslui. "Verslininkai dėl tokių draudimų patiria nuostolių. Gerai, kad Rusijos partneriams skirtas kiaules mums pavyko realizuoti Lietuvoje. Tačiau rusai mūsų bendrovei iš anksto pervedė pinigus, tad jie pagrįstai piktinasi", - kalbėjo V.Briedis. Per metus "Biržų bekonas" eksportuoja 46 tūkst. kiaulių. LIETUVOS RYTAS

Šiaulių miesto savivaldybėje pristatyta naujų miesto kapinių Daušiškėse įrengimo ir eksploatavimo galimybių studija. Studijos rengėjai, anksčiau rengę studiją ir nacionaliniam stadionui Vilniuje, siūlo kapines įrengti privačiam statytojui, kuris kapines išsinuomos 25 metams ir kasmet iš miesto gaus po beveik 2 milijonus litų. Partneriai, kurie parengė galimybių studiją, nurodo, kad Savivaldybei pačiai neapsimoka įrenginėti kapinių. Pats naudingiausias kelias esąs valdžios ir privataus kapitalo partnerystė. Studijos rengėjai apskaičiavo, kad per 25 metus gautų 44 milijonus litų, jeigu Daušiškių kapinėse viena laidojimo vieta kainuotų 2000 litų, kaip dabar yra kai kuriose Vilniaus kapinėse. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Žalgiriečiai nepaleido gelbėjimosi rato. Reto atkaklumo spektaklis Kauno sporto halėje baigėsi ilgai laukta švente šeimininkams: "Žalgiris" per pratęsimą 85:84 palaužė Stambulo "Fenerbahce" ir išsaugojo viltį patekti į Eurolygos ketvirtfinalį. Šarūnas Jasikevičius ir Darjušas Lavrinovičius Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Lietuvoje pamatė daug švenčiančių tautiečių, bet po rungtynių neturėjo ką švęsti. "Fenerbahce" legionieriai iš tėvynės neišsivežė pergalės, kuri Turkijos čempionams būtų garantavusi vietą tarp 8 pajėgiausių Europos krepšinio klubų. LIETUVOS RYTAS

"Po įtempto savaitgalio jautėme nuovargį, bet išlaikėme kovingumą, - kalbėjo kauniečių treneris Ilias Zouros. - Mūsų pergalę lėmė gynyba ir keletas smulkių detalių."-"Pykstu ant D.Lavrinovičiaus, nes jis pasielgė neprofesionaliai", - sakė svečių treneris Nevenas Spahija. LIETUVOS RYTAS

Vakar, kaip ir dažnose Eurolygos rungtynėse, nuo "Žalgirio" atsarginių suolo nepakilęs Omaras Samhanas prisipažino turįs didelę svajonę. "Žalgirio" vidurio puolėjas viliasi dalyvauti 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse. JAV pilietybę turintis legionierius, vargu ar kada sudominsiąs šios šalies rinktinę, planuoja įsitvirtinti Egipto nacionalinėje komandoje. Iš šios šalies yra kilęs O.Samhano tėvas. Aukštaūgis pažadėjo egiptiečiams ateinančią vasarą padėti Afrikos čempionate ir tikisi ten iškovoti kelialapį į žaidynes. LIETUVOS RYTAS

Nepriklausomybės dienos pergalė. Eurolygos "Top 16" etapo ketvirtojo turo rungtynėse Kauno "Žalgirio" krepšininkai po pratęsimo palaužę Stambulo "Fenerbahce Ulker" ekipą iškovojo pirmą pergalę. Kartu žalgiriečiai ne tik išsaugojo viltis patekti į kitą etapą, bet ir nutraukė penkių nesėkmių seriją. Turkijos ir Lietuvos krepšinio lygų lyderių ir taurės savininkų susitikimas pavirto neįtikėtinu trileriu, kuriame sėkmė buvo Kauno "Žalgirio" pusėje. Nors per pratęsimą svečiai greitai išsiveržė į priekį, žalgiriečius išgelbėjo ligi tol katastrofiškai nekritę tolimi metimai. RESPUBLIKA

Savaitgalį LKF taurės turnyro finale "Žalgirio" smūgių neatlaikę Vilniaus "Lietuvos ryto" krepšininkai ir treneriai tikisi atsigriebti Eurolygos rungtynėse. Šiandien vakare dėl patekimo į ketvirtfinalį kovojantys vilniečiai susigrums su Malagos "Unicaja" krepšininkais. "Lietuvos ryto" strategas Aleksandras Trifunovičius, kalbėdamas mačo išvakarėse, pabrėžė, kad paskutiniu metu jo auklėtiniams koją pakiša koncentracijos stoka. "Manau, didžiausia mūsų problema ta, kad nesugebame žaisti protingai visų 40 minučių. Rungtynių pabaigoje priimame neteisingus sprendimus, jie ir nulemia skaudžias klaidas. Žinome šią bėdą ir ją mėginame spręsti", - kalbėjo A.Trifunovičius. RESPUBLIKA

Kitaip vasario 16-ąją negalėjo būti: Kauno "Žalgirio" krepšininkai , vakar įveikę Stambulo "Fenerbahce Ulker" komandą, išsaugojo galimybę įsiveržti į Eurolygos ketvirtfinalį. "Žalgirio" pergalė po tikro trilerio. KAUNO DIENA

Lietuvoje vyksiančio 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato ambasadorius Arvydas Sabonis antradienį pradėjo kelionę po Europą, kuria siekiama populiarinti vyksiančias pirmenybes bei pritraukti kuo daugiau turistų. Legendinis Lietuvos krepšininkas pirmiausia išvyksta į Slovėniją - valstybę, kurioje vyks 2013 metų Europos vyrų krepšinio čempionatas. Paklaustas, ar nesigaili tapęs Europos pirmenybių ambasadoriumi, A.Sabonis pašmaikštavo: "Gailiuosi. Kur aš įlindau? Bet dabar jau nieko nepadarysi, teks kentėti". RESPUBLIKA

"Lietuvos ryto" ir "Unicaja" mačas šįvakar gali tapti svarbiu posūkiu E grupės sankryžoje. Pralaimėjimas beveik ištirpdytų viltis prasimušti toliau, o pergalė atvertų galimybes prasibrauti į ketvirtfinalį. Iš pastarųjų penkerių rungtynių įvairiuose turnyruose "Lietuvos rytas" laimėjo tik dvejas ir tai privertė susirūpinti vilniečių trenerį Aleksandrą Trifunovičių. "Didžiausia bėda, kad negalime žaisti gudriai visas 40 minučių, - prieš rungtynes su "Unicaja" kalbėjo A.Trifunovičius. - Žinome šias problemas ir bandome jas išspręsti." Didelė varžybų reikšmė bus didžiausia intriga šį vakarą "Siemens" arenoje. Tačiau yra ir kitų intriguojančių aplinkybių. Viena jų - ar Martynas Gecevičius vėl padarys įspūdį "Unicaja" bosams? Praėjusią vasarą Andalūzijos klubas buvo pasirengęs pakloti 500 tūkst. eurų išpirką už 22 metų atakuojantįjį gynėją, bet jis liko Vilniuje. LIETUVOS RYTAS

Tvirtarankiai Vasario 16-ąją tradiciškai paminėjo varžydamiesi - Klaipėdoje surengtas jau daugiau nei dešimtmečio tradicijas turintis tarptautinis rankų lenkimo turnyras Lietuvos nepriklausomybės dienai paminėti. Į Klaipėdą sugužėjo per 70 tvirtarankių iš įvairių Lietuvos miestų bei svečiai iš Rusijos. Į varžybas dar planavo atvykti latviai, tačiau paskutinę minutę jų planai pasikeitė. Varžybos vyko tik dešine ranka. Iš klaipėdiečių prizines vietas iškovojo tik dailiosios lyties atstovės: Ingrida Šidlauskienė svorio iki 60 kg grupėje pelnė bronzos medalį, o svorio per 60 kg varžybose atitinkamai antrąją ir trečiąją vietas iškovojo Lina Šlymienė ir Irma Vyšniauskaitė. Pats penkiolika kartų Lietuvos rankų lenkimo čempionas, daugkartinis tarptautinių turnyrų nugalėtojas V. Kuizinas šįkart varžybose nedalyvavo.VAKARŲ EKSPRESAS

Kovo 19 dieną sostinės "Siemens" arenoje įvyks "K-1& KOK EUROPE GP 2011 in VILNIUS" sunkiasvorių kovotojų turnyras. Vakaro metu "Grand Prix" turnyre dėl čempiono vardo susikaus aštuoni kovotojai iš visos Europos. Prieš artėjantį turnyrą pakalbinome vieną iš geriausių Lietuvos MMA bušido kovotojų bušido imtynių virtuozą P.Markevičių. Kovotojas neabejoja, kad atlikęs skausmingą veiksmą gali priversti pasiduoti bet kurį savo varžovą. "Nors ringe susitinku su stipriausiais varžovais, tačiau niekam iki šiol nepavyko atlikti man skausmingo arba smaugimo veiksmo. O tie, kurie mėgino, greitai suprato, kad tai nėra geriausia idėja." RESPUBLIKA

Vakar vyko Šiaulių krepšinio lygos (ŠKL) "Žvaigždžių diena". Pirmojoje renginio dalyje vietos krepšininkai išsiaiškino taikliausią tritaškininką - juo tapo Airidas Kurauskas. Šiaulių krepšinio A lygos (ŠKAL) ir Šiaulių krepšinio B lygos mūšį 97:88 laimėjo ŠKAL ekipa. Renginys prasidėjo ŠKAL ir ŠKBL "žvaigždžių" rungtynėmis. Ekipos grūmėsi keturis kėlinukus po 8-ias minutes. B rinktinė ilgai priešinosi aukštesnės Šiaulių lygos rinktinei. A lygos rinktinė nebuvo linkusi atiduoti pergalės - nugalėjo 97:88. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Šiauliuose ant Rėkyvos ežero vykusiame šalies ledo jachtų "Ice-Optimist", "Ice-Blokart" čempionate šiauliečiai laimėjo dešimt apdovanojimų. Dviejų dienų pirmenybėse dalyvavo Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Nidos ir Šiaulių buriuotojai. Šeštadienį sportininkus pasitiko 12 metrų per sekundę šiaurės vakarų vėjas, gūsiuose siekęs 14 metrų per sekundę. "Ice-Optimist" klasėje vyko penki, "Ice-Blokart" - trys važiavimai. Pasak Šiaulių buriavimo trenerės Irenos Žičkuvienės, siautusi pūga suteikė gražių akimirkų sportininkams, nes ledrogių sportas skirtas itin drąsiems, ištvermingiems ir stipriems žmonėms. Sekmadienį vėjas aprimo - spustelėjo šaltukas. Vyko dar du važiavimai "Ice-Optimist" ir du važiavimai "Ice-Blokart" jachtų klasėse. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Šią vasarą klaipėdiečių ir miesto svečių laukia ne tik tradicinė Jūros šventė, bet ir gana netikėtai uostamiesčiui suteikta galimybė surengti didžiųjų burlaivių regatos "The Culture 2011 Tall Ships Regatta" starto fiestą. Jau dabar aišku, kad į Klaipėdą vasaros pabaigoje atplauks mažiausiai 27 burlaiviai. Tarp garsiausių laivų - klaipėdiečiams jau matyti "Sedov", "Mir", "Kruzenshtern" ir kt. Pasak organizatorių, ir tokio kiekio laivų pakanka, kad jie užpildytų Danės krantines, "Memelio miesto" teritoriją bei kruizinių laivų terminalą. Bet greičiausiai laivų bus dar daugiau, nes įvairios šalys po itin sėkmingo regatos finišo organizavimo 2009 m. nori siųsti savo laivus į Klaipėdą. Atplauks net ir tie burlaiviai, kurie nedalyvaus regatoje. VAKARŲ EKSPRESAS