Šios savaitės pradžioje Klaipėdos apskrities viršininko administracija išsiaiškino, jog didžioji dalis šiai institucijai pavaldžių žemėtvarkininkų savo sklypus įsigijo teisėtai.
Tai, jog valstybės tarnautojų nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybes tyrė patys žemėtvarkininkai, apskrities valdininkams įtarimų nesukėlė.
Tokios išvados - dar viena strėlė į išsipūtusį Klaipėdos žemėtvarkininkų skandalo burbulą. Jį jau gerokai "apšaudė" teismų sprendimai panaikinti laikinus apribojimus disponuoti įtartinais sklypais kai kuriems pajūrio žemvaldžiams.
Šios savaitės pradžioje patenkintas dar vienas skundas, šįkart - Neringos miesto mero Stasio Mikelio žmonos.
Šalį sudrebinusio žemės dalybų skandalo epicentru pajūris tapo birželio pabaigoje, kuomet Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Seimui pateikė žemėtvarkininkų ir juos kontroliuojančių valdininkų turimų sklypų sąrašą.
Liepos pradžioje Seimas, o vėliau ir Vyriausybė Klaipėdos apskrities viršininkei Virginijai Lukošienei pavedė inicijuoti specialistų grupę, kuri atliktų tarnybinį patikrinimą institucijos viduje.
Pagal žemės įsigijimo teisėtumą tiriančius pareigūnus kuruojančio Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus Algirdo Astrausko sudarytą metodiką, visi Klaipėdos apskrities valstybės tarnautojai ir dirbantieji pagal autorines sutartis buvo padalinti į keletą grupių.
Pirmajai grupei priklausė darbuotojai, turintys 5-9 žemės sklypus, antrajai - 10-19, o trečiajai - per 20 sklypų.
Pasak tikrintojų komisijos pirmininko, Klaipėdos apskrities viršininkės pavaduotojo Aleksandro Michailovo, į tikrintinų žemvaldžių sąrašą pateko tik tie darbuotojai, kurie žemę yra įsigiję, persikėlę, bet ne gavę dovanų.
Iš viso buvo patikrinta 13 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamente ir rajonų bei miestų žemėtvarkos skyriuose dirbančių tarnautojų ir valdininkų.
Remiantis patikrinimo rezultatais, išaiškėjo keletas pažeidimų.
Pateiktose išvadose rašoma, jog įsigyjant sklypą Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkei Judrėnų seniūnijai Dalytei Juciuvienei, pažeistas 5 sklypų (2,96 ha) projektavimo eiliškumas. "Vakarų ekspreso" žiniomis, D. Juciuvienė šiuo metu valdo 18 žemės sklypų.
Beje, remiantis pavasarį STT sudarytu valstybės tarnautojų ir jų šeimos narių, įsigijusių daugiausiai sklypų, sąrašu, žemės turi ir D. Juciuvienės vyras Saulius, jo motina, brolis ir kiti giminės nariai.
Klaipėdos apskrities administracijos vadovybei pateiktose išvadose pažeidimai užfiksuoti ir trijų (10,87 ha) to paties Žemėtvarkos skyriaus vairuotojo Zigmanto Šauklio sklypų įsigijimo istorijoje. Nustatyta, jog žemės projekto pretendentų žiniaraštyje taisymas atliktas ne pagal reikalavimus.
Apie konkrečias nuobaudas A. Michailovas kol kas nekalbėjo: "Žemės reformos įstatymo pažeidimai - nustatyti. Dabar reikia išsiaiškinti, kas tuos pažeidimus padarė. Darbas - nebaigtas, nes ketiname patikrinti ir tuos darbuotojus, kurie turi ir iki 5 sklypų", - Vakarų ekspresui" teigė valdininkas.
Duomenis apie turimus sklypus ir jų įsigijimo aplinkybes turėjo pateikti patys darbuotojai. Tuo tarpu pristatytus dokumentus tikrino atrinkti Klaipėdos Žemėtvarkos departamento žemėtvarkininkai ir juristai žemės tvarkymo klausimais.
"Vakarų ekspreso" paklaustas, ar nebuvo baiminamasi, jog kolegų dokumentus tikrinantys žemėtvarkininkai gali piktnaudžiauti ir pateikti neteisingas išvadas, A. Michailovas patikino tuo netikįs.
"Patys matote, koks skandalas kilo, ir neatmetamas atvejis, jog mūsų atlikto patikrinimo išvadas revizuos. Dėl to, manau, dirbta buvo sąžiningai, niekas nenorėtų prarasti postų", - sakė jis.
Panašiai kalbėjo ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas.
"Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, jog įtarimų šešėlis, susijęs su pajūrio žemės dalybų istorijomis, krito ir ant buvusio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sekretoriaus Algimanto Saveikos.
Ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba STT Klaipėdos skyrius oficialiai pradėjo antradienį. Teisėsaugininkų teigimui, šiuo tyrimu bus siekiama išsiaiškinti, ar buvęs valdininkas teisėtai pasirašė per tūkstantį įsakymų tuometinio Apskrities viršininko Laisvūno Kavaliausko vardu.
"Bus tiriama, ar A. Saveika dokumentus pasirašinėjo neturėdamas tam įgaliojimų, arba įgaliojimai buvo suteikti, bet tam nebuvo pagrindo", - "Vakarų ekspresui" paaiškino STT atstovė spaudai Elena Martinonienė.
Tačiau tiek buvusi A. Saveikos bendradarbė, dabartinė Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė, tiek ir A. Michailovas "Vakarų ekspresui" patvirtino, jog pagal galiojantį Apskrities valdymo įstatymą, A. Saveika tokių parašų dėti neturėjo teisės.
"Jei Apskrities viršininkas išvykęs, vietoje jo pasirašyti gali tik pavaduotojas, bet sekretorius - ne. Žinoma, gali būti ir tokių atvejų, kai abu - ir viršininkas, ir pavaduotojas - komandiruotėse. Tačiau kalbama apie per tūkstantį pasirašytų įsakymų", - stebėjosi A. Michailovas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą