Parke - nei poilsio, nei kultūros

Parke - nei poilsio, nei kultūros

Fotoreplika

"Parkas - prižiūrimas natūralus arba ugdomas želdynas, skirtas pramogai ar poilsiui", - taip šį žodį aiškina dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Pasivaikščiojus po vadinamąjį Klaipėdos poilsio parką, susidaro įspūdis, kad žodyno sudarinėtojai klydo...




Mat kone miesto centre esančiame parke praleidus vos pusvalandį, kyla abejonių, ar jis tikrai prižiūrimas ir ar tinka poilsiui.


Kiekvieną nuo Pušyno gatvės į parką einantį lankytoją pasitinka šiukšlių krūva, ne pats maloniausias kvapelis, o kartais - ir būrys benamių.


Tačiau tai klaipėdiečių nuo parko neatbaido. Popietę čia su anūkais leidžia močiutės, kurios nuo mažųjų neatsitraukia nė per žingsnį - reikia prižiūrėti, kad šie už kokios atrakcionus menančios metalo konstrukcijos neužkliūtų ir nesusižalotų.


Žmonės čia taip pat vedžioja šunis, kiti parko taku eina trumpindami kelią jūros link. Kas sveiką suolelį suradęs ant jo prisėdęs alutį gurkšnoja, o kas už apleisto buvusio restorano kampo ant senos sofos prisėdęs ir stipresnio gėrimo buteliuką išsitraukia.


Mėgsta klaipėdiečiai šį parką...


Miesto politikai taip pat mėgsta parką ir jau ne vienerius metus kalba, kaip jį reikia kuo skubiau sutvarkyti. Nesvarbu, kurie metai - 2002, 2003, 2004, 2005 ar 2006-ieji, politikų atsakymas išlieka stabilus - kitąmet.


Valdas PRYŠMANTAS

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder