Pretendentai į per 400 prestižinių žemės sklypų Nemirsetoje jau daug metų baiminasi ką nors juose daryti.
Iki šiol nesutvarkyti dokumentai žmones stumia į neviltį, o politikai kaltina vieni kitus neveiklumu, įsiveldami į nesibaigiantį konfliktą.
Klaipėdos apskrities valdžia vakar dar kartą bandė išspręsti kilusią problemą, tačiau po specialiai surengto posėdžio tik buvo pamaitinta pažadais.
Vakar Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje vykusiame posėdyje kone valandą valdininkai aiškinosi, kodėl iki šiol nėra paruošti suderinti dokumentai dėl apie 40 ha plotą užimančių apie 400 žemės sklypų Nemirsetoje.
2000 metais tuometinė Palangos savivaldybės taryba patvirtino šios teritorijos detalųjį planą, tačiau paaiškėjo, jog planas - neteisėtas.
Miesto vadovas Pranas Žeimys "Vakarų ekspresui" aiškino, jog taryba Nemirsetos detalųjį planą tuo metu patvirtino "su sąlyga, kad dokumentai bus suderinti".
Tačiau praėjo jau treji metai, o pretendentai į sklypus bijo juose ką nors veikti: kadangi dokumentai iki šiol nesutvarkyti, neatmetama galimybė, jog detalusis planas bus panaikintas.
Tokiu būdu net kiekvienas šulinys būtų neteisėtas, o pradėtos gyvenamųjų namų statybos - užšaldytos.
Siūlymą artimiausiame Palangos tarybos posėdyje svarstyti detaliojo plano panaikinimo klausimą prieš mėnesį išsiuntė ir Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė.
Nelemtos Nemirsetos žemės istorija prasidėjo kuriozais.
Palangos tarybai patvirtinus teritorijos detalųjį planą, paaiškėjo, jog jis nėra suderintas su aplinkosaugininkais.
Remiantis dar 2000-aisias parengtu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento raštu, Nemirsetos detaliojo plano korektūros projekte nėra tinkamai išanalizuota ir apibrėžta daugybė sumanymų.
Ambicingoms užmačioms nepritarė ir Pajūrio regioninio parko (PRP) vadovybė.
Pavyzdžiui, norėta statyti jachtų prieplauką parko draustinio teritorijoje. PRP Nemirsetos rekreacinėje zonoje buvo siūloma įrengti mažojo golfo aikštyną. Tai neva pakenktų jautriai gamtai.
Aplinkosaugininkams buvo nesuprantami sprendimai, siūlantys valstybės saugomoje pajūrio juostoje, plėstinoje PRP teritorijoje, kuri yra "tankiu mišku apželdinta gamtinio karkaso dalis, įrengti atrakcionus, palapinių miestelį, komercinius taškus".
Planuoti ir teniso kortai, kurių neva ten neturėtų būti.
Galiausiai, aplinkosaugininkų manymu, detaliojo plano korektūros projekte pateikiamu reglamentu bus sukurta "eilinė gyvenvietė, vizualiai dominuojanti istorinio-gamtinio pajūrio kraštovaizdžio atžvilgiu, nieko bendra neturi su kurortinio miestelio įvaizdžiu".
Palangoje per trejetą metų 4 kartus pasikeitė meras, tačiau Nemirsetos detaliojo plano problema pulsuoja iki šiol. Po intensyvių susirašinėjimų, korektūrų, pagrindine problema šiuo metu tapo... fekalijos.
Mat minimoje teritorijoje yra galimos statybos, o tam reikalingi ir vandentiekiai, ir fekaliniai vamzdynai, kurių įrengimas projekto rengėjams - kol kas per kietas riešutėlis.
"Susiderinkite su aplinkosaugininkais, išspręskite inžinerinės infrastruktūros reikalus - tuomet ir žiūrėsime. Kol kas galiu pasakyti, jog sklypai buvo suformuoti neteisėto detaliojo plano pagrindu", - projekto rengėjams vakar sakė Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė.
Atsakingi asmenys jau kažin kelintą kartą pakoreguotą projektą turėtų pristatyti šio mėnesio pabaigoje.
Po posėdžio "Vakarų ekspresui" tiek V. Lukošienė, tiek ir K. Vintilaitė Nemirsetos problemą vadino politikų atsakomybės stokos pasekme, kuri įplieskė ginčų laužą.
"Teoriškai, kol dar detalusis planas nėra panaikintas, žmonėms atkurti nuosavybę tuose sklypuose nėra kliūčių. Tačiau taip jie patektų į keblią padėtį, populiariai tariant, sklypai "pakibtų ant plauko". Ir taip - jau trejetą metų", - sakė K. Vintilaitė.
Tuo tarpu kodėl 2000-aisais buvo patvirtintas nelegaliu pripažintas detalusis planas - mįslė. Neoficialiai teigiama, jog Palangos valdžia neapdairiai elgėsi, kadangi artėjo rinkimai į savivaldybes.
Vienas politikas net užsiminė, jog tuometinės Palangos tarybos nariai Nemirsetoje patys pretenduoja į sklypus.
Dabartinis kurorto meras Pranas Žeimys savo strėles nukreipė į 2000-aisiais jį pakeitusį Palangos vadovą, šios kadencijos Seimo narį Rimantą Palaitį.
Šis teigė, jog rūpintis turėtų dabartinė valdžia: "Problema - inžinerinė infrastruktūra, kuriai įrengti nerandama lėšų, nes niekas nejudina nė piršto, o reikia ieškoti investicijų. Stručio politika, vienu žodžiu", - užbaigė parlamentaras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą