Pajūrio gelbėjimo misijoje - Palangos akibrokštas

Krantotvarka

Pajūrio juostos tvarkymui skirtų pinigų padalinimas ir pirmieji darbai vėl užstrigo - šį kartą dėl Palangos savivaldybės tarnautojų kaltės. Vakar Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje susirinkę valdininkai buvo pasipiktinę ir nustebę, nes Palangos atstovai į posėdį atvyko visiškai jam nepasiruošę: nepateikę nei prioritetinių darbų plano, nei sąmatos jiems įgyvendinti. Praeitą savaitę būrys skirtingų institucijų atstovų taip pat ginčijosi ir negalėjo nutarti, nuo ko reikėtų pradėti pajūrio gelbėjimo darbus.

Pinigai - ir Karklei

Šiemet Aplinkos ministerija iš Pajūrio juostos tvarkymui numatytų 6 mln. litų skyrė 200 tūkst. litų. Praeitą ketvirtadienį buvo sudaryta preliminari darbo grupė, kurioje atstovai iš Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų ir rajonų savivaldybių, aplinkosaugininkai, Pajūrio regioninio, Kuršių nerijos nacionalinio parkų darbuotojai ir kt. Pirmojo posėdžio metu po intensyvaus ginčo, nuo ko pradėti pajūrio gelbėjimo programos įgyvendinimą, atskiroms institucijoms buvo pavesta numatyti ir šios savaitės pradžioje pateikti prioritetinius darbus ir jų sąmatą. Tačiau vakar užtikrintai atrodė tik Pajūrio regioninio parko (PRP) atstovai - pirmiausia bus tvirtinamas 2 km kopų ruožas (kartu su nykstančiomis senosiomis Liepų kapinaitėmis) ties Karkle (Klaipėdos raj.). Tam reikia 20 tūkst. litų. Apie tai, jog kasmet vis arčiau kranto artėjanti Baltijos jūra gali pasiglemžti ir kapinaites, ir ties Karkle esančias sodybas, "Vakarų eksprese" jau buvo rašyta. Pasak PRP direktoriaus Dariaus Niciaus, krantotvarkos darbams ties Giruliais esančios vadinamosios "Juodosios tvirtovės" ruože reikėtų dar 20 tūkst. Tokiems siūlymams programos įgyvendinimą koordinuojanti Klaipėdos apskrities viršininko administracija neprieštaravo.

Neparengė sąmatos

Svarstytas ir kito "degančio" pajūrio ruožo likimas. Darbai turėtų būti atlikti ir ties Palangos tiltu: 1,4 km ilgio juostoje į pietus nuo tilto ir apie pusė kilometro į šiaurę. Iš pradžių Palangos savivaldybės atstovai teigė, jog tam reikės likusių 160 tūkst. Tačiau užsiminus, jog pinigų norėtų ir Neringos, ir Klaipėdos rajono savivaldybės, posėdyje dalyvavęs buvęs Palangos savivaldybės administracijos direktorius Rolandas Rumšas sutiko pasidalinti lėšomis. "Šaukiate, kad situacija - tragiška, o dabar netikėtai sutinkate dalintis pirmaisiais pinigais? Ponai, atėjote net nežinodami, kiek pirmiesiems darbams reikia pinigų, nepateikėte jokios sąmatos", - papriekaištavo Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė. R. Rumšas vėliau žurnalistams aiškino, jog už sąmatos parengimą buvo atsakingas Palangos savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas Vytautas Vizgirdas. "Mes tik šiandien sužinojome, jog reikėjo į posėdį atsinešti sąmatą, tai padaryti turėjo V. Vizgirdas, tačiau visiškai nepasiruošė. Jis jau gavęs du tarnybinius perspėjimus ir nemanau, kad ateityje galės atstovauti Savivaldybei", - "Vakarų ekspresui" teisinosi buvęs Savivaldybės administracijos vadovas. Dėl V. Vizgirdo aplaidumo pinigai, numatyti Palangos paplūdimiams sutvarkyti, liko nepaskirstyti. Kurorto savivaldybė darbų sąmatą įpareigota pateikti trečiadienį.

Suabejojo ekologine situacija

Vakar vykusiame posėdyje aptarta ir tolimesnė nykstančios pajūrio juostos gelbėjimo strategija. Parlamentaro Raimundo Palaičio paskatinti pajūrio gelbėtojai svarstė galimybę problemą įsprausti į ypatingos ekologinės padėties įstatymo rėmus ir bandyti gauti papildomų lėšų. Pasak liberalo, kitų metų biudžetas Seime bus svarstomas spalio 21 dieną, o iki to laiko dar būtų galima parengti atskiras darbų programas. V. Lukošienė vakar pasiūlė suburti visus Klaipėdos apskrityje išrinktus Seimo narius ir paskatinti juos paremti šią iniciatyvą. Tuo tarpu Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Mockus ypatingosios ekologinės situacijos padėtimi suabejojo. "Vyksta natūralūs gamtiniai procesai", - teigė jis. Viešojo konkurso sąlygas dėl pajūrio kopų tvarkymo darbo grupė ketina galutinai suderinti lapkričio pradžioje. Remiantis Palangos aplinkosaugininkų teigimu, kurorte pajūrio juosta siaurėti pradėjo dar septintajame dešimtmetyje, praūžus uraganui. Nuo to laiko Baltijos jūra jau yra pasiglemžusi arti dviejų milijonų kubinių metrų smėlio. Daug smėlio pajūrio ruože nuskalauta ir per Anatolijaus uraganą.

Denisas NIKITENKA