Nepadoru gauti daugiau už prezidentę?

Viešai skelbti vadovų atlyginimus valstybės ir savivaldybių įmonės Vyriausybės nutarimu įpareigotos prieš daugiau nei 5 metus. Buvo net surašytos rekomendacijos, kaip šią informaciją viešinti interneto tinklalapiuose. Tačiau daugybė valstybės įmonių ir akcinių bendrovių apsimeta nesuprantančios reikalavimų, ir vadovų atlyginimai lieka po devyniais užraktais.

„Vakaro žinios“ sudarė didžiausias algas gaunančių valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų dešimtuką pagal viešai skelbiamus įmonių duomenis (žr. lentelę). Lyderiais, kaip ir anksčiau, išlieka susisiekimo ir energetikos sričių bendrovių generaliniai direktoriai, gaunantys kone dvigubai daugiau nei jas kontroliuojančių ministerijų vadovai. Akivaizdus pavyzdys - po metų pertraukos vėl tapęs daugiausia uždirbančiu valstybei priklausančios bendrovės vadovu „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka - jo viršininkas susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir pernai, ir šiemet per mėnesį gavo 3385,43 euro.

Bendrovės „Klaipėdos nafta“ vairą į energetikos ministro postą iškeitusio Roko Masiulio atlyginimas tesiekia 3106 eurus, o ardomos Ignalinos atominės jėgainės vadovas Darius Janulevičius, net šiemet algai ir sumažėjus, vis tiek uždirba gerokai daugiau už ministrą.

Kai R.Masiulis dirbo „Klaipėdos naftoje“ 2012 m., šešių įmonės vadovų atlyginimų vidurkis per mėnesį buvo 19,86 tūkst. litų (apie 5752 eurus) ir buvo valstybei priklausančių įmonių sąrašo viršūnėje. Tačiau dabartinio įmonės vadovo Manto Bartuškos atlyginimas, skelbiamas „Klaipėdos naftos“ tinklalapyje, vos patenka į dešimtuką - jis užmaskuotas 37 vadovaujančių darbuotojų algos vidurkyje. „Vakaro žinioms“ paprašius patikslinti M.Bartuškos atlyginimo dydį, bendrovės komunikacijos direktorė Indrė Milinienė informavo, kad valdyba nuo 2015 m. balandžio mėn. yra nustačiusi generaliniam direktoriui 5907 eurų mėnesinį atlyginimą su priedais už įgyvendintus veiklos kriterijus.

Nuo vadovo algos viešinimo panašiai išsisuka ir akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras - jos tinklalapyje pristatoma 6 vadovų komanda, bet skiltyje apie darbo užmokestį pateikiamas daugiau kaip 40 vadovaujančių darbuotojų algų vidurkis. Visuomenė turėtų patikėti, kad ir generalinis direktorius gauna panašiai kaip skyriaus vedėjas - vos 1891 eurą.

Arčiau tiesos yra valstybės įmonėje Turto banke veikiančio Valdymo koordinavimo centro pateikiami duomenys: jais remiantis, 2015 m. AB Lietuvos radijo ir televizijos centro 6 vadovaujančių darbuotojų algos vidurkis buvo 3195 eurai.

Patikrinti, ar viešai pateikiama informacija apie valstybės įmonių, akcinių bendrovių galvų atlyginimus yra teisinga, nėra galimybės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) interneto tinklalapyje, mat šiems ponams nenustatyta prievolė kasmet viešai skelbti savo pajamų ir turto deklaracijas.

VMI komunikacijos vadovas Darius Buta „Vakaro žinias“ informavo, kad jau kelerius metus valstybės įmonių vadovai ir jų šeimų nariai deklaracijas teikia, bet jas viešinti galima tik pačių asmenų prašymu, nes įstatymas to daryti neįpareigoja. Paklaustas, ar kas nors iš deklaruojančiųjų prašė viešinimo, D.Buta sakė, kad VMI darbuotojai nė vieno tokio atvejo neprisimena, nors pateikti prašymą galima internetu, kaip ir pačią deklaraciją, nekeliant kojos iš kontoros.

Akivaizdu, kad šiltose valdiškose kėdėse įsitaisiusiems mūsų valstybės turto valdytojams skaidrumas yra svetima dimensija, - nėra ko visuomenei kišti nosies į jų algalapius ir turto deklaracijas.

- Ar piliečiams reikia žinoti, kokias algas gauna žmonės, stovintys prie valstybės įmonių vairo ir valdantys jų visų turtą? - „Vakaro žinios“ teiravosi Seimo Energetikos komisijos nario Lino BALSIO.

- Be abejonės, visų įmonių ir akcinių bendrovių, kur valstybė turi bent vieną akciją, vadovų algos turi būti viešai pateikiamos įmonių interneto tinklalapiuose. Ir jų turto bei pajamų deklaracijos irgi privalo būti viešos. Dabar jie tarsi nėra vieši asmenys ir neprivalo viešinti deklaracijų, bet, mano galva, jeigu žmogus užima postą, kuris nors kiek yra susijęs su viešaisiais pinigais arba valstybės dalyvavimu, jis privalo būti toks pat viešas asmuo, kaip ir tautos rinktas prezidentas ar Seimo narys. Čia negali būti jokių komercinių paslapčių.

- Įstatymas nedraudžia viešinti deklaracijas savo noru, tik, deja, niekas tuo nesinaudoja - matyt, turi ką slėpti?

- Čia tėra žaidimėlis „oi, kokie mes demokratiški ir skaidrūs“. Aišku, kas norės viešinti, kad gauna didžiulę algą ir valdo milžiniškus turtus...

- Milžinišką algą lengva paslėpti - suskaičiuojate 46 vadovaujančių įmonės darbuotojų atlyginimo vidurkį ir sumelė niekam nebado akių?

- Man rodos, įstatymas ne taip numato, ir jie tiesiog gudrauja pateikdami visuomenei tam tikrus vidurkius. Reikalaujama pateikti darbuotojų grupių vidurkius - o tai reiškia, administracijos vadovo, departamentų vadovų, skyrių vadovų, pavaduotojų, buhalterių, eilinių elektrikų ir t.t. Jeigu valstybė toje įmonėje turi daugiausia akcijų, vadinasi, tai yra viešas interesas.

- Tarp valstybės įmonių vadovų didžiausius atlyginimus gauna energetikai. Ar šis sektorius, jūsų nuomone, yra pakankamai skaidrus?

- Dirbau specialioje komisijoje, kuri atliko tyrimą energetikos sektoriuje - ne konkrečiai apie atlyginimus, bet apie disponavimą valstybės turtu ir apie tam tikrų sąnaudų perkėlimą ant vartotojų pečių. 100 proc. pasitvirtino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atlikto audito išvados, kad valstybės turtas naudojamas neteisingai, energetikos įmonės per keletą metų yra pridariusios apie 500 mln. litų (apie 144 mln. eurų) nuostolių ir jie buvo perkelti ant vartotojų pečių per energijos tarifą.

- Vadinasi, energetikams algas moka visi vartotojai?

- O kaipgi kitaip! Bet aš turiu omenyje veiklą, kur sąnaudos negalėjo būti perkeltos į tarifą, pradedant puotomis jachtose ir pirtyse, ir baigiant elektros pirkimo ir pardavimo machinacijomis, fiktyviais sandoriais. Tai rodo, kad energetikos įmonėse tvarkomasi labai prastai. Garsūs faktai dėl Austėjos Landsbergienės darželių, kai valstybinė „Lietuvos energijai“ priklausanti įmonė įsipareigojo pastatyti verslininkei už dyką naujas patalpas, verčia sunerimti.

- Ar pagrįsti kriterijai, pagal kuriuos nustatomos milžiniškos vadovų algos ir ypač jų kintamosios dalys?

- Valstybės įmonėse, kur ministerijos didžiausi akcininkai, algų priedus nustato ministrai, o jeigu tai akcinė bendrovė, kur esama ir kitų akcininkų, ne tik valstybė, nustato įmonių valdybos. Algų priedai turi būti skiriami tik pagal darbo rezultatus, bet turi būti realūs, o ne popieriniai atestavimai. Jeigu matome, kad ta įmonė neša valstybei pelną, jis kasmet auga, tai kodėl nepadidinus algų gerai dirbantiems vadybininkams, tarp jų ir direktoriams? Bet jeigu įmonė dirba nuostolingai, o vis tiek išsimokamos premijos, paėmus paskolą, - čia jau nusikaltimas.

Apskritai ne tiek svarbu, kokie būtų nustatyti kriterijai konkrečiai įmonei, pirmiausia tai turi būti vieša. Jeigu ministras nusprendė skirti valstybės įmonės vadovui 50 proc. priedą prie algos, ministerijos tinklalapyje turi būti viešai išaiškinta, už kokius nuopelnus. Dabar daug neskaidrumo, daug vietos interpretacijai, galimi slapti susitarimai tarp ministro ir direktoriaus arba tarp valdybos narių ir direktoriaus, taip pat ir vienpartiniai interesai, nes dažniausiai tokius postus gauna valdančiųjų partijų statytiniai, o ne konkursus laimėję specialistai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"