Oazės Smiltynėje likimas - premjero rankose

Politika ir turizmas

Šiandien turizmo pajūryje propaguotojai Vyriausybės atstovams bandys įrodyti, kad poilsio bei sveikatingumo kompleksas Smiltynėje būtų naudingesnis nei dešimtis metų tik idėjos lygmenyje gyvuojantis lašišų bei strimelių veislynas.

Tačiau "Vakarų ekspresas" išsiaiškino, jog klaipėdiečių viltys Kuršių nerijoje pramogauti ištisus metus gali žlugti, nes Žuvininkystės departamentas savo interesų neatsisako ir gali statyti biurokratines barikadas.

Pasirinko Kopgalį

Turizmo pajūryje plėtros strategai pripažįsta, jog Kuršių nerija kol kas yra tik sezoninio poilsio vieta, todėl būdai šiai problemai spręsti buvo ruošiami vos tik atkūrus šalies nepriklausomybę.

Kadangi Kuršių nerijos nacionalinio parko statusas neleidžia plėtoti aktyvų poilsį bei pramogas visoje saugomoje teritorijoje, tam buvo pasirinktas Smiltynės šiaurinėje dalyje esantis Kopgalis.

Dar 1992 metais tuometinė Klaipėdos miesto Taryba savo sprendime buvo pritarusi, kad minėtoje teritorijoje būtų įrengtas laisvalaikio parkas. Vėliau reikalingi sprendimai buvo priimti ir vyriausybiniame lygyje.

Pagal ilgai derintą bei jau dalinį finansavimą gavusį projektą, šalia Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo esančioje teritorijoje numatoma įrengti pramogų, poilsio bei sveikatingumo kompleksą su uždarais pašildyto Baltijos jūros vandens baseinais bei delfinų terapijos centru.

Kopgalyje būtų sudarytos sąlygos ir etninėms pirtims, kavinėms įrengti.

Projekto privalomajai dokumentacijai iš Europos Komisijos fondų pavyko gauti per pusę milijono litų. Iš šių pinigų jau pradėta rengti minėto komplekso galimybių studija bei techninė dokumentacija.

Anot "Vakarų ekspreso" kalbintų projekto rengėjų, papildomų lėšų numatoma gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei sveikatingumo komplekso įrengimu jau susidomėjusių užsienio investuotojų.

Neturėtų analogų

Anot Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, projekto dėka pritraukus pramogų bei turizmo verslo kapitalą, būtų sukurtas unikalus kompleksas, kuris ženkliai prisidėtų prie Lietuvos turizmo infrastruktūros vystymo bei plėtros.

"Labai svarbu, kad taip būtų prailgintas labai trumpas turistinis sezonas pajūryje. Tai būtų pirmas visus metus veikiantis jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo centro bei Lietuvos jūrų muziejaus kompleksas, kuris, manau, savo turiniu ir paskirtimi neturėtų analogų Rytų Europoje", - dienraščiui sakė muziejaus vadovė.

Ji pažymėjo, kad projekto įgyvendinimui tinkamiausia panaudoti šalia delfinariumo esantį sklypą su 200 metrų ilgio bei 6 metrų gylio betoniniu baseinu, kuris jau per 20 metų stovi apleistas.

Būtent šis prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) esančiai Žuvininkystės tyrimų laboratorijai priklausantis baseinas bei aplink jį esanti teritorija ir tapo ginčo vieta, mat tiek mokslininkai, tiek ŽŪM pavaldus Žuvininkystės departamentas baseino atiduoti nenori.

Sureagavo premjeras

Betoninio baseino problema buvo iškelta ir praėjusį penktadienį, kai uostamiesčio savivaldybėje buvo susitikę išrinktieji Seimo nariai klaipėdiečiai bei miesto meras Rimantas Taraškevičius.

"Tas baseinas šiuo metu priklauso Žuvininkystės tyrimų laboratorijai, nors juridiškai nei kaip žemės sklypas, nei kaip statinys nėra registruotas. Žuvininkystės departamentas teigia, kad baseine ruošiamasi veisti strimeles ir perlaikyti lašišas. Tačiau tai jie žada daryti jau "šimtą metų", - replikavo R. Taraškevičius.

Su tokiomis problemomis susidūrę turizmo pajūryje propaguotojai beldėsi ir į ministro pirmininko Algirdo Brazausko, tuometinės kultūros ministrės Romos Žakaitienės duris.

Keletą metų buvo gaunamas tas pats atsakymas - baseinas skirtas veisti žuvims. Tik praeitą mėnesį dar vienai kadencijai premjeru dirbti likęs A. Brazauskas nurodė spręsti problemą.

Laukia investuotojai

"Vakarų ekspresui" premjero patarėjas Algirdas Vabšys teigė, kad dėl probleminiu tapusio baseino Kopgalyje šiandien Jūrų muziejuje vyks visų suinteresuotų institucijų atstovų posėdis.

"Apžiūrėsime teritoriją, kurioje numatoma įrengti poilsio ir pramogų kompleksą, baseiną, vietoje susipažinsime su projekto vizija ir įgyvendinimo galimybėmis. Po to grįšime į Vilnių ir rašysime išvadas bei pasiūlymus premjerui", - sakė A. Vabšys.

Jam taip pat buvo keista, kodėl neva žuvivaisai skirtas baseinas jau 20 metų nenaudojamas. "Kiek žinau, tas baseinas skirtas žvejybinių įrenginių bandymams, o ne žuvims veisti", - stebėjosi premjero patarėjas.

Nuošalyje neliko ir į neoficialią klaipėdiečių frakciją susibūrę parlamentarai - šios "frakcijos" seniūnu išrinktas Vaclovas Stankevičius šį savaitgalį spėjo užmesti diplomatinius tinklus ir kalbėjosi su paskirtąja žemės ūkio ministre Kazimira Prunskiene.

"Net keletą dešimtmečių Žuvininkystės departamentas vis planuoja užsiimti žuvies veisimu, bet taip nieko ir nedaro. Ta teritorija Jūrų muziejui reikalingesnė. Yra investuotojai iš užsienio, kurie laukia kompromiso, nes nori garantijų, o ne biurokratinių barjerų", - "Vakarų ekspresui" teigė parlamentaras.

Kompromiso nesieks?

Dienraščiui susiekus su K. Prunskiene, ši patikino galimybes kurti laisvalaikio kompleksą Kopgalyje vertinanti labai palankiai.

"Reikės spręsti tą problemą dėl baseino. Žinoma, privalėsiu atsižvelgti ir į Žuvininkystės departamento interesus, tačiau Jūrų muziejaus projektas yra įdomus ir naudingas. Mūsų ministerija ir mums pavaldžios institucijos neturėtų tapti kliūtimi projektui įgyvendinti", - sakė politikė.

Jai taip pat buvo labai keista, kad tokia strategiškai svarbi teritorija metų metus buvo neišnaudojama.

Tačiau atsakymo, kodėl baseinas iki šio nenaudojamas, neteko išgirsti ir iš Žuvininkystės departamento direktoriaus Aido Adomaičio. Paklausus, kokios pozicijos departamentas laikysis, teko išgirsti vienareikšmį atsakymą.

"Tai - mūsų bazė, baseinas priklauso laboratorijai ir mes sieksime, kad jis liktų mūsų žinioje. Į kompromisus neisime", - sakė departamento vadovas.

"Vakarų ekspresui" paklausus, kam departamentui reikalingas nustekentas bei tuščias rezervuaras bei kas jame bus daroma, A. Adomaitis atsakė: "Tai - laiko klausimas. Reikia didelių investicijų. Bandysime pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis", - teigė direktorius.

Tačiau jis negalėjo pasakyti, kada tai bus: "Jei ne šį lėšų skirstymo etapą, tai kitą. Ar yra projektas? Na, yra, bet dar nepabaigtas", - sakė A. Adomaitis.

Denisas NIKITENKA